Vaisiui augant motinos gimdoje, daugelio vidaus organų padėtis keičiasi, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį funkcionavimo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyminiu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai trunka 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Gimdos pokyčiai po gimdymo
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Norinčioms, kad gimda greičiau susitrauktų, pirmiausia patariama žindyti. Krūtimi maitinančios moters organizme susidaro optimalus hormono oksitocino kiekis, o jis skatina trauktis gimdos raumenis. Po gimdymo naudinga kuo dažniau gulėti ant pilvo - tokia padėtis taip pat skatina gimdą susitraukti, nes jos ertmė sparčiau išsivalo. Jeigu pagimdėte natūraliai ir nėra jokių komplikacijų, reikėtų kuo anksčiau atsikelti iš lovos. Vaikščiojimas - geriausias sportas ką tik pagimdžiusiai mamai.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla po gimdymo
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Makšties ir išorinių lytinių organų atsistatymas
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Gimdymo metu, priklausomai nuo individualios situacijos, makštis, tarpvietė gali įplyšti. Kai kuriais atvejais, prognozuojant plyšimą, gydytojas nusprendžia įkirpti tarpvietę. Visgi pastebima tendencija, kad Europoje labiau vadovaujamasi natūralaus gimdymo proceso eiga. „Tarpvietė turi užgyti per 10-14 dienų. Nereikėtų išsigąsti skausmo, jis gali būti jaučiamas dvi savaites po gimdymo, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį - tempimas, skausmas kasdien turėtų mažėti. Žinoma, būtina laikytis higienos, kasdien ryte ir vakare apsiplauti duše, o kirpimo vietą dezinfekuoti“, - atkreipė dėmesį gydytoja S. Martinkienė.
Jei moteris jaučiasi gerai, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ginekologą po gimdymo sveikatos įvertinimui reikia po dviejų mėnesių. Nelaukti patariama, jei atsiranda perštėjimas, šlapimo, dujų nelaikymas, jei kraujavimas užsitęstų ilgiau nei keturias savaites, tarpvietės siūlės, plyšimo skausmas tęstųsi ir praėjus 14 dienų ar staiga paūmėtų. Sugijus kirpimui naudinga pradėti atlikti mankštas, kurios gali padėti koreguoti šlapimo nelaikymo problemą, sustiprinti dubens raumenis. Pasak nėščiųjų ir gimdyvių korekcinio treniravimo specialistės Gerdos Danylaitės, 4 nėštumo trimestras yra ne šiaip sau sukurtas pavadinimas. Tai laikas moters kūno ir minčių atsistatymui. „Gaila, kad vis dar galioja mitas, jog po gimdymo negalima mankštintis, o vaiko panešiojimas prilyginamas mankštai. Kūnui reikia paskatinimo atsistatyti, nuolatinis gulėjimas ar vaiko nešiojimas netaisyklinga poza gali tik paaštrinti fizinius skausmus po gimdymo“, - atkreipė dėmesį G. Danylaitė. Žinoma, svarbu neskubėti, palaukti, leisti kūnui išsivalyti ir sugyti. Tai gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių, o tuomet naudinga palengva grįžti į mankštas, kas savaitę palaipsniui didinant krūvį. G. Danylaitė po gimdymo pataria pradėti nuo paprastų, tačiau organizmui atsistatyti padedančių pratimų: gulint lovoje įtempti ir atleisti dubens raumenis, atlikti kvėpavimą su pilvu (įkvepiant išpūsti pilvą ir atidaryti šonkaulius, iškvepiant įtempti pilvą ir uždaryti šonkaulius), atlikti Kėgelio pratimus, jei nebuvo tarpvietės plyšimo ar kirpimo, atsistojus prasukti kiekvieną kūno sąnarį, labai naudinga ir medituoti.
