Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir kupinas iššūkių laikotarpis moters gyvenime. Hormoniniai pokyčiai, padidėjęs kraujo tūris ir kiti fiziologiniai procesai gali sukelti įvairių nemalonių simptomų, įskaitant mėlynes ant kūno. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime mėlynių atsiradimo priežastis nėštumo metu, galimus pavojus ir būdus, kaip su jomis kovoti.
Mėlynių (hematomų) atsiradimo mechanizmas
Kas ta mėlynė (hematoma)? Sužinome dar vaikystėje, kuomet dėl savo neatsargumo dažnai patiriame įvairias traumas, kurios po savęs labai dažnai palieka ne ką kitą, bet tą nemalonią kraujosruvą - mėlynę. Kuomet susižeidžiame tam tikrą kūno vietą, tuomet yra pažeidžiamas po oda esantis raumeninių skaidulų ir jungiamasis audinys, kraujas iš plyšusių smulkiųjų kraujagyslių, dar kitaip vadinamų kapiliarų, išsilieja į gretimus minkštuosius audinius, atsiranda mėlynė. Laikui bėgant imame pastebėti, kaip ta mėlynė keičia spalvą: iš raudonos spalvos pereina į purpurinę, mėlyną, kol galiausiai tampa gelsvai žalia, šviesiai geltona. Tokios kintančios mėlynės spalvos yra dėl vienos paprastos priežasties - dėl hemoglobino irimo. Raudonos spalvos mėlynės būna dėl to, jog iš pradžių kraujyje dar būna daug deguonies, vėliau jo kiekis mažėja ir mėlynės spalva po truputį keičiasi.
Hormoniniai pokyčiai ir kraujagyslių sienelių silpnėjimas
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. Padidėjęs progesterono kiekis gali atpalaiduoti venų raumenis, leidžiant jiems išsiplėsti. Be to, nėštumo metu kūne cirkuliuoja žymiai daugiau kraujo, o tai taip pat didina spaudimą venoms. Estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą). Visa tai gali prisidėti prie mėlynių atsiradimo.
Padidėjęs kraujo tūris ir spaudimas venoms
Nėštumo metu padidėjęs kraujo tūris sukelia papildomą spaudimą venoms, ypač kojose. Augantis vaisius gali spausti apatines venas, trukdydamas normaliai kraujo cirkuliacijai. Tai gali lemti venų išsiplėtimą ir didesnį polinkį į mėlynes.
Kraujo krešumo sutrikimai
Nėštumo metu vartojamas papildomas progesteronas gali tirštinti kraują. Kai kurioms moterims nėštumo metu gali pasireikšti kraujo krešumo sutrikimai, tokie kaip antifosfolipidinio sindromo (AFS) formos, kurios pasireiškia tik nėštumo metu. Todėl labai svarbu atlikti kraujo krešumo tyrimus, ypač jei anksčiau buvo patirti persileidimai.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: plaukų slinkimas po gimdymo
Venų varikozė
Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kojų venų varikozė yra liga, susijusi su venų sistema, ypač apatinėse galūnėse. Nėščiųjų kojų venų varikozė yra būklė, kai venos, ypač kojose, išsiplečia ir tampa matomos. Tai gali sukelti kojų sunkumą, skausmą, patinimą ir mėlynes.
Ligos, kurios išprovokuoja atsirasti hematomoms
Nieko tokio, jei po traumos atsirado tik mėlynė, kur kas blogiau yra tuomet, kai mėlynė ant kūno atsiranda be jokios priežasties…Tuomet jau galima įtarti net ir ligą.
- Įvairios kepenų ligos. Kepenų ligos, kurios sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus, dažnai provokuoja hematomų atsiradimą. Kepenys nustoja gaminti įprastą kiekį medžiagų, kurios lemia kraujo krešėjimą, todėl vietinis kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius laikomas vienu iš kepenų ligų požymių. Mėlynės dažnai tokiais atvejais būna didelės ir ilgą laiką neišnyksta.
- Infekcinės ligos, pvz., meningokokinė infekcija. Esant meningokokinei infekcijai suaugusius vargina simptomai, kurie iš pradžių yra panašūs į peršalimo arba gripo - sloga, karščiavimas, bendras silpnumas. Jei meningokokine infekcija susirgo kūdikiai, maži vaikai, tuomet liga vystosi labai greitai. Tai, jog mažylis serga žaibiška ligos forma išduoda tokie simptomai kaip vaiko mieguistumas, dėmėta oda, kuri gali būti pamėlusi, atsiranda melsvai rausvos mėlynės.
- Kojų venų varikozė. Kartais moterys pastebi, jog jas ėmė kamuoti ne tik kojų skausmas, bet ir kojų tinimas, atsirado ant kojų tos nemalonios hematomos. Pasirodo, hematomų priežastimi gali būti venų varikozė. Kuomet žmogų vargina varikozė, tuomet negiliai po oda esančios kraujagyslės ima ne tik plėstis, bet ir silpti ir bet kokia išorinė trauma jas gali labai greitai pažeisti.
