„Merė Popins“ - tai ne tik filmas, bet ir reiškinys, įsirėžęs į daugelio kartų atmintį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas slypi už šio ikoniško personažo, kokią įtaką ji padarė populiariajai kultūrai ir kodėl ji vis dar aktuali šiandien.
Merė Popins kine ir literatūroje
Auklė Merė Popins pirmą kartą pasirodė Pamelos Travers knygose, o vėliau atgimė kino ekranuose. „Merė Popins“ („Mary Poppins“, 1964) - neabejotinai vienas geriausių ir stebuklingiausių visų laikų filmų, kritikų išgirtas ir publikos numylėtas, penkis „Oskarų“ apdovanojimus pelnęs bei jaunutę britų aktorę Julie Andrews kino deive pavertęs ekrano miuziklas. 2013 metais šis filmas buvo įtrauktas į JAV nacionalinį kino archyvą, kuriame saugomi ypatingą kultūrinę reikšmę turintys kino kūriniai.
Juostoje pasakojama apie aikštingą, paslaptingą, tačiau stebuklingų galių turinčią auklę, atvykusią prižiūrėti turtingų, bet šiokių tokių niurgzlių - Banksų šeimos atžalų. Auklė Merė Popins naudodamasi savo magiškomis galiomis diena iš dienos vaikus moko fantazuoti ir svajoti, tuo pačiu mokydama ir jų tėtį Džordžą Banksą iš naujo atrasti ryšį su savo vaikais. Filme skambanti daina ir sunkiai ištariamas žodis „Supercalifragilisticexpialidocious“, reiškiantis ypatingą laimę bei vartojamas, kai nežinai, ką pasakyti, iki šių dienų yra vienas žymiausių ir atpažįstamiausių miuzikluose skambančių žodžių. Legendinė įmonė „Disney“ šį miuziklą laiko vienu iš garbingiausių savo kino projektų.
Merės Popins personažas
Merė Popins - tai daugiau nei tik auklė. Ji - stebuklinga būtybė, atkeliavusi su Rytų vėju, turinti beribę vaizduotę ir gebanti įžvelgti grožį paprastuose dalykuose. Ji griežta, reikli, tačiau kartu ir rūpestinga, mokanti vaikus svarbių gyvenimo pamokų.
Mecosopranas Eglė Šidlauskaitė, įkūnijanti kiekvieno atpažįstamą veikėją, tikrą auklės idealą - Merę Popins - operoje „Penki Merės stebuklai“ (kompozitorė - Raminta Šerkšnytė, libreto autorė - Ramutė Skučaitė; Lietuvos kompozitorių sąjungos ši opera išrinkta geriausiu 2017 m. kūriniu, nominuota už įtaigią muzikos ir dramos jungtį), teigia, kad „tai pasakų būtybė, atėjusi į šį pasaulį suteikti džiaugsmo vaikams. Tas suknelės lengvumas būtent ir įprasmina Merę. Ji - plaukianti, ji - lengva kaip pūkelis, ji - ne realus personažas, ne gyvenimo personažas. Režisieriaus sumanymu, ji atkeliauja iš veidrodžio, tai ir nusako, kad ji nežemiška būtybė.“
Taip pat skaitykite: Šeimų globėjų iššūkiai
Merės Popins pamokos
Merė Popins moko vaikus (ir suaugusius) fantazuoti, svajoti, atrasti džiaugsmą kasdienybėje ir vertinti šeimos ryšius. Ji parodo, kad net ir griežčiausias žmogus gali atrasti šilumą ir meilę savo širdyje.
Auklės pasirinkimas: tėvų dilemos
Šiais laikais, kai moterys vis dažniau derina karjerą ir motinystę, auklės tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Tačiau kaip išsirinkti tinkamą žmogų, kuris prižiūrės ir augins jūsų vaiką?
