Pogimdyvinis laikotarpis - tai laikas, kai moters organizmas grįžta į būklę, buvusią prieš nėštumą. Šis laikotarpis paprastai trunka 6-8 savaites. Per šį laiką atsistato beveik visų moters organų veikla, išskyrus krūtis ir hormonų sistemą, kurioms teks dirbti kitu režimu visą žindymo laiką. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pokyčiai vyksta moters organizme po gimdymo, ypatingą dėmesį skiriant išoriniams lytiniams organams, ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos.
Gimdos pokyčiai
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius, gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 valandų ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos. Šį pakitimą gali pastebėti tik gydytojas.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Patartina šiuo laikotarpiu nesėsti ant kieto pagrindo, stebėti, kas valgoma, kad neužkietėtų viduriai.
Kiti pokyčiai po gimdymo
Be jau minėtų pokyčių, po gimdymo moters organizme vyksta ir daugiau svarbių pakitimų:
- Pilvo ir pilvo sienos raumenys: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Pilvo raumenys taip pat gali būti išsitampę ar net išsiskyrę. Laimei, maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali, įgauna priešnėštuminę būklę.
- Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo pasireikš hemorojus. Jam gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
- Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
- Nuotaikos svyravimai: Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius nuotaikos svyravimus.
- Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 valandas.
- Plaukų slinkimas: Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
- Skausminga makštis: Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
- Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas.
- Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Tai paprastai praeina antrą-penktą parą po gimdymo, kai fiziologiškai padidėja šlapimo kiekis.
- Nuovargis: Energijos trūkumas ir mieguistumas po gimdymo yra visiškai normalus dalykas.
- Svoris po gimdymo: Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio. Žindančių moterų svoris mažėja greičiau nei nežindančių.
- Lytiniai santykiai: Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po gimdymo svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
- Staiga nebėra išskyrų iš makšties.
- Išskyros iš makšties įgauna blogą kvapą.
- Pasirodo gryno kraujo iš lyties organų.
- Pakyla temperatūra, krečia šaltis.
- Atsiranda neįprastas pilvo skausmas.
- Paraudimas, tempimas ir skausmas tarpvietėje ar cezario pjūvio operacijos žaizdoje.
- Paraudimas ir skausmingi sukietėjimai krūtyse.
Odos, plaukų ir nagų pokyčiai po gimdymo
Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių.
Pigmentacija
Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota hiperpigmentacija. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma.
Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.
Apgamai
Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.
Melazma
Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
Taip pat skaitykite: Intymūs pokyčiai po gimdymo
Kraujagyslių pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).
Teleangiektazijos
Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
Delnų eritema (paraudimas)
Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.
Venų varikozė
Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
Kraujagysliniai dariniai
Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.
Strijos
Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
Odos dariniai
Niežulys
Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas.
Plaukų pokyčiai
Hirsutizmas
Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų.
Androgeninė alopecija
Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.
Nagų pakitimai
Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).
Gleivinių pokyčiai
Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.