Įvadas
Vaikų raida - tai nuolatinis procesas, kuris apima fizinius, kognityvinius, emocinius ir socialinius pokyčius. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų raidos etapus, remdamiesi vaikų darželio auklėtojos patirtimi ir įžvalgomis. Aptarsime, kaip vaikai vystosi skirtingais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką jų raidai ir kaip tėvai bei auklėtojai gali padėti vaikams pasiekti savo potencialą.
Kognityvinė Raida
Vaikų kognityvinė raida apima jų mąstymo, problemų sprendimo ir mokymosi įgūdžių vystymąsi.
3-4 metų vaikai:
- Jau supranta ir gali atsakyti į klausimus „kas?“, „kur?“, „kam?“, „ką?“.
- Geba rūšiuoti daiktus į kategorijas: gyvūnai, augalai, žmonės, maistas.
- Atpažįsta bent vieną spalvą.
- Moka suskaičiuoti iki 3-5.
- Gali parodyti didesnį (ilgesnį, trumpesnį ir kt.) daiktą iš dviejų.
- Gali įvykdyti sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, atnešti daiktą iš kito kambario.
Šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, lavina atmintį ir vaizduotę. Jie taip pat pradeda formuoti savo nuomonę ir savarankiškai priimti sprendimus.
Kalbos Raida
Kalbos raida yra esminis vaiko socialinės ir kognityvinės raidos aspektas.
- Dauguma 3-4 metų vaikų kalba 4 žodžių ir ilgesniais sakiniais.
- Ištaria beveik visus garsus, tačiau kai kurie vaikai garsus l, r, š, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 6-7-ių metų).
- Tokio amžiaus vaikas su nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“, nes žodžius jau turėtų tarti aiškiai, nekartoti skiemenų.
- Tokio amžiaus vaikas jau gali papasakoti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose).
Auklėtojos rekomenduoja kalbėti su vaiku vis ilgesniais sakiniais, skaityti ilgesnes, sudėtingesnes pasakėles. Greičiausiai vaikas turės savo pamėgtą pasaką ar eilėraštį, kurių norės klausytis vėl ir vėl. Tai nėra blogai. Gali būti, kad labiausiai patinkančius epizodus jis bus išmokęs atmintinai, tad leiskite vaikui įsijungti ir pasekti mėgstamiausią pasakėlės dalį, kartu padeklamuokite eilėraštuką.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Socialinė ir Emocinė Raida
Socialinė ir emocinė raida yra svarbi vaiko gebėjimui bendrauti su kitais, suprasti ir valdyti savo emocijas.
Auklėtojos pabrėžia, kad niekuomet negalima ignoruoti vaiko klausimų, kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug. „Kodėl?“ taps mėgstamiausiu jų, tad apsišarvuokite kantrybe ir būkite išradingi! Stenkitės visuomet įdėmiai išklausyti vaiko: taip parodysite, kad tai, ką jis sako, yra jums svarbu. Tai padės ne tik kurti glaudesnį ryšį, tačiau ir leis jam įsisąmoninti, kad visuomet gali į jus kreiptis ir kad visuomet bus išklausytas.
Bendradarbiavimas Tarp Tėvų ir Darželio
Pirmieji vaiko buvimo darželyje metai deda pagrindus, kurie pravers ateityje. O pats svarbiausias dalykas - tai glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų ir darželio auklėtojų. Privačiuose darželiuose daroma viskas, kad vaiko raida vyktų nuosekliai ir sklandžiai. Pirmiausiai yra stengiamasi, kad privačiame darželyje vyraujanti atmosfera būtų tokia pat jauki kaip ir namuose.
Privačių darželių auklėtojos privalo puikiai išmanyti apie vaikų raidą ir jos etapus, būti geros psichologės, imlios naujovėms. O kas svarbiausia - jų širdis turi būti mylinti, o akys - visa stebinčios. Taip auklėtojos mažylius ne tik apgaubia širdies šiluma, bet ir skatina juos drąsiai tyrinėti supantį pasaulį, užklupus nesėkmėms mokina jas įveikti, prireikus, nepasisekusias veiklas pradėti iš naujo.
Kadangi išorinis pasaulis, kuris vaiką supa anapus darželio bei namų durų yra labai veržlus ir įvairialypis, tai vaiką yra būtina ugdyti visapusiškai. Tuo tikslu privačiuose darželiuose yra naudojamos pačios įvairiausios metodikos, nes įvairovė padeda rasti pačius geriausius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Privačiuose darželiuose dirbantys pedagogai pirmiausiai galvoja apie tai, kad jų auklėtiniams, kai jie pradės mokytis pradinio ugdymo įstaigose, netrūktų būtinų pagrindinių įgūdžių, kad jie būtų emociškai stiprūs, gebėtų glaudžiai bendradarbiauti su naujo kolektyvo bendruomene. Kad jie ir toliau išliktų savarankiški, gebantys apginti savo nuomonę bei sėkmingai įsilietų į sudėtingesnį ugdymo procesą.
