Ar Mokytojai Gali Duoti Namų Darbus Per Atostogas?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai su viltimi išleidžia savo vaikus į mokyklą, tačiau šis etapas kartais kelia ne tik džiaugsmą, bet ir galvos skausmą. Vienas iš klausimų, kuris nuolat kelia diskusijas tarp mokinių, tėvų ir pedagogų, yra namų darbų skyrimas per atostogas. Ar mokytojai turėtų duoti namų darbus atostogų metu? Šiame straipsnyje panagrinėsime šią temą iš įvairių perspektyvų, siekdami atsakyti į šį klausimą.

Namų Darbų Poveikis Mokiniams

Namų darbai atlieka svarbų vaidmenį ugdant mokinių savarankiškumą, laiko planavimo kompetencijas, gebėjimą mokytis ir įtvirtinti akademines žinias. Visgi, namų darbų tema šiandien kelia daugiausiai diskusijų tarp mokinių, tėvų ir pedagogų. Todėl šiandien kalbant namų darbų tema aktualiausias klausimas būtų ne „ar“, o kokie namų darbai yra prasmingi ir geriausiai atliepia šiuolaikinių mokinių poreikius ir kokių sprendimų galime imtis, kad padėtume vaikams efektyviau atlikti mokyklines namų užduotis.

Teigiami Aspektai

• Žinių įtvirtinimas: Namų darbai padeda mokiniams įtvirtinti pamokose įgytas žinias ir geriau suprasti mokomąją medžiagą.
• Atsakomybės ugdymas: Reguliarus namų darbų atlikimas moko mokinius atsakomybės ir disciplinos.
• Savarankiškumo lavinimas: Atlikdami namų darbus savarankiškai, mokiniai lavina problemų sprendimo įgūdžius ir mokosi planuoti savo laiką.
• Mokymosi įgūdžių tobulinimas: Namų darbai padeda mokiniams tobulinti mokymosi įgūdžius, tokius kaip informacijos paieška, analizė ir sintezė.

Neigiami Aspektai

• Stresas ir nuovargis: Pernelyg didelis namų darbų kiekis gali sukelti mokiniams stresą, nuovargį ir sumažinti motyvaciją mokytis.
• Laiko trūkumas: Namų darbai gali atimti laiką iš kitų svarbių veiklų, tokių kaip sportas, pomėgiai, bendravimas su draugais ir šeima.
• Socialinė nelygybė: Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų gali neturėti tinkamų sąlygų namų darbams atlikti, todėl jie gali atsilikti nuo savo bendraamžių.
• Motyvacijos stoka: Jei namų darbai yra nuobodūs, neįdomūs ar per sunkūs, mokiniai gali prarasti motyvaciją mokytis.

Ar Namų Darbai Atostogų Metu Yra Būtini?

Nuomonės dėl namų darbų skyrimo per atostogas skiriasi. Vieni mano, kad atostogos turėtų būti skirtos poilsiui ir atsipalaidavimui, o kiti teigia, kad nedidelis kiekis namų darbų gali padėti mokiniams išlaikyti įgytas žinias ir pasiruošti naujam mokymosi etapui.

Argumentai Prieš Namų Darbus Per Atostogas

• Poilsis ir atsipalaidavimas: Atostogos yra skirtos tam, kad mokiniai galėtų pailsėti, atsipalaiduoti ir atgauti jėgas prieš naujus mokslo metus. Namų darbai gali trukdyti visavertiškai išnaudoti atostogų laiką.
• Pomėgių ir interesų ugdymas: Atostogų metu mokiniai turėtų turėti galimybę užsiimti savo pomėgiais, plėtoti interesus ir išbandyti naujas veiklas. Namų darbai gali apriboti šias galimybes.
• Bendravimas su šeima ir draugais: Atostogos yra puikus metas praleisti laiką su šeima ir draugais, stiprinti tarpusavio ryšius ir kurti prisiminimus. Namų darbai gali trukdyti bendravimui ir socializacijai.
• Psichologinė sveikata: Atostogų metu mokiniai turėtų turėti galimybę atsipalaiduoti nuo mokyklinės įtampos ir rūpesčių, rūpintis savo psichologine sveikata. Namų darbai gali sukelti papildomą stresą ir nerimą.