Amžius nėra pagrindinis kriterijus
Auklė Rugilė, būsimoji abiturientė, pasakoja: „Turiu jaunesnę seserį, tad augant ją prižiūrėjau. Taip pat šešerius metus lankau čiuožimo užsiėmimus, tad jau teko būti trenere ir mokyti mažus vaikuos čiuožti, todėl moku su jais bendrauti. Kadangi turiu patirties su vaikais, nutariau pasiieškoti auklės darbo ir savo išsamų aprašymą patalpinau viename forume. Didelių vilčių nedėjau - nemaniau, kad kas norės patikėti vaiką nepilnametei. Po mėnesio, kai mažiausiai to tikėjausi, gavau žinutę, kad jeigu dar ieškau darbo - susisiekčiau su viena šeima.“
Rugilę labiausiai sužavėjo tai, kad vaikui neleidžiama žaisti su kompiuteriu ir telefonu, filmukų žiūrėjimas prie televizorių yra ribojimas. Tad iš auklės buvo norima tik dirbti nuo 8 ryto iki maždaug 18 valandos vakaro. Dabar rytais Rugilė dažniausiai atvažiuoja dviračiu ir dienos metu su berniuku važinėjasi. Pavyzdžiui, važiuoja pas Rugilę į namus pavalgyti uogų, pažaisti su jos jaunesne sesute. Kartais eina į miestą pasisupti, pasivaikščioti. Kadangi vaikui kompiuteris ir telefonas yra tabu, jis mielai žaidžia kieme, spalvina, dėlioja kaladėles, skaičiuoja.
„Labai lengvai susidraugavau su berniuku, net nustebau. Iš pradžių buvo labai ramus, pasirodė neišdykaujantis, tampa vis judresnis. Būna, kad kartais pykteliu už neklausymą, bet tada jis nusišypso, pažiūri į mane ir sako: „Tu gi nepyk ant manęs, visi vaikai išdykę būna…“ Mane nuginkluoja tokie jo pasakymai“, - pasakoja Rugilė. Ji pasakoja, kad berniuko mama daug dirba, todėl mergina sutvarko namus ir pagamina pietus. Taigi galima sakyti, kad ieškant savo vaikui tinkamos auklės amžius neturėtų būti pagrindinis kriterijus, lemiantis tėvų sprendimą.
Taip pat skaitykite: Mobilios Auklės Privalumai ir Trūkumai
Nuoširdumas ir meilė vaikui
Jolanta, ilgai ieškojusi auklės savo vaikui, teigia: „Grįžau į darbą, kai mano vaikui buvo šiek tiek daugiau negu vieneri metai. Ne todėl, kad pabodo sėdėti namuose - tokį sprendimą priimti paskatino aplinkybės. Į darželį vesti nenorėjome, o mano ir vyro tėvai gyvena kitame mieste, todėl vienintelė išeitis buvo susirasti auklę. Apie jas prisiskaičiau įvairiausių istorijų, bet kitos išeities tiesiog neturėjome.“
Pirmiausia jauna moteris nusprendė pasiklausinėti pažįstamų žmonių, gal jie gali ką nors rekomenduoti, naršė įvairiuose internetiniuose forumuose ir skaitė, kaip pasirinkti tinkamą žmogų. „Realias paieškas pradėjome paprasčiausiu būdu - su vyru skaitėme skelbimus. Vienos kandidatės skelbimas patraukė mūsų dėmesį, tad pasikvietėme ją pokalbiui pas mus į namus. Ji pristatė save kaip atsakingą, mylinčią vaikus, darbščią, tvarkingą, skaniai gaminančią, galinčią tvarkyti namus moterį - žodžiu, ideali auklė. Ir dar pridūrė: „Negi ne tokios ieškote?“ Šitą variantą su vyru iš karto atmetėme - moteris nerodė jokio susidomėjimo mūsų vaiku. Į „juodąjį sąrašą“ įtraukėme ir tas, kurios labiau domėjosi ne vaiku, o darbo užmokesčiu, turėjo žalingų įpročių. Po nesėkmingų paieškų įdėjome skelbimą į laikraštį su pakankamai smulkiu aprašu, kokio žmogaus ieškome“, - prisimena Jolanta.
„Vieną savaitgalį mano mama viešėjo pas mus ir skaitydama laikraštį rado skelbimą, kuris patraukė ir mūsų su vyru dėmesį, todėl nutarėme pasikviesti kandidatę į namus. Tvarkinga, jau vyresnio amžiaus moteris tik įžengusi per duris padarė teigiamą įspūdį, o kai iš krepšio ištraukė dar šiltą obuolių pyragą mus tiesiog sužavėjo. Ji spinduliavo teigiama energija, šypsojosi, o mūsų vaikas niekaip nuo jos nesitraukė. Nuoširdumas ir paprastumas - štai ko mes ieškojome! Ši moteris mūsų vaiką prižiūrėjo daugiau negu dvejus metus. Po to mažylis pradėjo eiti į darželį. Iki šiol ji vis dar mums paskambina ir pasiteirauja, kaip gyvena mūsų vaikas“, - pasakojo moteris.
Taip pat skaitykite: Sėkminga auklės karjera