Tėvų Rolė
Visiems tėvams anksčiau ar vėliau tenka spręsti svarbų klausimą: likti namuose su vaiku, leisti į darželį ar palikti senelių, auklės priežiūrai. Labai svarbu, kad ne tik mama, o abu tėvai kuo daugiau laiko leistų su savo vaiku. Tai padės geriau pažinti mažąjį stebuklą, vienam kitą, suvokti pakitusius tarpusavio santykius pagausėjus šeimai, suteiks saugumo ir artumo vaikeliui. Suprantama, tai sunku šiuolaikinio pasaulio „bėgimo maratone“. Nemažai mamų ir tėčių skuba grįžti į darbą, norėdami „užtikrinti vaiko materialinę gerovę“, neprarasti darbo vietos, pasiekti profesinių aukštumų ar dėl kitų jiems svarių priežasčių.
Mamos vaidmuo vaikui itin svarbus: ji aprūpina maistu, teikia šilumą, meilę, rūpestį, saugumą, taigi aprėpia visus mažylio fiziologinius ir psichologinius poreikius. Maitinimas krūtimi sukuria ypač artimą ryšį tarp vaiko ir mamos, ji geba jautriai reaguoti į mažojo poreikius. Mama - pirminis tiltas, jungiantis ir supažindinantis vaiką su išoriniu pasauliu, skatinantis jo savarankiškumą. Norėdama užtikrinti sveiką vaiko psichologinį vystymąsi, mama mažylį turėtų auginti bent iki metų, geriausia - iki 3-ejų. Tėtis taip pat gali būti tas pirminis prieraišumą formuojantis asmuo, su kuriuo mažylį sieja saugus ir patikimas ryšys. Jis ne mažiau nei mama gali rūpintis vaiku, suteikti jam meilės, patenkinti jo poreikius, supažindinti su išoriniu pasauliu.
Remiantis prieraišumo raidos etapais, 3-4 m. vaikas, likęs ne su savo tėvais (pvz., aukle, seneliais ar darželyje), geba ištverti ilgesnius išsiskyrimo laikotarpius, žinodamas, kad tėvų išvykimas dar nereiškia jų visiško praradimo. Be to, tokio amžiaus vaikai paprasčiau priima kitų suaugusiųjų požiūrį ir taisykles. Todėl galima daryti išvadą, kad 3-4 m.
Individualūs Vaikų Skirtumai
Visgi, nepaisant psichologinėje literatūroje aprašomų vaiko raidos etapų, beveik visuomet egzistuoja individualūs vaikų tarpusavio skirtumai. Net ir to paties amžiaus vaikai gali skirtis temperamentu, asmeninėmis savybėmis, charakterio ypatumais. Todėl išvardyti aspektai gana sąlygiški. Pediatro ir psichoanalitiko Donaldo Woodso Winnicotto teigimu, 2-5 m. vaiko emocinis amžius nuolat svyruoja. Pavyzdžiui, vienas 4-metis žaidžia atsiskyręs nuo grupės draugų, o kitas, būdamas 2,5 m., eina pas draugus, ima juos už rankutės, šoka, kalbina ir kitokiais būdais rodo susidomėjimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Ne mažiau svarbus, gal net svarbiausias aspektas - ar tėveliai pasiruošę paleisti vaiką ir juo tiki. Pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar nusiteikę leisti vaiką į darželį, kiek tiki jo adaptavimosi sėkme, gebėjimu užmegzti santykius su draugais ir auklėtojomis, įgyti naujų žinių ir gerai jaustis. Labai svarbu, kokia žinutė siunčiama apie darželį. Bendraujant apie 70 % informacijos perduodama neverbaline kalba, tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Jausdamas pozityvų tėvelių nusiteikimą, vidinę ramybę, vaikas taps ramus ir drąsus.
Adaptacija Darželyje
Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti.
Dar keli gana veiksmingi vaiko adaptacijos darželyje ar kitoje naujoje aplinkoje būdai - aiškaus veiksmų plano pateikimas ir ritualų sukūrimas. Vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, ką veiks naujoje vietoje, kada tiksliai tėveliai ateis jo pasiimti. Kartais atrodo juokinga ir įkyru, kai darželyje vaikas šimtą kartų klausinėja auklėtojos: „Ką dabar darysime?“ ir pats, atrodytų, milijoną kartų kartoja tą, ką išgirsta. Tačiau tokiu būdu jis įsitikina, kaip iš tiesų bus, ir jaučiasi saugesnis. Ritualai suteikia aiškumo, kas po ko vyksta. Pavyzdžiui, prieš atsisveikinant su vaiku galima sugalvoti kokį nors ritualą - 5 bučinukai, paplekšnojimas per petį ar pan.
Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų pasidomėti jos dienotvarke, galiojančiomis taisyklėmis. Tos pačios rutinos bei taisyklių laikytis ir namuose, prieš pradedant lankyti darželį. Juk vaikui tikrai bus sunku, kai reikės taikytis prie naujos vietos, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei namuose. Vaikas jaučia įtampą. Pokyčiai (veiklos, aplinkos, maisto, klimato ir kt.) neišvengiamai kelia tam tikrą įtampą ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Žmogus išeina iš komforto zonos, kurioje jautėsi ramus ir atsipalaidavęs. Jaunesni vaikai į pokyčius reaguoja gerokai jautriau. Darželis ar bet kokios kitos aplinkos permainos vaikui labai naujos ir neįprastos, todėl nenuostabu, kad kelia nerimą, įtampą, neigiamas emocijas.
Vaiko adaptacija gali trukti nuo savaitės ar dviejų iki kelių mėnesių, pusės metų. Labai svarbu stebėti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai. Jei mažylis blogai miega, valgo, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, tuštinimosi problemos ir kt.), pakito jo elgesys (tapo itin judrus ar pernelyg ramus, apatiškas ar irzlus, prieštarauja, netinkamai elgiasi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaikų pagalbos specialistais, gal imtis papildomų priemonių, padėsiančių jam greičiau adaptuotis ir geriau jaustis.
Alternatyvos Darželiui: Privalumai ir Trūkumai
Auginimas Namuose:
- Privalumai: Kuria atvirą, nuoširdų ir individualų santykį su vaiku, geriausiai jį pažįsta, geba greitai reaguoti į jo poreikius. Gali savo atžalai skirti daug dėmesio, bendrauti, padėti suprasti ir patirti emocijas. Suteikia daug galimybių laisvai žaisti ir mokytis, užtikrina saugų vaiko vystymąsi namuose ir už jų ribų. Visa tai skatina spartesnę mažylio socialinę, emocinę, pažintinę raidą.
- Galimi Trūkumai: Atsižvelgiant į vaiko ir mamos santykį, namuose auginamas mažylis kartais pernelyg apgaubiamas globa, netikima, kad pats gali kažką atlikti savarankiškai. Tokiu būdu griaunamas jo pasitikėjimas savimi, atsakomybė, savarankiškumas. Vaiko auginimas nėra paprastas procesas, todėl ilgą laiką būdama viena su vaiku mama pavargsta, patiria stresą ir įtampą. Žinoma, situaciją galima švelninti vaiko priežiūra dalijantis su tėčiu, seneliais ar kitais artimaisiais. Mama turi rasti laiko poilsiui, atsipalaidavimui. Tik būdama laiminga ir sveika gali padėti vaikui jaustis laimingam.
Auklė:
- Privalumai: Paprastai dirba su vienu, kartais keliais vaikais. Taigi gali skirti nemažai dėmesio vaikui - padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje. Tėvams su ja taip pat gali būti lengviau ir paprasčiau susitarti dėl vaiko auklėjimo ypatumų. Mažyliui paaugus auklė gali padėti jam adaptuotis naujoje darželio aplinkoje.
- Galimi Trūkumai: Būdamas vien su aukle vaikas mokosi bendrauti labiau su vienu suaugusiu žmogumi. Žinoma, auklė gali būti itin aktyvi, vesti mažylį į kitų vaikų susibūrimo vietas, leisti žaisti su bendraamžiais.
Seneliai:
- Privalumai: Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Ne kartą teko girdėti pusiau juokais sakant, kad anūkus seneliai myli labiau nei vaikus. Taigi šiuo atveju atsiskyręs nuo tėvų vaikas patenka į jam pažįstamą aplinką (senelių ar jo paties namus), kurioje, tikėtina, jausis saugesnis ir ramesnis. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius.
- Galimi Trūkumai: Kartų konfliktas gali būti vienas veiksnių, darančių įtaką senelių nuostatoms, įsitikinimams, taikomiems auklėjimo metodams ir pan., galbūt net fiziniam pajėgumui. Senelių bendravimo su vaiku ir auklėjimo būdai gali skirtis, kartais net prieštarauti vaiko bendravimui su tėvais, todėl kartais bijoma, kad anūką išlepins ar - priešingai - auklės bausmėmis ir pan. Neretai tėvai ir seneliai ima pyktis dėl anūkų auklėjimo, santykiai tampa įtempti, kartais labai pablogėja.