Argumentai Už Namų Darbus Per Atostogas

• Žinių išlaikymas: Nedidelis kiekis namų darbų per atostogas gali padėti mokiniams išlaikyti įgytas žinias ir nepamiršti mokomosios medžiagos.
• Pasiruošimas naujam mokymosi etapui: Namų darbai gali padėti mokiniams pasiruošti naujiems mokslo metams, pakartoti svarbiausias temas ir atnaujinti žinias.
• Disciplinos palaikymas: Reguliarus namų darbų atlikimas per atostogas gali padėti mokiniams išlaikyti discipliną ir neprarasti mokymosi ritmo.
• Individualus tobulėjimas: Namų darbai gali būti skirti individualiam mokinių tobulėjimui, pavyzdžiui, skaitymui, rašymui ar kūrybinei veiklai.

Kaip Rasti Aukso Vidurį?

Atsižvelgiant į skirtingas nuomones ir argumentus, svarbu rasti aukso vidurį, kuris leistų mokiniams ir pailsėti, ir išlaikyti įgytas žinias. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Mokytojų koordinavimas: Mokytojai turėtų tarpusavyje koordinuoti namų darbų skyrimą, kad mokiniai nebūtų perkrauti užduotimis.
• Namų darbų diferencijavimas: Namų darbai turėtų būti diferencijuojami pagal mokinių gebėjimus, poreikius ir mokymosi stilių.
• Kūrybiškumas ir įdomumas: Namų darbai turėtų būti kūrybiški, įdomūs ir susiję su mokinių pomėgiais ir interesais.
• Atsižvelgimas į atostogų trukmę: Namų darbų kiekis turėtų būti proporcingas atostogų trukmei. Ilgesnių atostogų metu galima skirti daugiau namų darbų, o trumpesnių - mažiau.
• Namų darbų atlikimo terminai: Mokytojai turėtų nustatyti aiškius namų darbų atlikimo terminus, kad mokiniai galėtų planuoti savo laiką ir nepalikti visko paskutinei minutei.
• Grįžtamasis ryšys: Mokytojai turėtų suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie atliktus namų darbus, pagirti už pastangas ir patarti, kaip tobulėti.
• Tėvų įsitraukimas: Tėvai turėtų domėtis, kokius namų darbus gauna jų vaikai, padėti jiems planuoti laiką ir skatinti motyvaciją mokytis.
• Sveikas balansas: Svarbu, kad mokiniai turėtų galimybę derinti namų darbus su kitomis veiklomis, tokiomis kaip sportas, pomėgiai, bendravimas su draugais ir šeima.

Alternatyvūs Požiūriai į Namų Darbus

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad tradiciniai namų darbai nėra efektyviausias būdas mokytis. Kai kurie pedagogai siūlo alternatyvius požiūrius į namų darbų skyrimą, pavyzdžiui:

Taip pat skaitykite: Nuoširdūs sveikinimai

• Projektiniai darbai: Mokiniai gali atlikti projektinius darbus, kurie reikalauja kūrybiškumo, problemų sprendimo įgūdžių ir savarankiško darbo.
• Skaitymas ir rašymas: Mokiniai gali skaityti knygas, rašyti esė ar dienoraščius, kurie lavina jų kalbos įgūdžius ir kritinį mąstymą.
• Praktiniai užsiėmimai: Mokiniai gali užsiimti praktiniais užsiėmimais, tokiais kaip eksperimentai, modeliavimas ar meninė veikla, kurie padeda jiems geriau suprasti mokomąją medžiagą.
• Savanorystė ir bendruomenės veikla: Mokiniai gali savanoriauti ar dalyvauti bendruomenės veikloje, kuri ugdo jų socialinę atsakomybę ir pilietiškumą.

