Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamos specialiųjų poreikių vaikų gimimo priežastys, apžvelgiama istorinė raida, šiuolaikiniai požiūriai ir ugdymo sistemos pokyčiai. Straipsnyje siekiama atskleisti sudėtingą specialiųjų poreikių turinčių asmenų situaciją, ypatingą dėmesį skiriant vaikams. Taip pat siekiama atkreipti dėmesį į švietimo ir socialinės integracijos svarbą.
Raidos Sutrikimai ir Specialieji Poreikiai: Klasifikacija ir Ypatumai
Ypatingieji vaikai ir jaunuoliai yra tie, kurių žmogiškosioms galioms visiškai realizuoti reikia specialiojo ugdymo ir papildomų paslaugų. Visų ypatingųjų asmenų negalima vienodai vertinti. Jų ypatingumas gali būti susijęs su sensoriniais, fiziniais, pažinimo, emociniais ar komunikacijos gebėjimais; galimos ir įvairių negalių kombinacijos. Nurodoma, kad apie 10% - 15% vaikų raida įvairiose šalyse yra sutrikusi. Lietuvoje 2000-2001 m. ugdymo įstaigose mokėsi 9 % vaikų, kurių specialiuosius ugdymo(si) poreikius lėmė įvairūs raidos sutrikimai. Didžiausią neįgalių ugdytinių Lietuvoje dalį sudaro vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Kituose kraštuose dominuoja vaikų, turinčių mokymosi negalių, kategorija.
Aspergerio Sindromas: Raidos Sutrikimas
Aspergerio sindromas, tai raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Aspergerio sindromas diagnozuojamas įprastai 5-9 m. Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams. Aspergerio sindromu sergančių vaikų bendras kalbos vystymasis (pavyzdžiui, gramatikos įgūdžiai ir žodynas) dažnai nesulėtėjęs, tačiau jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose. Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą. Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje.
Pagalba Vaikams, Turintiems Aspergerio Sindromą
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius. Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti. Nors žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinį intelektą, gerus kalbos įgūdžius ir yra gan kūrybingi, jiems dažnai būna sunku išgyventi kasdienes, socialines situacijas. Ypač reikalaujančias bendravimo su kitais žmonėmis. Dėl šių sunkumų žmogus, sergantis Aspergerio sindromu, gali jausti nerimą, sumišimą ir nusivylimą. Kartais jų šeima ir draugai taip pat patiria šias emocijas, stengiantis suprasti ir padėti Aspergerio sindromą turinčiam žmogui. Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju. Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra.
Autizmo Spektro Sutrikimai: Priežastys ir Veiksniai
Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių. Kiti riziką didinantys veiksniai. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo spektro rizika, susirgs šia liga.
Taip pat skaitykite: Individualus ugdymas ir testų pritaikymas
Bendravimo Strategijos su Vaikais, Turinčiais Aspergerio Sindromą
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai. Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas. Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius. Įtariant vaikui autizmo spektro sutrikimą svarbu gebėti pažinti pirmuosius jo požymius. Itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, ne išimtis ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Vaikams mokantis kalbėti neretai prireikia logopedinių priemonių, ypatingai specialiųjų poreikių vaikams.
Mokyklinis Ugdymas ir Intelektinių Gebėjimų Vertinimas
Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais? Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų? Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko? Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka? Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų bei kitų galių ir sunkumų vertinimas. Šia metodika tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. 0 mėn. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš: įvadinio pokalbio, testavimo (vidutiniškai trunkančio 1,5 - 2 val.), testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo, susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekame trumpąjį intelekto tyrimą - pateikiami trys intelektą aprašantys rodikliai: Bendras IQ, Verbalinis IQ ir Neverbalinis IQ. Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus. Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) ) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui. Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarumas, Sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save. Vertinimą sudaro: 1. įvadinis pokalbis - konsultacija (1 val.); 2. klausimyno užpildymas (1 val.), 3. duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.) bei 4. Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). 5 m. Vertinimo tvarka: 1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Istorinis Kontekstas: Požiūris Į Neįgalumą
Lietuvoje, kaip ir visose pasaulio šalyse, gyvena žmonių, turinčių intelekto, pažintinių ar fizinių funkcijų sutrikimų, kurie sukelia žmogaus veiklos ribotumą, įvardijamą kaip neįgalumą. Dėl iš Vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos mūsų šalyje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Mūsų šalyje iš neįgaliųjų pirmieji pradėti mokyti kurtieji. Vyskupas J. Nepomucen-Kossakowski 1805 m. Įsteigė Vilniaus kurčiųjų mokyklą.
Nuo Atmetimo Iki Integracijos: Socialinis Požiūris Į Neįgalumą
Specialiųjų žmogaus poreikių patenkinimas yra viena reikšmingiausių asmens dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sąlygų. Šalia įgimtų fiziologinių-biologinių poreikių specialiųjų poreikių žmonėms yra svarbu patenkinti ir socialinius poreikius, kurie ir sudaro vaiko socializacijos pagrindą. Socialiniams poreikiams tenkinti neįgalus vaikas kartu su visais kitais vaikais turi dalyvauti palankioje jam veikloje ir išmokti joje bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių grupių žmonėmis.
Istorinės Tendencijos: Neįgalumas Per Amžius
Tiek Atėnuose, tiek ir Romoje neįgalūs vaikai buvo paliekami miškuose. Išminčių taryba apžiūrėdavo tik gimusį vaiką ir nuspręsdavo, ar palikti jį gyvą, ar nunešti į negyvenamą vietą ir palikti mirti. Jei vaikas pasirodydavo stiprus ir gražus, jis būdavo paliekamas šeimoje iki septynerių metų, o jei bjaurus, deformuotas ar silpnas, būdavo įmetamas į duobę arba paliekamas miške mirti. Tokį nuosprendį turėjo pateisinti ir gyventojai. Tam būdavo atliekami bandymai su vynu. Spartietės akušerės plaudavo vaiką vandens ir vyno mišiniu, kuris, kaip tikėta, atskleisdavo kūdikio trūkumus. Neįgalūs kūdikiai paliekami miške tam, kad būtų grąžinami dievams. Senojo Testamento judaizme dominuoja ritualiniai ir kultūriniai draudimai. Neįgaliųjų socialinis statusas čia aiškiai apibrėžtas. Jie papildo visuomenės atstumtųjų (prostitučių, valkatų) gretas. Šie asmenys jokiu būdu negali tapti kunigais, nes, norint priartėti prie Dievo, draudžiama turėti ydų. Neįgalieji yra „kultūriškai nešvarūs“. Yda yra tiesiogiai susiejama su nuodėme. Susieta su nuodėme ji, reiškia, kad blogis priskiriamas žmogui. Žmogus yra blogio šaltinis, tačiau jis turi galimybę išgyti. Naujasis Testamentas naujai pažvelgė į ligos koncepciją. Jėzus yra tas, kuris gydo, kuria Naują Sandarą tarp Dievo ir žmonių. Atėjęs tam, kad išgelbėtų nuodėmės, jis nuolatos rūpinasi vargšais, ligoniais, invalidai ir net identifikuojasi su jais. Jėzus aiškiai pasako, kad ligoniai, raupsuotieji, marginalai ir visi kiti neįgalieji į Dievo karalystę įeis pirmieji. Viduramžiais invalidai, neįgalieji, pažemintieji sudarė natūralią, integruotą, visų priimtą visuomenės dalį. Negalė, o ypač kūno deformacijos, buvo „„normali anomalija“, kuri natūraliai priimta socialinėje aplinkoje. Tiek psichiniai ligoniai, tiek luošiai įgauna „globojamojo atmestojo“ statusą. Viduramžiais pradedamos sieti negalės ir vargingumo sąvokos. Žmonės, besirūpinantys socialine higiena, pastebėjo, kad negalė gludžiai siejasi su bloga mityba, higiena. Vis dėl to negalės ir vargingumo reiškiniai buvo atskirti vienas nuo kito. Neįgalusis viduramžiais atlieka ir kitą vaidmenį. Jo užduotis yra parodyti kitas visuomenės ypatybes.
Taip pat skaitykite: Vaikų grupių kūrimas
Specialusis Ugdymas: Istorija ir Raida Lietuvoje
Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįprastus ypatingojo vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialių mokymo priemonių, mokymo technikų/metodų arba įrangos, kartais net patalpų. Siekiant, kad specialusis ugdymas duotų norimų rezultatų, gali prireikti papildomų paslaugų - specialiojo transporto, psichologinio įvertinimo, kineziterapijos ir užimtumo terapijos, medicininio gydymo bei konsultacijų. Ugdyti ypatinguosius vaikus ir jaunuolius galima pagal keletą veikimo planų - pradedant nedidele papildoma pagrindinio mokytojo teikiama pagalba ir baigiant parą trunkančia priežiūra ir paslaugomis specialiojoje internatinėje įstaigoje. XVIII a. pabaigoje, po Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų, buvo sukurti veiksmingi būdai mokyti vaikus su sensoriniais sutrikimais. XIX a. pr. atsirado pirmieji sistemingi mėginimai lavinti vaikus protiškai atsilikusiuosius. Specialusis ugdymas formavosi veikiamas kitų mokslo sričių. Psichologijos ir sociologijos atsiradimas ir ypač XX a. pradžioje ppaplitę protinių gebėjimų testai turėjo nepaprastai didelės įtakos specialiojo ugdymo raidai. Psichologams ėmus tirti mokymą ir testais numatyti vaiko sėkmes i nesėkmes mokykloje, dėmesys pradėtas kreipti į vaikus su specialiais poreikiais. Pagrindiniai specialiojo ugdymo kūrėjai buvo gydytojai europiečiai. Jeanas Marcas Gaspard‘as Itard‘as (1775 - 1838), prancūzų gydytojas laikomas šiandieninio specialiojo ugdymo pradininku.
Specialiojo Ugdymo Raida Lietuvoje: Nuo 1918 m. Iki Šių Dienų
1918 m. Lietuvai paskelbus savo valstybingumą ir nepriklausomybę, susirūpinta sutrikusio vystymosi vaikų specialiuoju auklėjimu ir mokymu, jų globa. Organizuoti tokių vaikų, paauglių ir kitų asmenų specialųjį mokymą, auklėjimą ir globą daug padėjo medikai, pedagogai, pažangūs visuomenės veikėjai, katalikiškos bendrijos, ddraugijos bei mokslo įstaigos. Susirūpinta visų neįgalių vaikų globos organizavimu ir jų ugdymu. 1927m. Įsteigtas Kauno aklųjų institutas, 1928 m. - Vilniaus aklųjų mokykla. 1931 m. Šalyje atidaryta pirmoji Kauno pagalbinė mokykla sutrikusio intelekto vaikams, o 1938 m. ir 1939 m. veiklą pradėjo kurčiųjų institutai. Vaikams pradėta teikti logopedinė pagalba. Plėtėsi pagalbinių mokyklų tinklas. Bendrojo lavinimo mokyklose pradėtos steigti klasės specialiųjų poreikių vaikams. 1940 m. išleista J. Laužiko monografija „Judesio vaidmuo ugdymo procese“. Šiame leidinyje nagrinėjamas judėjimo formavimo poveikis vaiko vystymuisi. J. 1940 m. praradus valstybingumą, nneįgalių vaikų mokymu, jų globa pradėta rūpintis remiantis buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų mokyklų sistemos pavyzdžiu. Įvesta okupacinė diktatūra. Lietuvos švietimo sistema izoliuojama nuo Vakarų švietimo sistemų. Neįgalus vaikai ugdomi beveik tik „už uždarų durų“, t.y specialiosiose internatinėse mokyklose ar globos institucijose. Pakito ir visuomenės požiūris į žmones su negaliu. Dėl nepritaikytos fizinės aplinkos, susidariusio psichologinio barjero, netobulos reabilitacijos sistemos neįgalieji tapo izoliuoti nuo visuomenės. Kai kas pozityvaus buvo organizuojant neįgalių vaikų ir kitų asmenų specialųjį mokymą. Prie tokių teigiamų reiškinių galima priskirt mokinių atleidimą nuo mokesčio už mokslą, Kauno kurčiųjų-nebylių mokyklos įkurdinimą buvusiame Marvos dvare, specialiųjų mokyklų pedagogų atlyginimo pakėlimą 25%, J. Hitlerinės Vokietijos okupacija 1941-1944 m., daugiau kaip 3 metams pakeitusi sovietinę okupaciją, pasižymėjo Lietuvoje naujais karo žiaurumais, nacistiniais įstatymais, kurių buvo reikalaujama besąlygiškai laikytis organizuojant visą švietimą ir neįgalių asmenų mokymą ir globą. Visos specialiosios mokymo ir globos įstaigos hitlerinės okupacijos metais dirbo labai sunkiomis sąlygomis, bet ypač tuo metu pablogėjo vaikų gyvenimas bei darbo sąlygos „Izoliatoriuje“. 1942 m. Tačiau nei hitlerinės okupacijos metais, nei vėliau specialusis mokymas ir globa nebuvo visiškai nutraukti. Formuojant neįgaliųjų socialinę politiką buvo atsižvelgiama ir vadovaujamasi tarptautiniais susitarimais ir nnuostatomis.