Hemorojus po gimdymo
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas po gimdymo
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Nuotaikos svyravimai po gimdymo
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai po gimdymo
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas po gimdymo
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis po gimdymo
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kėgelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas po gimdymo
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Intymūs pokyčiai po gimdymo
Kūno patinimas po gimdymo
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Intymumas po gimdymo neturėtų būti tabu dėl skausmo baimės. Vėl pradėti lytinius santykius galima praėjus dviem mėnesiams po gimdymo, kai nebėra kraujingų išskyrų, tarpvietė yra sugijusi. Visgi, nors teoriškai moteris jau pasiruošusi mylėtis, veikia ir emociniai dirgikliai, be to, kūdikį maitinant krūtimi, mažėja makšties elastingumas, lytinį susijaudinimą slopina hormonai, skausmo baimė taip pat daro įtaką. Gydytojos S. Martinkienės teigimu, jei santykiai nemalonūs, sumažėja jautrumas, jaučiamas makšties išplatėjimas, stangrumo sumažėjimas, sausumas - žinoma, gali būti sunkiau atsipalaiduoti. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Pirmiausia turi būti įvertinta sveikata, ar nėra infekcijų. Jei moteris sveika, makštį sudrėkinti, atstatyti elastingumą, atkurti makšties gleivinės tonusą galima injekcinėmis procedūromis - PRP su hialurono rūgštimi. Trombocitų injekcijomis paskatinama odos, gleivinės regeneracija, natūrali kolageno, elastino gamyba, todėl audiniai tampa elastingesni ir stangresni, atkuriamas drėgmės balansas. Tokias procedūras galima atlikti praėjus keliems pirmiesiems mėnesiams po gimdymo, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju ginekologu.
Pilvo raumenų atstatymas po gimdymo
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Nėštumo metu didėjanti gimda ištempia pilvo raumenis. Dar prasčiau, jeigu išsiskiria tiesieji pilvo raumenys, tuomet apatinėje pilvo dalyje jaučiamas įdubimas, o pilvas atrodo nevientisas - lyg iš dviejų dalių. Nešioti ortopedinį korsetą patariama visą pogimdyminį periodą, kuris tęsiasi 6-8 savaites. Per šį laiką moters organai grįžta į pirminę padėtį. Ne tik pagražinsite figūrą, sumažės ir dažną mamytę varginantys nugaros skausmai.
Kitas etapas, tvirtinant pilvo sienelę ir susigrąžinant ankstesnį pilvuką, - specialūs pratimai. Pirmosiomis dienomis po gimdymo kūnas intensyviai atsikuria, o mankšta padeda šį procesą pagreitinti. Kada galima aktyviau sportuoti, priklauso nuo gimdymo būdo, ar sugijo įtrūkiai ir siūlės. Natūraliu būdu pagimdžiusioms moterims anksčiau kaip po 6-8 savaičių intensyviai mankštintis nepatariama, o po Cezario pjūvio operacijos gali tekti palaukti ir pusmetį.
Iš pradžių raumenims stiprinti užteks lengvų pratimų. Pirmiausia pradėkite nuo kvėpavimo pratimų. Gulėdama lovoje, įkvėpdama išpūskite pilvą, o iškvėpdama įtraukite. Pratimą kartokite 10-15 kartų. Natūraliai pagimdžiusi moteris tokius pratimus gali daryti iki dešimties kartų per dieną. Šiuos pratimus galima atlikti ir gulint ant pilvo. Nepamirškite pasivaikščiojimų - tai veiksmingas ir visoms tinkantis būdas po gimdymo sutvirtinti pilvo raumenis.
Pratimai stiprinant pilvo raumenis
- Gulėdama ant nugaros, sulenkite kojas per kelius taip, kad juosmuo būtų prispaustas prie grindų. Rankomis apkabinkite savo kaklą, bet jo nespauskite ir nesukryžiuokite pirštų. Lengvai kelkite priekinę kūno dalį, smakru palieskite kelius, įtempdamos pilvo presą. Jeigu jaučiate raumenų skausmą ir drebulį, pratimą darote gerai. Atsilenkdama iškvepiate per burną, o atsipalaiduodama - įkvepiate per nosį.
- Gulite ant nugaros, rankos priglaustos prie kūno. Lėtai kelkite kojas (keliai turi būti tiesūs) maždaug 30-45 laipsnių kampu - pilvo apačioje turite jausti stiprų tempimą.
- Gulėdama sulenkite kojas taip, kad juosmuo siektų grindis, rankų plaštakomis prisilieskite prie pečių, smakrą prispauskite prie krūtinės. Tada tolygiais judesiais įstrižai pakelkite pečius nuo grindų. Sukimosi amplitudė nedidelė, o apatinė kūno dalis neturi kilnotis.
Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė) - beveik trečdaliui nėščiųjų pasitaikanti būklė, kuri gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasunkinti atsistatymą po gimdymo ar sukelti rimtų sveikatos problemų. Nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda ir atsikišusio pilvuko slėpimas po laisvais drabužiais - tai tik ledkalnio viršūnė. Didelio laipsnio diastazė dažnai susijusi su varginančiu juosmeninės nugaros dalies skausmu, dubens dugno silpnumu, netaisyklinga laikysena, šlapimo nelaikymu, nuolatiniu vidurių užkietėjimu ar net išvaržų susidarymu. Dėl susilpnėjusios pilvo apsaugos ir esant dideliam išsiskyrimui kyla pavojus patirti vidaus organų traumas.