Italų Mokytojo Pavyzdys

Įdomu pažvelgti į italų mokytojo Cesare Cata pavyzdį, kuris baigiantis mokslo metams savo mokiniams davė neįprastą namų darbų sąrašą. Jo užduotys buvo susijusios su savęs pažinimu, kūrybiškumu ir bendravimu, pavyzdžiui:

• Ryte pasivaikščioti pajūriu vienumoje.
• Vartoti naujus terminus, išmoktus per metus.
• Skaityti knygas, kurios įkvepia nuotykiams ir svajonėms.
• Vengti visko, kas sukelia tuštumo jausmą.
• Šokti nesigėdijant.
• Atsikelti auštant ir pasitikti tekančią saulę.
• Daug sportuoti.
• Nuoširdžiai pasakyti komplimentą žmogui, kuris sužavėjo.
• Peržvelgti pamokų užrašus ir palyginti juos su asmenine patirtimi.
• Būti linksmiems lyg saulė ir nevaldomiems lyg jūra.
• Nesikeikti ir būti kultūringiems.
• Žiūrėti filmus su pribloškiančiais dialogais.
• Svajoti apie tai, koks turėtų ir galėtų būti gyvenimas.
• Būti geriems.

Šis pavyzdys rodo, kad namų darbai gali būti ne tik prievolė, bet ir galimybė mokiniams tobulėti, pažinti save ir pasaulį.

Švietimo ir Mokslo Ministerijos Rekomendacijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmą kartą Lietuvoje nustatė rekomendaciją, kiek laiko vaikai kasdien turėtų praleisti ruošdami namų darbus. Pagal naujas ŠMSM rekomendacijas pradinukai turėtų skirti namų darbams iki 40 minučių per dieną, 5-8 klasių mokiniai - iki valandos, o vyresniųjų klasių mokiniai - iki dviejų valandų.

Šios rekomendacijos yra sveikintinos, tačiau svarbu, kad mokytojai atsižvelgtų į individualius mokinių poreikius ir gebėjimus, o ne aklai vadovautųsi nustatytomis normomis.

Kaip Padėti Vaikui, Jei Jam Sunkiai Sekasi Mokslai?

