Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Autizmo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai daugėja, nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu. Kai kurių šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas net vienam iš 59 vaikų. Didėjantis autizmo aptikimas susijęs ir su pagerėjusia diagnostika, ir tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo požymius, priežastis, diagnostiką ir galimus pagalbos būdus.
Kas yra autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Tai įvairiapusis vystymosi raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai išryškėja iki 3 metų. Sutrikimai pasireiškia 3 veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Autizmas nėra liga.
Autizmo spektro sutrikimas
Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui). ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi.
Autizmo paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Autizmo požymiai: kada reikėtų sunerimti?
Pirmieji autizmo požymiai, tai tie požymiai, kurie indikuoja autizmo spektro sutrikimą atsižvelgiant į jo elgesį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, požymiai tampa vis ryškesni. Ankstyvasis autizmas dažnai diagnozuojamas gana vėlai. Bendri autizmo požymiai būna panašūs kiekvienam, turinčiam autizmą, tačiau yra ir daugybė skirtingų požymių, pagal kuriuos galima nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus nei žmonės neturintys autizmo. Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės net ir neturintys autizmo gali turėti kai kuriuos iš šių simptomų. Pirmuosius autizmo požymius kartais galima pastebėti dar kūdikystėje. Nuo 3 ir vyresniems vaikams galima jau lengviau įtarti autizmo spektro požymius, tačiau pagrindiniais išlieka riboti kalbiniai įgūdžiai, nesidomėjimas kitais, didesnis jautrumas.
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
„Raudonos vėliavėlės“ - požymiai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai
Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių” sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:
- vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
- vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
- vaikas neklauso nurodymų;
- kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
- vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate”);
- vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);
- vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti”);
- vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
- vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
- kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
- vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
- vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
- vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
- vaikas neatsako šypsena į šypseną;
- vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
- vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
- vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas;
- vaikas ima daiktus tik sau;
- pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);
- vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
- vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);
- vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos;
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška;
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba;
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.);
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio;
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);
- praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).
Socialinės sąveikos sutrikimas
Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais, arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
Komunikacijos sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos, - kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Kada neverta nerimauti?
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri akivaizdžiai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Svarbu atsiminti
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Autizmo priežastys
Dažnas klausimas po autizmo diagnozės vaikui kylantis tėvams - kokios yra autizmo priežastys? Tikslių autizmo priežasčių nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Genetiniai rizikos veiksniai
Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu.
Taip pat skaitykite: Gimimo Akimirkos Stebuklas
Aplinkos rizikos veiksniai
Kiti riziką didinantys veiksniai. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu, visgi svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo rizika, susirgs šia liga. Aplinkos poveikis dar nėra tiksliai nustatytas, nors pastebėta, kad daugiau autistiškų vaikų gimsta vietovėse, kurios užterštos sunkiaisiais metalais (ypač gyvsidabriu).
Autizmo diagnostika
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių. Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai 6-12 mėn. Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 24 mėn. Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 36 mėn.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Kur kreiptis įtarus autizmą?
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą. Kilus įtarimui dėl vaiko raidos, reikėtų, gavus savo pediatro siuntimą, kreiptis į artimiausią Ankstyvosios korekcijos centrą (dar kitaip juos vadina ankstyvosios reabilitacijos kabinetais). Korekcijos centro specialistų komanda remsis informacija, gauta iš tėvų, bei atliktais vaiko stebėjimais ir nustatys diagnozę. Pirmą kartą nuvažiavus pirminėje konsultacijoje centro specialistas įvertins sutrikimą ir pasiūlys atvažiuoti išsamesniems tyrimams. Jie trunka kelias savaites. Centre sudarytos sąlygos su vaiku palatoje nakvoti ir vienam iš tėvų.
Kas toliau?
Galite vesti į logopedinį darželį. Kol vaikui nesukanka 4 metai, Jūs galite lankytis artimiausiame Ankstyvosios korekcijos centre (po 18 kartų per kalendorinius metus). Sužinoję diagnozę, pasidomėkite galimybe gauti vaikui invalidumą. Vaiko sutrikimas ir jo gydymas Jums tikrai kainuos, tad ta parama, kurią pavyks išsirūpinti - pravers.
Pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti vaikams su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Tokia ankstyva intervencija yra labai svarbi vaiko raidai ir funkcionavimui vėlesniame gyvenime, nes lavina kalbos, bendravimo, socialinius įgūdžius, stambiąją ir smulkiąją motoriką, skatina rūpinimąsi savimi, nepriklausomybę nuo artimųjų ir kt. Ypatingai svarbu ugdyti emocinį vaikų intelektą, ne išimtis ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Vaikams mokantis kalbėti neretai prireikia logopedinių priemonių.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ugdymo priemonės autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams
Geriausiai autizmu sergantiems vaikams lavinti tinka priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendros ugdymo priemonės ir žaislai, skirti 0-3 m. Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis tokių žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai kuriami siekiant ugdyti vaikų komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai, skaidrių spalvingų kubelių rinkinys ar užduočių kortelės. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai padeda vaikams „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant ir suteikia vaikui daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Veiklų paveikslėliai padės vystytis vaikų savarankiškumui ir geriau suvokti laiko tėkmę. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi, nes prisiliesdami mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Sunkios antklodės tarsi apkabina vaikus ir padeda nurimti miegant.
Lavinimo ir ugdymo priemonės
Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis, mokytis ir klysti. Šie žaislai specialiųjų poreikių vaikams padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius bei susipažinti ir suvokti pasaulį per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės (0-3 m. vaikams). Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti būtent mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti net ir kūdikiams.
Individualus požiūris renkantis priemones
Renkantis žaislus svarbu nepamiršti, kad autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius.
Ar autizmas išgydomas?
Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.
Efektyvios pagalbos būdai
Gera naujiena, kad yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti - beveik jokio. Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti! Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės.
Įvairūs gydymo būdai
- Biocheminiai metodai (vitaminai, maisto papildai). Naudojami vitaminai ir maisto papildai papildo trūkstamas organizmo medžiagas. Taikoma dieta maisto produktams, kurie yra blogai virškinami, kad nesusidarytų nuodingų nesuvirškinto maisto medžiagų.
- Neurosensoriniai metodai (garso ir sensorinės integracijos terapijos) koreguoja suvokimo sutrikimus. Pavyzdžiui, Tomatis metodas koreguoja smegenų darbą apdorojant garso informaciją. Kiti metodai naudojami koreguoti kitokios sensorinės informacijos suvokimą.
- Psichodinaminiai metodai (holding terapija, psichoanalizė ir pan.) siekia koreguoti vaiko ir suaugusiojo elgesį psichoterapinėmis priemonėmis.
- Elgesio korekcijos (bihevioristiniai) metodai. Nuo pat pirmųjų dešimtmečių dirbant su autistiškais vaikais buvo pastebėta, kad jie daug geriau dirba, jei darbas yra suskaidytas mažais žingsneliais. Septyniasdešimtaisiais metais buvo sukurta TEACH metodika. Vėliau ji buvo tobulinama, kol buvo sukurta taikomoji elgesio analizė ABA (applied behavioral analysis). Šiuo metu ši terapija laikoma pati perspektyviausia ir labiausia padedanti.
- Taikoma daugybė kitų metodų. Gyvūnų terapija (delfinai, arkliai, šunys) kartais daugiau ar mažiau lemia kuriuos nors simptomus (vaikas geriau miega, būna ramesnis, susikaupia). Žaidimo, muzikos terapijos, jei jos teikiamos gana intensyviai, irgi labai prisideda prie vaiko raidos.
Tėvų iniciatyva
Labai svarbu, kad patys imtumėtės iniciatyvos. Patys kuo daugiau stengtumėtės sužinoti, išsiaiškinti. Nepalikite visko gydytojams. Nepasikliaukite vieno gydytojo rekomendacijomis - to paties pasiteiraukite dar dviejų-trijų specialistų (gausite skirtingų patarimų). Tik tada bandykite kažką daryti. Toks patarimas jokiais būdais nemenkina gydytojų. Tačiau svarbu tinkamai įvertinti šį sutrikimą, juk ne veltui jis vadinamas įvairiapusiu. Jums reikia sužinoti apie savo vaiką iš įvairių pusių.
Lietaus vaikai: supratimas ir palaikymas
Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. Deja, bet vieno recepto kaip auginti lietaus vaiką nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis.
Kaip paaiškinti kitiems, kas yra autizmas?
Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti. Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.
Patarimai bendraujant su autizmo spektro sutrikimą turinčiu asmeniu
Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. Mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba. Kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų. Dėlioti daiktus tam tikra tvarka (pvz. Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę. Dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Nesunku įsivaizduoti, kad gyvenimas greitai tampa kankinantis, jei įvairūs nesuprantami pojūčiai kelia jiems sąmyšį. Pasaulis tarsi nepritaikytas jiems. Situaciją pablogina gebėjimo gerai bendrauti trūkumas ir sunkumai, kuriuos jie patiria bandydami suprasti aplinkinių žmonių ketinimus. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs. Jie myli, kenčia, nori būti laimingi. Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai - genijai. Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.