Įvadas
Raminta Šerkšnytė - iškili šiuolaikinė lietuvių kompozitorė, kurios kūryba pripažinta ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jos muzika skamba įvairiose pasaulio šalyse, o kūriniai pelnė prestižinius apdovanojimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime R. Šerkšnytės biografiją, kūrybinį kelią ir svarbiausius pasiekimus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Raminta Šerkšnytė gimė 1975 metais. 1994 metais ji baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono (mokytoja Rymantė Šerkšnytė), kompozicijos bei muzikos teorijos specialybes. 2000 metais ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos magistrantūrą pas prof. Osvaldą Balakauską.
Siekdama tobulinti savo įgūdžius, R. Šerkšnytė stažavosi daugelyje kompozitorių kursų Europoje, kur lankė prof. Louiso Andriesseno, Helmuto Lachenmanno, Pascalio Dusapino ir kitų žymių kompozitorių paskaitas. Šios stažuotės padėjo jai praplėsti akiratį ir atrasti savitą kūrybinį braižą.
Kūrybinės Paieškos ir Stiliaus Ypatumai
Iki 2002 metų parašytos „Rytų elegijos“ styginių kvartetui, kompozitorės muzikoje dominavo sodrūs postromantiški garsovaizdžiai. Tačiau „Rytų elegija“ netikėtu stiliaus lūžiu nustebino daugelį klausytojų. Kūrinyje atsiskleidė komplikuota (tačiau emociškai, ko gera, dar paveikesnė) muzikinė raiška - aleatorika, mikrotonika, klasteriai, naujųjų griežimo technikų gausa.
Pastaruoju metu daugelyje kūrinių kompozitorė išradingai ir sklandžiai suderina abi - „postromantiškąją“ ir „avangardiškąją“ - savo kūrybos kryptis. Pavyzdžiui, kūriniuose „Sūkurys“ smuikui solo ir dideliam ansambliui (2004) bei „Migdolų žydėjimas“ kameriniam ansambliui (2006) galima pastebėti šių dviejų krypčių sintezę.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kompozitorė prisipažįsta, kad nuo pat „Rytų elegijos“ rytietiška estetika jai tampa vis artimesnė. Tai galėtų paaiškinti kai kurias naujausiuose jos kūriniuose ryškėjančias tendencijas: vis besikartojusias dramatines kolizijas, „subjektyvius“ emocinius proveržius pamažu ima keisti sąlygiškai „objektyvi“ gamtos didybės ir žmogaus vidaus pasaulio kontempliacija (kaip kad oratorijoje „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui, 2007; iš dalies - simfoninėje fantazijoje „Kalnai migloje“, 2005).
Šiaip ar taip, tolesnius jos kūrybos posūkius atspėti vargiai įmanoma - jos niekada netraukė kartotis, rašyti kūrinius pagal anksčiau „patikrintus“ modelius.
Pripažinimas ir Apdovanojimai
Ramintos Šerkšnytės talentas ir kūryba įvertinti daugybe apdovanojimų. 2008 metais ji pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. 2011 metais ji tapo kompozicijos konkurso „Coup de Coeur des Jeunes Musiciens“ (Monakas) laureate.
2005 ir 2011 metais jos kūriniai „Sūkurys“ bei „Vasarvidžio giesmė“ tapo rekomenduojamais kūriniais UNESCO organizuojamoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Vienoje (International Rostrum of Composers).