Prasidėjus naujiems mokslo metams tėveliai vaikučius viltingai išleidžia į mokyklą, tačiau šis etapas kartais ne tik džiugina, bet ir kelia galvos skausmą. Ką daryti, jeigu vaiko mokykla visai nedomina? Kaip paskatinti vaiką mokytis, stengtis ir siekti žinių? Norėdami padėti vaikui, visų pirma, turime suprasti jo elgesio ir problemų priežastis. O jų gali būti keletas… Galbūt vaikui sunkiai sekasi mokslai, nes jis neturi tinkamų mokomo dalyko pagrindų, galbūt yra „užleistų“ spragų. Gali būti, kad mažylis pradinukas dar nepasirengęs fiziškai, pavyzdžiui, jam sudėtinga laikyti rašiklį. Gal vaikas tiesiog perdėm aktyvus ir jam sunku susikaupti bei nusėdėti pamokoje. Gali būti, kad vaikas ilgai vakaroja prie kompiuterio, televizoriaus, neišsimiega ar nevalgo pusryčių, tad paprasčiausiai neturi energijos mokytis. Švelniai ir atsargiai, lyg tarp kitko, jokiu būdu nežeminant, neremiant prie sienos pasikalbėkite su vaiku. Pasiūlykite veiklą, kurios metu būtų malonu kalbėtis - juk tiek mes, suaugusieji, tiek ir mažyliai kartu pramogaudami ar dirbdami atsipalaiduojame, gerokai lengviau atsiveriame. Drauge gaminkite vakarienę ar eikite pasivaikščioti, nusipirkite ledų ir prisėskite ant suolelio pailsėti bei paplepėti. Leiskite vaikui pačiam kreipti pokalbį norima tema, suteikite jam galimybę atsiverti. Būtinai atraskite laiko ir pasikalbėkite su vaiko mokytojais, galbūt jie turės savo įžvalgų ir galės pateikti savo versiją, kodėl vaiko nedomina mokslai. Supratę, kokios problemos gali lemti vaiko nenorą mokytis galėsime jam padėti. Jeigu vaikui sunku suprasti naują informaciją, nes yra užsilikusių senų spragų, tai turime jas užpildyti. Pasistenkite, kad žinių gavimas vaikui būtų įdomus ir priimtinas, pavyzdžiui, daugeliui vaikų patiks įvairios mokomosios programėlės telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Pradinukams neretai labai sudėtinga gražiai ir taisyklingai rašyti, trūksta tiek įgūdžių, tiek ir kantrybės jiems lavinti. Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti norimą rašiklį, praktikuotis ant spalvoto popieriaus lapų (žinoma, prieš tai subraižykite tokias linijas, kaip sąsiuvinyje). Jeigu koją kiša užsienio kalba (ir jeigu jūs ją mokate), tai pasistenkite ją naudoti kasdienėse situacijose, apsiperkant parduotuvėje, einant gatve, tvarkantis namuose („Gaminu pomidorų salotas. Man patinka pomidorų salotos. Gal žinai, kaip tai pasakyti angliškai?“). Išeikite į gamtą, paklauskite, kokios rūšies medžiai auga kieme, pasvarstykite, kodėl ant lapelio tupinti blakė tokia žalia, kad jos beveik nesimato. Vaikui bėdų gali kelti fizinė būklė, pavyzdžiui, miego stoka, alkis, tad pasirūpinkite, kad mokyklinukas būtų išsimiegojęs (ar žinojote, kad pradinukui per dieną reikia miegoti 10-13 valandų, mokyklinukui - 9-11, paaugliui - 8-10?), papusryčiavęs, kad kuprinėje turėtų lengvą užkandį ir gėrimą. Ypač aktyviems vaikams reikėtų turėti pakankamai fizinės veiklos, jiems puikiai tiktų po pamokų „išsikrauti“ sporto būrelyje. Niekaip negalinčius susikaupti ir sutelkti dėmesio teigiamai veikia ilgesni pasivaikščiojimai gamtoje, meditacija ir kvėpavimo pratimai - kasdien ryte, prieš mokyklą ir vakare, prieš miegą pakvieskite vaiką 5 minutes ramiai pasėdėti ant sofos ir giliai pakvėpuoti. Nenoras nė į mokyklos pusę pažvelgti neretai susijęs su patyčiomis. Įtarę patyčias atsargiai pasikalbėkite su vaiku, mokytoju, klasės draugų tėveliais. Būtinai spręskite šią problemą įvairiapusiškai. Pabendraukite su mokyklos psichologu (jeigu mokykla tokį turi), o taip pat ir su pašaipūno tėvais (labai dažnai vaikai šaiposi dėl to, kad patys turi problemų, nepasitiki savimi, įsitvirtina išsiliedami ant silpnesnio). O svarbiausia, padėkite vaikui labiau pasitikėti savimi, patikinkite jį, kad jis tikrai nėra blogas, kad eilinio