Teisinė Bazė ir Švietimo Reforma
1991 m. Švietimo įstatymas įteisina, kad visi vaikai „mokytini“, nes ligi tol egzistavo diagnozė „nemokytinas“. Tais pačiais metais priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. 1993 m. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimas: Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai gali mokytis įprastose klasėse/grupėse; specialiosiose klasėse/grupėse ir iš dalies įprastose ir specialiosiose klasėse/grupėse; 1998 m. Tačiau, viena yra tai, kas rašoma dokumentuose, o kita - realybė. Visai neseniai sulaukiau skambučio iš labai nustebusio vienos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojo, kadangi viena mama iš sveikatos priežiūros įstaigos jiems atnešė pažymą, kurioje pasakyta, kad jos trylikametis sūnus apskritai neturėtų būti mokomas. 2003 m. įstatymiškai atsirado visas švietimo pagalbos blokas, kaip pagalbos sistema specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Atsirado labai aiški kryptis, kad mes turime siekti, kad visi vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Palyginti su kitų šalių statistiniais duomenimis, mes nuo jų niekuo neatsiliekame, tačiau skaičiai ne visada viską atskleidžia. Labai svarbu, kaip specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai patys jaučiasi bendrojo ugdymo mokykloje, - o čia dar turime daug ką nuveikti. Mūsų siekis - realus inkliuzinis ugdymas. Tai taip pat apima ir grįžusius iš užsienio, ir romų tautybės vaikus, ir galbūt vaikus iš kitų kultūrų ar religinių įsitikinimų šeimų. Yra nustatyta, kad vaikas, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrosios paskirties klasėje, skaičiuojamas kaip du mokiniai. Tad jei klasėje yra trys tokie vaikai, joje turi mokytis ne daugiau kaip 27.
Švietimo Įstatymo Pataisos ir Inkliuzinis Ugdymas
Nuo 2011 m. keitėsi specialiųjų ugdymosi poreikių apibrėžimas. 2011 m. priimtos Švietimo įstatymo pataisos buvo svarbus posūkis ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiojo ugdymo įstatymas neteko galios, pagrindinės jo nuostatos tapo integralia , neatsiejama bendros švietimo sistemos dalimi. Iš tiesų tai reiškia, kad turime keisti požiūrį apie specialiųjų ugdymosi poreikių asmenis ir galvoti apie tai, kaip galėtume juos atpažinti ir kurti optimaliausias sąlygas skirtingų ugdymosi poreikių tenkinimui, turime galvoti apie visų buvimą kartu, galimybių ieškojimą, kaip padėti kiekvienam vaikui, esančiam bendroje švietimo sistemoje. Švietimo įstatymo 2011 m. redakcijoje buvo patikslinta specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoka. Iš tiesų taip, kita vertus, absoliučiai visi gabūs, talentingi vaikai nelaikomi turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Tačiau išskiriama ta jų dalis, kuri nerealizuoja savo gebėjimų, tiesiog dėl to, kad jie „neatrandami“, ignoruojami, nepastebimi, neatskleidžiami.
Individualizuotas Ugdymas ir Informacijos Suvokimo Kanalai
Kaip žinoma, ne visi žmonės priima ir suvokia informaciją tuo pačiu kanalu. Vieniems lengviau suvokiama ir įsimenama vaizdinė, kitiems - garsinė informacija, tretiems labai svarbus lytėjimas. Tačiau mūsų švietimo sistema labiausiai pritaikyta vadinamiesiems „vizualikams“, dėl to nesėkmių moksle priežastis gali būti tiesiog kitoks informacijos suvokimo kanalas. Ar Lietuvos švietimo sistemoje jau į tai taip pat atsižvelgiama? Tai, apie ką jūs kalbate - bendroji švietimo koncepcija, teigianti, kad mes turėtume pastebėti kiekvieną vaiką ir pamatyti, kaip jis mokosi arba kaip pažįsta aplinką, priima ir apdoroja informaciją. Tai ypač svarbu dabar, kai virtualus pasaulis ima keisti realų. Kad mokykloje kiekvienam vaikui galėtų būti skirtas toks dėmesys, t. y. individualizuotas mokymas, yra didžiulis mūsų lūkestis ir siekinys. Deja, Lietuvos mokyklos tam dar nėra pasirengusios. Turime pripažinti, kad ne visada šia kryptimi rengiami pedagogai ar tobulinama kvalifikacija. Dar vis dominuoja dalyko mokymas, o ne paieškos, kaip padėti kiekvienam mokiniui mokytis. Iš tiesų mokinys pats daug ką gali išmokti, jei mes, atsižvelgdami į jo individualų informacijos priėmimo būdą, atrasdami jo stipriąsias puses, jo mokymosi stilių, duosime jam atitinkamų užduočių arba mokysime, kaip naudotis ir kitokiomis mokymosi strategijomis. Vis dėlto norint ugdyti personalizuotai, tikriausiai labai svarbus ir mokinių skaičius klasėje? Mes tiesiog turime labiau pasitikėti mokiniais, kurie daug ką gali ir patys. Nes visi vaikai iš tikrųjų nori mokytis, tik mes per greitai juos nuvertiname. Turime labai gerai pažinti savo mokinius, pagal tai paruošti jiems užduotis, leisti mokiniams mokytis vieniems iš kitų, kartu su kitais, įgalinti mokinius teikti per pamoką vienų kitiems reikalingą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Vaikų specialieji poreikiai Lietuvoje
#
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #gimimas