Bendradarbiavimas su Žymiais Atlikėjais ir Kolektyvais
Kaip kompozitorė ir pianistė (atliekanti savo pačios kūrinius) Raminta Šerkšnytė nuolat dalyvauja šiuolaikinės muzikos renginiuose. Jos muzika, atliekama orkestro „Kremerata Baltica“, dirigento Mariss Jansons ir Bavarijos radijo simfoninio orkestro, smuikininko Irvine Arditti bei Arditti kvarteto, „Strasbūro mušamųjų“ bei kitų muzikantų, skambėjo daugybėje šalių Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje - tokiose salėse kaip Vienos „Musikverein“, Berlyno filharmonija, Lincolno centras (Niujorkas) ir kt.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Nepaprastos sėkmės Kronbergo akademijos festivalyje Vokietijoje sulaukė jo užsakymu sukurtas naujausias lietuvės opusas „…ir tai praeis“ smuikui, violončelei, vibrafonui ir styginių orkestrui. Jį rugsėjo 30 d. pristatė smuikininkas Gidonas Kremeris su savo vadovaujamu „Kremerata Baltica“ orkestru, violončelininke Erica Piccotti ir vibrafonininku Andrejumi Puškariovu. „Pirmą kartą mano karjeroje bisui buvo pakartotas visas kūrinys“, - džiaugėsi sėkme autorė.
Vienas garsiausių pasaulio muzikų G.Kremeris jau įtraukė naująjį lietuvės kūrinį į savo repertuarą ir neseniai atliko su „Kremerata Baltica“ bei šio orkestro solistais Babij Jaro žydų masinių žudynių 80-mečio minėjime Kijeve.
Sėkmingai keliauja ir kiti R.Šerkšnytės kūriniai. Jos simfoninis opusas „Ugnys“, sukurtas Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui, tik ką skambėjo JAV, atliekamas Klivlendo muzikos instituto orkestro ir dirigento Carloso Kalmaro.
Dirigentė Giedrė Šlekytė kartu su pianiste Onute Gražinyte ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasirinko atlikti H. Berliozo, R. Schumanno, R. Šerkšnytės ir R. Strausso kūrinius. Programą sudaro keturi muzikiniai perlai. Pirmojoje koncerto dalyje karaliauja romantizmas: „Scène d’amour“ - ištrauka iš itin retai atliekamos Hectoro Berliozo vokalinės simfonijos „Romeo ir Džiuljeta“, labai intymi ir jausminga. Antrojoje koncerto dalyje Raminta Šerkšnytė ir Richardas Straussas, G. Šlekytės subjektyvia nuomone, - du kompozitoriai, labai tinkantys skambėti kartu. Didelį kontrastą pastebėsite orkestro sudėtyje: „Vasarvidžio giesmė“ gana kamerinei styginių sudėčiai ir perkusijai, o simfoninė fantazija iš operos „Moteris be šešėlio“ („Die Frau ohne Schatten“) - milžiniškoms orkestro pajėgoms.
Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla įrašė R. Šerkšnytės muzikos albumą, kurį išleido prestižinė tarptautinė įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Opera "Penki Merės Stebuklai"
Mecosopranas Eglė Šidlauskaitė įkūnija kiekvieno atpažįstamą veikėją, tikrą auklės idealą - Merę Popins - operoje „Penki Merės stebuklai“ (kompozitorė - Raminta Šerkšnytė, libreto autorė - Ramutė Skučaitė; Lietuvos kompozitorių sąjungos ši opera išrinkta geriausiu 2017 m. kūriniu, nominuota už įtaigią muzikos ir dramos jungtį).
Įvertinimas Spaudos Leidiniuose
Dar nėra buvę ir taip, kad vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių Lietuvos kompozitoriaus kūriniui skirtų dalį straipsnio. „Frankfurter Allgemeine“ R.Šerkšnytės kompoziciją pavadino festivalio įvykiu.
