Šiame straipsnyje apžvelgiama žymios Lietuvos etnomuzikologės, televizijos ir radijo laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės gyvenimo kelias, kūrybinė veikla ir indėlis į Lietuvos kultūrą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Zita Kelmickaitė gimė 1951 m. spalio 19 d. Klaipėdoje. Muzikos pasaulis Zitą patraukė anksti, todėl ji mokėsi Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabartinėje Vytauto Didžiojo gimnazijoje), Stasio Šimkaus muzikos technikume ir Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvos konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur 1975 m. baigė Juozo Gaudrimo klasę. Muzikologijos žinias gilino Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos instituto aspirantūroje, kurią baigė 1983 m., vadovaujama Izalijaus Zemcovskio.
Profesinė veikla
Z. Kelmickaitė savo karjerą pradėjo Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijoje, kur 1973-1975 m. dirbo muzikos redaktore. Baigusi studijas, 1975-1976 m. dėstė LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1978 m. iki pat gyvenimo pabaigos dėstė LSSR konservatorijoje (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1992 m. jai suteiktas docentės vardas.
Nuo 1974 m. Z. Kelmickaitė aktyviai įsitraukė į radijo veiklą, rengdama muzikos laidas Lietuvos radijuje. 1976-1978 m. ji dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus redaktore. 1978-2007 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, su kuriuo parengė daugybę koncertinių programų. Nuo 1980 m. ji kūrė televizijos muzikines laidas ir scenarijus televizijos filmams.
Z. Kelmickaitė buvo daugelio festivalių meno vadovė, įskaitant „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone (JAV) ir Baltijos kultūros dienas Švedijoje. 1995-2000 m. ji rengė katalikų radijo programos „Mažoji studija“ laidą „Muzikos menas“. 2003-2004 m. Z. Kelmickaitė ėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkės pareigas.
Taip pat skaitykite: Zitos Kelmickaitės biografija
Televizijos ir radijo laidų vedėja
Zita Kelmickaitė buvo žinoma kaip charizmatiška ir talentinga laidų vedėja. Ji vedė įvairias laidas, įskaitant „Neišjunk televizoriaus“ (Lietuvos radijuje), „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“ (LRT Kultūra, 2007-2009 m.), „Ryto suktinis“ (LRT) ir „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ (LRT). Jos laidose dažnai buvo pristatomi talentingi žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių, atspindėta regionų autentiškumas.
Politinė veikla
Be kultūrinės ir kūrybinės veiklos, Z. Kelmickaitė trumpai dalyvavo politikoje. Ji buvo Lietuvos liberalų sąjungos narė 1995-2000 m., o 2003 m. prisijungė prie Liberalų ir centro sąjungos Vilniaus miesto skyriaus. 2003-2010 m. ji buvo Vilniaus miesto tarybos narė.
Įvertinimas ir atminimas
Zitos Kelmickaitės nuopelnai puoselėjant lietuvių tradicinę kultūrą buvo įvertinti Jono Basanavičiaus premija. 2000 m. ji buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2018 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. 2020 m. Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, reikšdamas užuojautą dėl Z. Kelmickaitės mirties, pabrėžė jos indėlį į lietuvių folkloro puoselėjimą ir šalies muzikinio palikimo išsaugojimą. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad Z. Kelmickaitės mirtis yra didžiulė netektis Lietuvai, prisimindama ją kaip nepaprastai žmogišką, talentingą ir charizmatišką asmenybę, gebėjusią rasti kalbą su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Mirtis
Zita Kelmickaitė mirė 2023 m. gegužės 27 d. Vilniuje, Santaros klinikose, eidama 72-uosius metus. Paskutinėmis gyvenimo savaitėmis ji buvo gydoma Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje. Dar kovo 19 dieną, vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, ji pasijuto blogai ir buvo išgabenta į ligoninę.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kitos netektys 2023 metais
2023 metai Lietuvai buvo liūdni, nes neteko daugelio žymių asmenybių. Štai keletas kitų iškilių žmonių, kurių netektis sukrėtė Lietuvą:
- Agnė Jagelavičiūtė - verslininkė, nuomonės formuotoja, mirusi gruodžio 28 d. būdama 42 metų nuo plaučių uždegimo komplikacijų.
- Donatas Čižauskas - dailininkas, grupės „2 Donatai“ lyderis, miręs sausio 2 d. būdamas 33 metų.
- Vitalija Katunskytė - dainininkė, mirusi sausio 18 d. būdama 67 metų.
- Alma Adamkienė - pirmoji šalies ponia, mirusi gegužės 21 d. eidama 97-uosius metus.
- Daiva Rudokaitė - aktorė, mirusi gegužės 22 d. po sunkios ligos būdama 54 metų.
- Algimantas Raudonikis - kompozitorius, miręs spalio 20 d. eidamas 90-uosius metus.
- Dalia Teišerskytė - žurnalistė, poetė, politikė, mirusi lapkričio 27 d. per savo 79-ąjį gimtadienį.
- Algimanta Raugienė - muziejininkė, Kriaunų muziejaus įkūrėja ir puoselėtoja, mirusi 2023 m.
- Kostas Dereškevičius - tapytojas, ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, miręs 2023 m.
- Grigorijus Kanovičius - rašytojas, sugrąžinęs į Lietuvos literatūrą Antrojo pasaulinio karo metais išnaikintą žydų bendruomenę, miręs 2023 m.
- Silvija Sondeckienė - violončelininkė, profesorė, mirusi 2023 m.
- Kristina Gudonytė - rašytoja ir režisierė, kūrusi spektaklius vaikams ir scenarijus filmams, mirusi 2023 m.
- Nijolė Kvaraciejūtė - redaktorė, dirbusi su žymiais Lietuvos rašytojais ir vertėjais, mirusi 2023 m.
- Kazimieras Pūras - žurnalistas, scenaristas, redaktorius, miręs 2023 m.
- Algimantas Žižiūnas - fotomenininkas, žinomas dėl savo portretų ciklo „Veidai ir mintys“, miręs 2023 m.
- Gediminas Šmitas - baritonas, ilgus dešimtmečius dainavęs Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, miręs 2023 m.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
tags: #zita #kelmickaite #gime