- Hemoraginis vaskulitas. Klasikiniai simptomai yra purpura ( daugiau nei 3mm skersmens raudonos, vėliau purpurinės dėmės odoje), kai nėra krešumo sutrikimų, ar trombocitų skaičiaus sumažėjimo. Be to, žmogų vargina artritas ar sąnarių skausmai, pilvo skausmai, inkstų pažeidimas. Odos bėrimas pasitaiko 95-100 proc. , pilvo skausmas 60-65proc., sąnarių, ypač kelių, kulkšnių- 60-80 proc. ir 40-50 proc. atvejų pasitaiko inkstų pažeidimo simptomai.
- Onkologinės kraujo ligos, pvz. leukemija.
Aspirino vartojimas nėštumo metu
Aspirinas skystina kraują, todėl kai kuriais atvejais jis gali būti skiriamas nėštumo metu, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip persileidimas. Tačiau svarbu suprasti, kad aspirinas turi šalutinį poveikį, įskaitant kraujavimo riziką. Todėl prieš vartojant aspiriną, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus.
Hematomos nėštumo metu: kada sunerimti?
Hematoma nėštumo metu tai dar ne pasaulio pabaiga, viskas yra įveikiama! Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bet kokį kraujavimą ar tepliojimą nėštumo metu. Jei atsirado hematoma, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Viena moteris pasidalino savo istorija, kaip 8 nėštumo savaitėje pradėjo kraujuoti iš niekur nieko. Ginekologė pasakė, kad atsisluoksniavo placenta ir, kad nieko negali pažadėti, tačiau vaisių mato ir širdelė plaka. Po kelių dienų pajuto skausmą pilvo apačioje ir vėl pasirodžiusi kraują, lėkė į priimamąjį. Ten vėl pasakė, kad vaisiui viskas gerai, tačiau yra labai didelė hematoma (virš vaisiaus) ir liepė padidintomis dozėmis gerti duhpastoną (hormonų gamybai) ir pasirodyti po kelių savaičių. Visą tą laiką stengiausi išlikti pozityvi, nuolat kalbėjausi su pilvelio gyventoja, rašiau dienoraštį, skaičiau pozityvias knygas ir kiekvieną dieną stengiausi įsivaizduoti kaip hematoma mažėja ir visai dingsta. Tepimas buvo iki 4 mėnesių (taip valėsi hematoma), mėnuo nedarbingumo ir nuolatinio gulėjimo, jokio kilnojimo. Pasirodžius dar po 2 sav ir jau hematoma buvo pasitraukus!!!!
Taip pat skaitykite: Mityba po gimdymo
Ką daryti, jei atsirado mėlynė?
- Šaldymas: Iškart po traumos traumuotą vietą šaldyti, nes būtent šaltis susiaurins kraujagysles ir neleis kraujui plisti dėl to ir mėlynė bus mažesnė.
- Heparino tepalas: Hematomų gydymui yra plačiai vartojamas heparino tepalas „Lioton“, kuris pagreitina hematomų rezorbaciją.
- Kompresinės kojinės: Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
Odos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių.
- Pigmentacija: Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.
- Apgamai: Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių.
- Melazma: Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
- Kraujagyslių pokyčiai: Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).
- Teleangiektazijos: Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
- Delnų eritema (paraudimas): Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.
- Kraujagysliniai dariniai: Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.
- Strijos: Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
- Niežulys: Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas.
- Prakaito ir riebalinių liaukų pokyčiai: Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.
- Plaukų pokyčiai: Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų. Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.
- Nagų pakitimai: Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).
- Gleivinių pokyčiai: Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.
Kraujagyslių stiprinimas
Kad kraujagyslės kuo ilgiau išliktų sveikos, pirmiausia derėtų tinkamai maitintis. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau produktų, kuriuose yra vitaminų P ir C. Vitamino P (rutino) yra juoduosiuose serbentuose, paprikose, grikiuose, kopūstuose, lapinėse salotose, pomidoruose, vynuogėse, citrusiniuose vaisiuose. Vitamino C galima gauti iš erškėčių uogų, juodųjų serbentų, citrusinių vaisių, šermukšnių, šaltalankių, paprikų, petražolių, svogūnų laiškų, kopūstų. Ypač naudinga valgyti daug lapinių salotų (jų netruksime užsiauginti šviežių), nes jose - daug vitaminų, stiprinančių kraujagyslių sieneles. Tiems žmonėms, kurių kraujagyslės - silpnos, patariama vengti rūkytos ir keptos mėsos, mažiau vartoti gyvūninių riebalų.
Blužnies įtaka
Blužnis yra organas, į kurį kreipiame mažai dėmesio, tačiau jis yra nepaprastai svarbus mūsų sveikatai. Blužnis veikia kaip organizmo filtras ir kraujodaros organas. Filtruojant sunaikinamos senos ir pažeistos kraujo ląstelės. Blužnis taip pat svarbi kraujo, ypač baltųjų kūnelių, gamybai. Blužnies veiklos sutrikimus ir padidėjimą gali lemti labai daug priežasčių, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar lyties.
Pozityvus mąstymas ir emocinė būklė
Nėštumo metu labai svarbu išlikti pozityviai nusiteikusiai ir vengti streso. Kalbėkite teigiamas frazes savo vaikui ir savo kūnui, galvokite, kad viskas bus gerai, nes kitaip ir būti negali! Mes viską galime pakeisti savo mastymu ir geromis emocijomis!
Taip pat skaitykite: Padidėjusi temperatūra nėštumo metu: ką daryti?