„Aštuonių minučių kūrinys greitai pralekia, bet ilgam įsirėžia į atmintį. Kompozitorė, prieš 12 metų jau pristačiusi Kronberge vieną kūrinį (čia skambėjo „Vasarvidžio giesmė“, taip pat sukurta Kronbego akademijos užsakymu - Red.) turi ypatingą melodistės talentą. Ji plėtoja instrumentines linijas su absoliučiu garsų pojūčiu ir įstabia ramybe, nesibaimina tonalių gestų, kurdama netonalią muziką. Jos kūrinio logiką lemia ne kontrapunkto dėsniai, bet pavieniai garsai ir spalvos, suteikę perėjimams iš G.Kremerio subtilių pasažą į E.Piccoti violončelės tonus nesentimentalų natūralumą. Ramintos Šerkšnytės muzika kone magiškai tvyro savyje. Ji nekelia klausimų ir neduoda atsakymų. Ji tiesiog yra“, - rašo apie naują R.Šerkšnytės kompoziciją „Frankfurter Allgemeine“.
"…Ir Tai Praeis": Laiko Tėkmės Įprasminimas
Autorė, kalbėdama apie kūrinį „…ir tai praeis“, teigė siekusi įkūnyti skirtingus laiko aspektus: vibrafono partija - tarsi pastovi ir nepermaldaujama laiko tėkmė, „dangiškoji“ violončelė - lėtas ir amžinasis laikas, smuiko solo - trumpas, greitai prabėgantis žmogiškasis laikas, orkestras - laiko tėkmės galia.
„Ir tai praeis“ - viena labiausiai mane jaudinančių citatų. Ji ir guodžianti, ir liūdinanti. Viskas laikina: jaunystė, grožis, skaudūs ir džiugūs momentai… Kita vertus, mintys apie laikinumą skatina atsigręžti į amžinuosius dalykus, taip pat įvertinti, iki galo pajausti ir išgyventi kiekvieną mūsų gyvenimo momentą, suvokiant, kaip greitai jis praeis“, - atviravo Raminta.
Kūrybinių darbų sąrašas
FANTASIE, c-moll, op.FÜNF GESANGE, op.LIEBESLIEDER WALZER, op.HYMN TO ST. AN DEM STURMWIND, op. 11 Nr.LOVES TEMPEST, Op. 73 No.CANTIQUE DE JEAN RACINE, Op.REQUIEM, Op.BILŽU RĀMĪTIS (aran.NACHT. Arielio dainos iš V.PSALM, No.DREI PSALMEN, Op.TRAUERGESANG, Op.DIE NACHTIGALL, Op. 59 No.DEUX POEMES, Op.DE SPIRITU SANCTO, FIVE MOTETS, Op.SONETS NO.EIGHT SACRED SONGS, Op.DENOCH SINGT DIE NACHTIGAL, Op. 170 No.CALME DE NUITS, Op. 68 No.LES FLEURS ET LES ARBRES, Op. 38 No.ROMANCE DU SOIR, Op.THE BAUFORT SCALE, Op.IM WALDE, Op. 75 No.FRIEDE AUF ERDEN, Op.DREIMAL TAUSEND JAHRE, Op.SIX SONGS BY JOSEPH v.SUTEMS… Vytautas V.SIUITA M. K. RIBA.TARP.PENKIOS INVOKACIJOS ŠV.TEKSTILĖ NR.LYGUMŲ GIESMĖS.LYGUMŲ GIESMĖS.AD D.DE D.D.NODUS.OH! ANGELUS AD VIRGINEM XIV a.COVENTRY CARROLPagonių tradicinė giesmė aran. M.DING DONG! MERRILY ON HIGH XVI a. prancūzų melodija aran. Ch.EN! NATUS EST EMANUEL!ENTRE LE BOEUF ET L’ANE GRIS XVI a.EST IST EIN ROS ENTSPRUNGEN XV a. giesmė aran. M.IN DULCI JUBILO XVII a. giesmė aran. J. S.JOY TO THE WORLD XIX a.O JESULEIN SUESS! O JESULEIN MILD XVII a. giesmė aran. J. S.PERSONENT HODIE XVII a.RISE UP, SHEPHERD, AND FOLLOW Spiričiuelis aran. J.SCHLAF WOHL, DU HIMMELSKNABE DU XIX a.VENI, VENI EMANUEL XIII a.VERBUM CARO FACTUM EST XVI a.