pašaipūno nuomonė jam tikrai neturėtų rūpėti, pasiūlykite jam daugiau pabendrauti su kitais vaikais, pakvieskite juos į svečius - juk turint bičiulių bus drąsiau, atsiras bendrų interesų ir nesinorės skirti laiko negatyvioms emocijoms. Apie tai, kaip padėti vaikui susirasti draugų skaitykite čia. Vaikas turi žinoti, kad nepaisant visų problemų, jis nėra blogas, kvailas, negabus… Vaikui labai svarbu suvokti, kad matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos nemokėjimas nepaverčia jo nevykėliu. Jis yra šaunus, geras ir protingas žmogus, kuris šiuo metu neturi pakankamai matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos žinių. Skirsime tam truputį laiko ir tikrai pavyks! Negi tokiam gudruoliui gali kas nepavykti? Motyvacija - geriausia sėkmingo žmogaus palydovė. Nuolat skatinkite vaiko žingeidumą - klausinėkite, kartu eikite į biblioteką, naršykite internete, ieškokite atsakymų į įvairius klausimus. Įpratinę vaiką viskuo domėtis, spręsti iškylančias problemas, analizuoti įvairias situacijas pasieksite daug daugiau, nei griežtu tonu versdami atlikti namų darbus. Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį. Juk labai sunku įrodyti vaikui, kad jis privalo skaityti knygą, kuomet jūs žaidžiate kompiuterinį žaidimą ar žiūrite televizorių (o jeigu jau įsijungėme televizorių, tai galbūt galime pasižiūrėti dokumentiką?). Keliaudami lankykitės vaikams pritaikytuose, interaktyviuose muziejuose, žaiskite lavinančius stalo žaidimus, turėdami laisvą minutę ar dirbdami nesunkius darbus (vedžiodami šunį, plaudami indus, uogaudami) sugalvokite naudingų užduočių. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko pasakyti kuo daugiau žodžių iš A raidės arba pateikti logišką asociaciją - mama sako „kelias“, o vaikui jis siejasi su… Pasidalinkite su vaiku savo mokykline patirtimi. Nuoširdžiai džiaukitės vaiko pasiekimais, lygindami jį tik su juo pačiu. Tėvai dažnai daro klaidą, kaip pavyzdį pateikdami bendraklasius, vyresniuosius brolius ar seseris, kaimynų ar draugų vaikus. Vaikas jaučiasi prastesnis, nevykęs, nė nebesitiki pasiekti tokių aukštumų ir nebesistengia. Vertinkite vaiką, kaip unikalią asmenybę ir džiaukitės jo asmeniniu progresu. Nuostabu, jeigu vaikui, kuriam ilgai nesisekė, pagaliau pavyko išmokti eilėraštį (mintyse supraskime, kad bendraklasiai išmoko greičiau, bet vaikui to nesakykime, nepriekaištaukime). Šaunuolis! Nepaverskite mokymosi atlygį turinčiu darbu („tu dabar 20 minučių spręsk užduotis, o tada galėsi pažaisti kompiuteriu“). Tegul žinios ir būna tas prizas! Pasistenkite, kad vaikas informaciją vertintų, kaip įdomų žaidimą ar kad justų jos vertę („mes turime 2 obuolius 4 šeimos nariams, kaip reikia juos padalinti? Visiems po pusę? Teisingai. Ar žinai, kad šį veiksmą galima užrašyti kaip trupmeną?“). „Mano sūnus - šaunus ir protingas vaikas, tačiau mokykloje jam nesiseka ir jis gauna blogus pažymius“, - neretai skundžiasi tėvai. „Motyvacijos trūkumo problema slypi ne tik pačiame formalaus ugdymo procese, atsakomybę čia derėtų prisiimti ir tėvams. Susipažinkite su knygų pasauliu visi kartu. Be abejo, skaitymas ne tik lavina vaizduotę, bet ir gerokai praplečia pasaulėvaizdį, turtina kalbą. Vaikai linkę kopijuoti, lygiuotis į vyresniuosius, todėl tėvai turi galią užkrėsti vaikus teigiamu pavyzdžiu. Kaip itin efektyvią priemonę edukologai įvardija šeimos skaitymo valandą, kurios metu kiekvienas šeimos narys namuose atsiverčia knygą. Tai naudinga ne tik savišvietai, bet ir suartina šeimą, skatina diskusijas, bendrų vertybių formavimąsi. Švęskite savo vaiko pasiekimus, kad ir kokie maži jie bebūtų. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžiai, greičiau įveikta bėgimo distancija - sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi. Apdovanokite vaiką už pastangas ir tobulėjimą, nelyginkite su kitais ir neskatinkite konkurencijos, verčiau mokykite bendradarbiauti. Didžiausią dėmesį skirkite vaiko talentų, stipriųjų pusių ugdymui. Neskubėkite sunerimti, jeigu jūsų vaikas negavo aukščiausio įvertinimo iš matematikos kontrolinio darbo. Galbūt jam geriau pasisekė rašinys ar diktantas? Tokiu atveju daug tikslingiau moksleiviui duoti papildomų rašymo užduočių nei stengtis aprėpti daugiau negu jis sugeba ar nori pats. Prisijaukinkite išmaniąsias technologijas. Šiuolaikinės inovacijos leidžia sukurti patrauklią mokymosi aplinką kiekvienam vaikui. Mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose yra daugybė programų, skirtų pažinti pasaulį, mokytis kalbų, skaityti, skaičiuoti bei greitai pasiruošti bet kuriai pamokai. Šios mokymosi platformos yra ypač patrauklios vaikams, nes vis dar skiriasi nuo tradicinio ir ne tokio įdomaus mokymosi būdo, praktikuojamo dažnoje mokykloje. Palaikykite pagarbius ir šiltus santykius. Bausmės, grasinimai, pyktis ir manipuliavimas teigiamų rezultatų neduos - šiais veiksmais tik pabloginsite situaciją. Jeigu vaiko mokymosi rezultatai yra prasti, suprantama, kad tai atneša daug neigiamų emocijų, tačiau jų, kalbantis su atžala, reikėtų vengti. Įdiekite dienos rėžimą. Viena pagrindinių jūsų užduočių yra sureguliuoti savo atžalų dienos ritmą, nes pats vaikas gali dar sunkiai suvokti, ką ir kokiu paros metu yra tikslingiausia daryti. Valandomis nustatytos ribos mokymuisi, pramogoms ar poilsiui nėra bausmė, atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Tėvai turėtų užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu - neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Nemoralizuokite dėl ateities. Suaugusieji neretai mėgsta pamokslauti vaikams apie išsilavinimo svarbą jų ateičiai: nesimokysi - dirbsi juodžiausius darbus. Pripažinkime, juk niekas iš mūsų ateities nuspėti negali, o akademiniai pasiekimai ne visada užtikrina profesinę sėkmę ir laimingą gyvenimą. Tad verčiau negąsdinkite, o leiskite skleistis geriausioms vaikų savybėms ir talentams. Nesikoncentruokite tik į pažymį. Ties akademiniais dalykais pasaulis nesibaigia, todėl labai svarbu stengtis vaiką sudominti mus supančiu pasauliu. Užuot pykę dėl prastų pažymių, leiskite padūkti kieme ir susirasti draugų, įtraukite į šeimos veiklą, skatinkite sportuoti, piešti, dainuoti, konstruoti robotus ar mokytis programavimo. Tai praplės vaiko akiratį ir leis suprasti, kuri sritis jam įdomiausia. Vieni vaikai mokosi lengvai ir noriai, jų nereikia raginti. Kitų priprašyti neina nei gražiuoju, nei piktuoju… Vienos priežasties išskirti negalima - paprastai nenorą mokytis lemia iš karto keli veiksniai. Psichologinės problemos (pavyzdžiui, kai mokykloje iš kitų vaikų patiriamos patyčios, nėra kontakto su mokytojais. Vaikai nori ne formalaus, o šilto kontakto - kad mokytojai jais domėtųsi. Bendrosios sveikatos problemos: vaikas gali nenorėti mokytis jausdamas nuovargį, jeigu yra vangus, serga lėtinėmis, infekcinėmis, endokrininėmis ligomis. Už vaiko sugebėjimus didesni mokyklos keliami reikalavimai. Negebėdamas arba nespėdamas įvykdyti aukštų reikalavimų ir už tai pelnydamas tėvų bausmes, užsitraukdamas pedagogų nepasitenkinimą, vaikas taip pat nenorės mokytis. „Mokytis sunku“. Bent jau nelengva - ir tai yra tikra tiesa. Vaikai gauna per daug informacijos, tačiau vargu ar kas artimiausiu metu pasikeis. Daugiausia problemų kyla praleidus kokią nors temą arba nedarant namų darbų. Kai dalykas tampa nesuprantamas, jis ima atrodyti ir nuobodus. Jeigu vaikui nesiseka, natūralu, kad jis ima blogiau save vertinti. Tokiu atveju vertėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti korepetitorių paslaugomis. „Mokytis nuobodu“. Taip, vienuolikos metų vaikui mokslai dažniausiai didelio susidomėjimo nekelia. Esmė ta, kad medžiaga būna dėstoma tikrai nuobodžiai (gal ir ne visada, bet labai dažnai), be jokio kūrybiškumo. Kitaip tariant, tai - sausa teorija, kurią reikia iškalti. Daug kas priklauso nuo mokytojų. Ką galima padaryti: aptarkite su vaiku jo pomėgius. Gal atėjo laikas peržiūrėti prioritetus? Kita vertus, gali būti ir taip, kad „neįdomu absoliučiai viskas“. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį, kuo vaikas užsiima už mokyklos ribų, kokios jo pramogos. „O kam iš viso mokytis?“ Dažnai vaikai ir jų tėvai tiesiog nemato, kur ir kaip pritaikyti įgytas žinias - atrodo, kad jos visiškai nereikalingos ir neaktualios, per daug nutolusios nuo realybės. Tačiau nereikia pamiršti, kad tikslieji mokslai gana neblogai supažindina su mus supančiu pasauliu. Tokio požiūrio priežasčių gali būti daug - gal klasėje tvyro nemaloni atmosfera, kyla konfliktų su pedagogais, o gal tiesiog paniškai bijoma išeiti prie lentos. „Mokytis per daug paprasta“. Kad ir kaip keistai tai skamba, neretai būtent ši problema lemia tai, kad vaikas nemėgsta kurių nors pamokų. Įsivaizduokite, kad geras treneris, ruošęs čempionus, priverstas mokyti plaukti mažus vaikus. Jam bus nuobodu. Tokiu atveju reikia būti labai atidiems, nepraleisti to momento, kai viskas sekasi gerai, tačiau susidomėjimas dar niekur nedingo. Niekada nerodykite savo nepasitenkinimo pablogėjusiais pažymiais. Nelipinkite vaikui etiketės. Nesėkmės ir taip nemalonios, o jeigu dar ir mama nuolat bara, kad vaikas „nemokša“, „negabus“, „tinginys“ ir panašiai, užduotis tampa beveik neįmanoma. Neperlenkite lazdos. Perdėtas griežtumas toks pat žalingas, kaip visiška laisvė. Reikalaudami iš vaiko, kad mokytųsi vien dešimtukais, užkraunate jam nepakeliamą psichologinę naštą. Kritikuokite ne vaiką, o jo poelgius. Sakykite: „Man nepatinka…“, „Aš manau…“ Persistengti su pagyrom taip pat nereikia. Frazė „Tu toks puikus berniukas, bet va, tingi“ yra gana pavojinga. Atminkite: tėvų dalyvavimas ugdymo procese yra būtinas. Mokymasis - ne tik vaiko reikalas, bet ir jūsų pareiga. Vaiko mokslais derėtų pasidomėti nuolat. Jei įtariate, kad vaikas neišmoko piktybiškai, nedelsdami ieškokite priežasčių. Pasikalbėkite su klasės auklėtoja. Gal vaikas nepritampa klasėje, nesutaria su mokytojais ir pan. Nereikalaukite iš vaiko daugiau, negu jis gali. Antraip noras mokytis dings iš viso. Pirmūnais gali mokytis ne visi. Mokslininkų nustatytas faktas: vaikams daug lengviau įsiminti informaciją, jeigu ji pateikta vaizdiniais. Tai galima pritaikyti mokantis lietuvių kalbos taisykles, literatūros kūrinius, užsienio kalbas ar net matematikos formules. Pasitelkite žaidimus - taip galima labai nesunkiai ir veiksmingai išmokyti vaiką įvairių nuobodžių dalykų (pavyzdžiui, daugybos lentelės, linksnių ir t.t.). Viskas, ko reiki - tai fantazija. Dažnai tėveliai už gerus pažymius žada kokį nors atlygį. Kartais tai tikrai padeda, tačiau toks metodas yra gana rizikingas. Dingsta vidinė motyvacija, jos vietą užima materializmas. Tėveliai pasijunta įkaitais, nes vaikas ima manipuliuoti: „O ką aš gausiu už tai, kad…?“ Vis dėlto tai nereiškia, kad skatinti nereikia. Galima ką nors įteikti už sėkmingus mokslo metus. Ir pabaigai - tiesiog pamąstymui… Didysis japonų pedagogas Sh. Suzuki yra pasakęs: „Nėra netalentingų vaikų. Kiekviename jų iš prigimties glūdi genijus. Žiemos atostogos jau praėjo, viskas grįžta į senas vėžes… Jeigu tavo sūnelis arba dukrytė lanko mokyklą, pats metas susigriebti - mokslo metai jau įpusėjo, atidėlioti nėra kada. Deja, vaikams labiau patinka sėdėti prie kompiuterio arba televizoriaus, o ne prie knygų….

Taip pat skaitykite: Užpalių darželio bendruomenė

Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas

tags: #ar #mokytojai #gali #vaikams #uzduoti #namu