Lytiškai plintančios infekcijos po gimdymo
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Taip pat svarbu žinoti apie kitas galimas infekcijas:
- Sifilis: Tai užkrečiama, lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia blyškioji spirocheta (lot. Treponema pallidum). Užsikrėsti galima lytinių santykių metu, per kraują. Sifilis - visiškai išgydoma liga, jeigu laiku diagnozuojama ir tinkamai gydoma. Gydymo pagrindas - antibiotikai. Dažniausiai skiriamos penicilino injekcijos, retais atvejais - kiti antibiotikai tabletėmis. Gydymo trukmė priklauso nuo sifilio stadijos ir individualios situacijos, todėl gali trukti nuo 1 dienos iki kelių savaičių. Kadangi sifilis yra užkrečiama liga, privaloma pranešti sergančio asmens lytiniams partneriams. Jie taip pat turi būti ištirti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir, jei reikia, nedelsiant pradėti gydymą.
- Gonorėja (gonokokinė infekcija): Tai užkrečiama, lytiškai plintanti liga, kurią sukelia bakterijos Neisseria gonorrhoeae. Gonorėjos infekcijos šaltinis - žmogus, sergantis ūmine arba lėtine gonorėja. Dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, t. y. per lytinius santykius (vaginalinius, analinius ar oralinius). Serganti motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu. Gydymas dažniausiai skiriamas vienkartine antibiotikų doze, kuri gali būti vartojama per burną, suleidžiama į raumenis ar veną. Kai kuriais atvejais gydymas gali trukti kelias dienas. Būtina gydyti ne tik sergantįjį, bet ir visus kitus, kurie turėjo lytinį aktą su sergančiuoju. Kadangi gonorėja dažnai būna kartu su chlamidijų infekcija, dažnai skiriamas kombinuotas gydymas.
- Chlamidiozė: Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, sukelianti šlapimo ir lytinių takų uždegimą. Ligos sukėlėjas - labai smulki gramneigiama bakterija Chlamydia trachomatis, priklausanti Chlamidiaceae šeimai. Nėščioji gimdymo metu taip pat gali užkrėsti naujagimį, kuris dėl šios infekcijos gali susirgti akių junginės ar plaučių uždegimu. Chlamidiozė yra išgydoma antibiotikais. Labai svarbu suvartoti visą gydytojo paskirtą vaistų kursą net ir tada, jei simptomai išnyksta anksčiau. Lytiniai partneriai taip pat turi būti ištirti ir gydomi kartu.
- Trichomonozė: Tai lytiškai plintanti infekcija, pažeidžianti lytinius organus ir šlapimo takus. Ją sukelia vienaląstis pirmuonis - makštinė trichomona (Trichomonas vaginalis). Trichomonozė sėkmingai gydoma antibakteriniais vaistais. Siekiant veiksmingesnio gydymo, patariama visą gydymo laikotarpį nevartoti alkoholio, nes gali atsirasti stiprių nepageidaujamų reakcijų. Taip pat patariama gydytis abiem lytiniams partneriams vienu metu, net jei vienas jų nejaučia jokių simptomų.
- ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas): Tai lėtai progresuojanti užkrečiamoji virusinė liga, kurios metu pažeidžiama žmogaus imuninė sistema. Siekiant sumažinti perdavimo iš motinos vaikui riziką, nėščiajai skiriamas antivirusinis gydymas.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Tai lytiškai plintantis virusas, sukeliantis epitelio išvešėjimą ir dažnai pasireiškiantis genitalinėmis karpomis. Šiuo metu sukurta vakcina, kuri padeda išvengti iki 60-70 % gimdos kaklelio vėžio ir genitalinių karpų atvejų.
- Herpesas (dar vadinamas pūsleline): Tai užkrečiamoji virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas, dažniausiai 1 arba 2 tipo. Infekcija plinta per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, lytinių santykių metu arba per gleivinių sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Virusui patekus į organizmą, jis pasiekia nervines ląsteles ir lieka jose visam gyvenimui, todėl liga gali kartotis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po gimdymo, kaip ir bet kuriuo kitu gyvenimo laikotarpiu, svarbu atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate bet kokius neįprastus simptomus, nedelskite kreiptis į gydytoją. Tai gali būti perštėjimas, šlapimo ar dujų nelaikymas, užsitęsęs kraujavimas (ilgiau nei keturias savaites), stiprus tarpvietės skausmas, kuris nepraeina po 14 dienų ar staiga paūmėja, aukšta temperatūra, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, stiprūs nuotaikos svyravimai ar depresija.