Žiniasklaida nuolat praneša apie masinius COVID-19 protrūkius globos namuose, įskaitant mirties atvejus. Ši problema išryškėjo dar pavasarį, kai panašūs atvejai buvo užfiksuoti Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Kanados globos namuose. COVID-19 pandemija Lietuvoje atskleidė, kad socialinės apsaugos sistema, orientuota į globos namus, yra ne tik neefektyvi, bet ir mirtinai pavojinga negalią turintiems ir senyvo amžiaus žmonėms. Šiame straipsnyje aptariama globos namų sistemos krizė Lietuvoje, jos priežastys ir galimi sprendimai, remiantis tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijų rekomendacijomis.
Globos namų situacija Lietuvoje: atskirtis ir pavojus
Globos namai Rytų ir Centrinės Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, dažnai yra įkurti atokiose vietovėse, kur sveikatos priežiūros paslaugos yra sunkiai prieinamos. COVID-19 protrūkis globos namuose Lietuvoje artėjant žiemai pasiekė neregėtas aukštumas. Žmogaus teisių organizacijos jau seniai ragina vyriausybę iš esmės keisti diskriminacinę ir nesaugią globos institucijų sistemą, teikiant pagalbą bendruomenėje, kur žmonės gyvena ir gauna socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas.
Izoliavimo politikos neefektyvumas
Akivaizdu, kad globos namų izoliavimo politika visiškai nepasiteisino dėl kelių priežasčių, kurių politikai laiku neatpažino.
Pirma, socialinis izoliavimas dar labiau paveikė socialiai izoliuotus globos namų gyventojus, įkurdintus atokiose vietovėse. Papildomos izoliavimo priemonės beveik visiškai atitolino globos namų gyventojus nuo pasaulio.
Antra, atokiose vietovėse globos namuose gyvena nuo keliasdešimt iki 400 žmonių, kurių uždaros gyvenimo sąlygos dėl glaudžių kontaktų ir privatumo stokos yra ypač palankios viruso plitimui tarp gyventojų ir darbuotojų.
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
Trečia, globos namuose neteikiamos kokybiškos sveikatos ar medicininės slaugos paslaugos. Dažnai teikiama tik bazinė priežiūra, geriausiu atveju.
Ketvirta, globos namai yra palanki terpė prievartai gyventojų atžvilgiu plisti, ką parodė neseniai atskleistas laisvės suvaržymo atvejis Skemų globos namuose.
Amartya Sen veiksnumo teorija ir socialinė nelygybė
Verta prisiminti Nobelio Taikos premijos laureato mąstytojo Amartya Sen veiksnumo (angl. capability) teoriją, pagal kurią žmonių gerbūvis pasiekiamas jiems turint laisvas galimybes pasirinkti tai, kas jiems yra reikalinga ir reikšminga. Amartya Sen įžvalgiai parodo socialinės nelygybės ir atskirties esmę. Anot jo, nelygybė ir atskirtis atsiranda dėl galimybių žmonėms nebuvimo pasirinkti jų gerbūviui būtinus ir reikšmingus dalykus, įskaitant švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Globos namų gyventojai COVID-19 pandemijos metu neturėjo ir neturi jokių galimybių gauti tokių pat sveikatos priežiūros paslaugų, kaip kad jas gauna visi kiti žmonės.
Praktiniai pavyzdžiai ir problemos įvardijimas
Iliustratyvūs Lietuvos žiniasklaidoje aprašyti COVID-19 protrūkio atvejai Marijampolės ir Blinstrubiškių globos namuose. Marijampolės globos namų vadovė Viduta Bačkierienė atkreipia dėmesį į problemos esmę: „Mes juk ne gydytojai, mes teikiam socialines paslaugas, socialiniam darbuotojui sunku pasakyti, kokia seneliui infekcinės ligos forma, kaip ji vystosi.“
Mirtini COVID-19 židiniai globos namuose yra pats akivaizdžiausias įrodymas, kad globos namų sistema moraliai bankrutavo, o Lietuvos vyriausybei reikia priimti esminius sisteminius sprendimus dėl vadinamosios deinstitucionalizacijos.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Deinstitucionalizacija: kelias į prieinamą ir saugią pagalbą
Deinstitucionalizacija siekiama globos namuose apgyvendintus negalią turinčius asmenys ir senolius išlaisvinti nuo socialinę atskirtį skatinančių ir gyvybei pavojingų diskriminacinių institucinės globos sąlygų, jiems padėti įsikurti ten, kur gyvena visi žmonės, suteikiant asmeninę pagalbą, tame tarpe integralią pagalbą į namus, ir prieinamumą prie paslaugų, tame tarpe sveikatos priežiūros paslaugų, lygiai su visais žmonėmis.
Būtini veiksmai ir rekomendacijos
Nebėra ko laukti! Lietuvos valdžios institucijos, Seimas, Vyriausybė ir savivaldybės privalo imtis ryžtingų sprendimų ir neatidėliotinų priemonių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, įskaitant Jungtines tautas, rekomendacijoms įgyvendinti. Žmogaus teisių įgyvendinimas yra valdžios institucijų pareiga.
Taip pat skaitykite: Gimimo Akimirkos Stebuklas
tags: #mano #vyriausybe #globos #namai