Darželis:
- Privalumai: Suteikia vaikui galimybę susitikti su naujais žmonėmis - kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti su jais ryšius. Taigi daugiau lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai. Taip pat darželyje vaikas supažindinamas su įvairesniais dalykais: žaidimais, ugdomąja veikla pagal amžių, išvykomis ir kt. Darželyje neretai labiau skatinamas vaiko savarankiškumas, pareigingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas būti grupės dalimi. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Dar vienas gana svarbus teigiamas darželio lankymo aspektas - tėvai turi galimybę bent šiek tiek pailsėti ir daugiau laiko skirti vienas kitam.
- Galimi Trūkumai: Labai svarbu stebėti, kaip vaikas, ypač jaunesnio amžiaus, reaguoja į naują darželio aplinką, atsiskyrimą nuo tėvų, kitus vaikus bei suaugusiuosius, kiek jais domisi, ar mezga ryšį su auklėtojomis, kaip jaučiasi išėjęs iš darželio ir ten būdamas. Dar nepasirengęs lankyti darželio mažylis gali patirti daugybę stiprių ilgalaikių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo emocinei būsenai ir elgesiui. Darželio grupę sudaro 10-25, kartais ir daugiau vaikų, tad mažylis gali justi asmeninio dėmesio stoką. To padėtų išvengti supratingos, nuoširdžiai besidominčios visais vaikais auklėtojos.
Kada Leisti Vaiką Į Darželį?
Nuo 3 iki 5 metų. Šiuo laikotarpiu vaikams įdomu užmegzti santykius su bendraamžiais, kartu žaisti. Trejų metų vaikas pasitiki savo tėvais, jo išsiskyrimo nerimas yra mažesnis ir mažylis jau gali toleruoti ilgesnį išsiskyrimą (visos dienos) su tėvais. Yra ištirta, kad vaikai, pradėję lankyti darželį iki 3 m., pradinėse klasėse jautėsi ne tokie saugūs kaip jų bendraamžiai, lankę nuo vėlesnio amžiaus. Tačiau jei vaikas į darželį nuvedamas vėlai, maždaug 5 m., vėliau, pradinėse klasėse, jis gali būti drovesnis, nes turi mažiau bendravimo patirties, negu vaikai, lankę darželį nuo 3 ar 4 m. Svarbu atsižvelgti į tai, ar vaikui patinka darželyje. Gali būti, kad ir pusantrų metų mažylis labai džiaugsis kasdien porai valandų likęs darželyje su jam pažįstamais vaikais ir auklėtoja.
Kaip Paruošti Vaiką Darželiui?
Vaikui galima pasakyti apie tai likus kelioms savaitėms iki darželio pradžios. Paaiškinkite kaip galima paprasčiau - papasakokite apie tai, kas jo laukia darželyje - ten yra vaikų, žaislų, tėveliai ryte palieka vaikučius darželyje, paskui, kai šie pamiega ir pavalgo, ateina jų pasiimti.
Kaip Suprasti, Kad Vaikas Yra "Nedarželinis"?
Jeigu vaikas ilgai nepripranta darželyje, jeigu atsiranda anksčiau minėti streso požymiai ir jie užsitęsia. Kad vaikas nepatirtų dar didesnio streso, kartais geriau jo visai nebevesti. Tuomet galvotume apie tokias bėdas, dėl kurių vaikai negali lankyti darželio - tai būtų aukštas išsiskyrimo nerimas, bendravimo įgūdžių stoka, sunkumai prisitaikant naujomis aplinkybėmis.
Auklėtojos Savybės
Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge. Žiūrėdami atgal, beveik visi juk galime prisiminti auklėtoją, kuri(s) mums patiko. Ar jis buvo tobulas? Tikriausiai ne. Tačiau jis buvo tobulas mums. Dėl to jį mėgom. Dėl to jis buvo autoritetas. Tai buvo žmogus, kurio bendrijoje jautėmės saugūs, laukiami, kuris švelniai nušluostydavo ašaras, apkabindavo, kai reikėdavo ir išmokė atskirti tai, kas gera, o kas - bloga. Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“. Nuo to tikriausiai ir reikėtų pradėti.
Skaitymo Svarba
Knygos ir jų skaitymas duoda daug naudos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Patiems mažiausiesiems knygos suteikia galimybę tyrinėti ir pažinti pasaulį, skatina kalbos raidą, stiprina vaiko ir tėvų tarpusavio santykius. Vaikui augant, knygų nauda taip pat kinta: skaitymas vaikui padeda gerinti dėmesio koncentraciją, plečia pasyvųjį (kalbos supratimo) ir aktyvųjį (kalbėjimo) žodyną, gerina atmintį, padeda lavinti emocijų pažinimo ir išraiškos įgūdžius, stiprina vaizduotės, kūrybiškumo ir net savarankiškumo įgūdžius. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažniau skaitantys vaikai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais.