Vilnius - Lietuvos sostinė, turinti turtingą istoriją ir legendomis apipintą įkūrimą. Šiame straipsnyje kviečiame mažuosius keliautojus leistis į pažintinę kelionę po Vilnių, susipažinti su jo įkūrimo legenda, svarbiausiais istoriniais įvykiais ir lankytinomis vietomis.
Įžanga
Lavinamosios knygelės ir Montessori kortų žaidimai yra puikus būdas mokytis namuose, tačiau kartais norisi pramogas perkelti į lauką. Vilnius - puiki vieta tai padaryti, nes čia galima pamatyti tai, ką perskaitėte ir išmokote. Vilnius žavi ne tik architektūra ir lankytinais objektais, bet ir vandens telkiniais, kurie kviečia pasivaikščioti gamtoje ar smagiai praleisti laiką prie vandens. Net neabejojame, kad Vilniuje esančios lankytinos vietos garantuos įspūdžius visai šeimai.
Vilniaus įkūrimo legenda
Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pasakojama, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, medžiodamas netoli savo sostinės Kernavės, apsistojo nakvynei Šventaragio slėnyje. Tenai miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudęs iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde: „Susapnavau keistą sapną.“ Ir nupasakojo viską, kas jam sapne buvo pasirodę. Tasai žynys Lizdeika tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia: sostinė čia stovės, o staugimas jo viduje - tai jos garsas sklis po visą pasaulį.“ Ir didysis kunigaikštis Gediminas tuoj rytojaus dieną, nebeišvykdamas, pasiuntė žmonių ir įkūrė vieną pilį Šventaragyje - Žemąją, o antrąją - Kreivajame kalne, kuris dabar vadinamas plikuoju, ir toms pilims davė Vilniaus vardą.
Ši legenda gražiai dera su pirmuoju Vilniaus paminėjimu 1323 m. Gedimino laiškuose, kuriuose Vilnius nurodomas kaip jų parašymo vieta; viename laiške kunigaikštis šį miestą pavadina „mūsų karališkuoju miestu Vilniumi“, t. y. Lietuvos sostine.
Vilniaus istorija
Nors legenda byloja apie Gedimino pilies įkūrimą, iš tikrųjų šio garsaus objekto istorija yra kiek kitokia. Pirmiausia buvo pastatyta medinė pilis, kuri 1365-1402 m. labai nukentėjo nuo kryžiuočių puldinėjimų, o 1419 m. sudegė. 1419-1422 m., Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios liekanos yra išlikusios ligi šiol.
Taip pat skaitykite: Pelė: nuo gimimo iki futbolo viršūnės
Pats Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams. 1387 m. kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje suteikė Vilniui Magdeburgo teises. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą, kuris greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru.
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, gubernijos centras. 1944 m. Vilnių užėmė sovietai, jis tapo Lietuvos SSR sostine, atstatytas po karo nuniokojimų. 1994 m. Mieste nuolat vyksta tarptautiniai literatūros, teatro, muzikos ir kino festivaliai ir renginiai.
Vilniaus senamiestis
Senamiestis - seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Čia galima pasivaikščioti jaukiomis gatvelėmis, aplankyti įvairias bažnyčias, kavines ir parduotuves.
Gedimino pilies bokštas
Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Gedimino pilies bokštas yra vienas iš svarbiausių Vilniaus simbolių, nuo kurio atsiveria nuostabūs miesto vaizdai.
Užupis
Užupis - Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Tai menininkų rajonas, garsėjantis savo bohemiška atmosfera, galerijomis ir kavinėmis. Užupis turi savo konstituciją, prezidentą ir net kariuomenę.
Taip pat skaitykite: Legenda vaikams apie Gedimino pilį
Stiklo kvartalas
Stiklo kvartalas susikūrė 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje. Čia galima rasti įvairių stiklo dirbinių, meno galerijų ir jaukių kavinių.
Vilniaus vandens telkiniai
Vilnius įsikūręs pietrytinėje Lietuvoje, Vilnios ir Neries santakoje. Yra keletas ežerų: ežeringiausia yra šiaurės rytinė dalis, kur Antavilių miškuose telkšo Balžio, Antavilio, Juodžio, Tapelių, Skarbelio ežerai bei šiaurėje, šalia Verkių Riešės esantis Žaliųjų ežerų ežerynas (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinų ežeras, Raistelis ir kt.). Šie ežerai puikiai tinka maudynėms, pasivaikščiojimams ir piknikams gamtoje.
Vilniaus televizijos bokštas
1994 m. 326,5 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas - aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat kartu yra įtrauktas ir į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą. Bokšte, 165 m aukštyje, yra įrengta kavinė, kuri per maždaug 45 min apsisuka aplink savo ašį.
Potvynis Vilniuje
1931 metais visos akys sužiuro į Vilnių, kur vanduo sustabdė miesto gyvenimą. Balandžio 28 dieną vandens lygis buvo katastrofiškai aukštas, siekė 825 centimetrus, arba trečią gyvenamojo namo aukštą. Potvynis nebuvo kažkas naujo, tačiau gamtos išdaiga nesiruošė sustoti ir šį kartelį gerokai pakankino miesto gyventojus.
Herbas
Herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Miesto pavadinimo kilmė
Pavadinimas kilęs nuo mieste tekančios Vilnios upės. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a.
Kultūra Vilniuje
Magiškasis Vilniaus senamiestis turi daug paslapčių ir gilią istoriją. Dieną leiskitės į romantišką pasivaikščiojimą grįstomis UNESCO pasaulio paveldo gatvėmis. Tačiau Vilnius moka nustebinti ir šiuolaikinį keliautoją. Vilniuje gyvena daugybė talentingų šiuolaikinių menininkų. Čia galite pamatyti pasaulinio garso lietuvių režisieriaus spektaklį ar filmą, išgirsti geriausią operos dainininkę pasaulyje ar aplankyti pripažinto šiuolaikinio menininko parodą.
Kiekvieną dieną Vilniuje vyksta dešimtys nemokamų renginių, o kiekvieną mėnesį gausu teatro, kino, šokio ar kultūros festivalių. Vilniuje mėgsta koncertuoti ir pasaulinio garso atlikėjai, tad planuokite iš anksto ir pamatysite juos iš arti. Naktį Vilnius virsta dar kitokiu miestu, kuriame šokiai tęsiasi iki ryto ir klesti klubų ir barų kultūra - verta tai pamatyti.
Renginiai ir šventės Vilniuje
- Sausio 1 d. (Naujieji metai)
- Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo diena)
- Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena)
- Velykų sekmadienis ir Velykų pirmadienis
- Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena)
- Birželio 24 d. (Rasos ir Joninių diena)
- Liepos 6 d. (Valstybės diena (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo))
- Rugpjūčio 15 d. (Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena))
- Lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena)
- Gruodžio 24 d. (Kūčios)
- Gruodžio 25-26 d. (Kalėdos)
Ekskursijos už Vilniaus ribų
Vilniuje galima pamatyti daug, tačiau jei turite daugiau laiko, dienos kelionė atvers naujus horizontus. Vos pusvalandį nuo Vilniaus esančiame Trakų mieste atsipalaiduosite žvelgdami į tarsi iš pasakų iškilusią pilį ežero viduryje. Neries upės slėnyje esanti Kernavės archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nukels jus į priešistorinius laikus ir viduramžius.
Be to, jūsų turite progą apsilankyti šalia Vilniaus esančiame geografiniame Europos centre ir apžiūrėti Europos parką - išskirtinį šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. Pasiruošę ilgesnei kelionei? Vykite į Kauną, Kryžių kalną ar net prie Baltijos jūros.
Vilnius vaikų literatūroje
Vilnius vaikų ir paauglių literatūroje - labai plati tema. Vien Vilniaus įkūrimo legenda, jos šaltiniai, interpretacijos, leidimų įvairovė nelengvai aprėpiama tema, o kur dar keli legendų ir padavimų leidimai, jų „įvilkimas“ į autorinio, grožinio teksto drabužį. Iš tos gausos pasirinkau pažintines knygas apie Vilnių. Jos labai įvairios, bet turi vieną bendrą ašį - knygos turi supažindinti, sudominti, patraukti, vesti, rodyti. Šių knygų autoriai panaudoja gausybę formų, būdų, priemonių, norėdami tai padaryti. Tai gali būti paprastai papasakotos istorijos arba moksliniai, publicistiniai, turistiniai, grožiniai pasakojimai, iš įprastų knygos puslapių perėję į grafinio romano langelius. Tai gali būti šmaikščios ar ilgesingos istorijos, dauguma iš jų iliustruotos, skaitytojui į rankas įduodančios žemėlapį, nors neapsiribojančios tik turistine ir geografine gija.
Knygos apie Vilnių vaikams
- Rūtos Norkūnės knygelė "Vilnius. Vija ir Meška miestinėja". Tai miesto gidas vaikams, labai panašus į tokius, kokius turi suaugusieji, besilankantys didesniuose miestuose. Šioje nedidelėje knygelėje pateikiama ir chronologinė istorijos liniuotė, padėsianti suvokti svarbiausias miesto datas, ir tradiciniai turistiniai maršrutai, vedantys į Katedrą, Prezidentūrą, Vilniaus universitetą.
- Arūno Bėkštos ir Kamilės Bėkštaitės-Dirsienės knygelė "Atrandu ir spalvinu Vilnių". Autoriai pasuka į šoną nuo svarbiausių miesto įžymybių, atkreipia dėmesį į rečiau aptariamus ar vaizduojamus objektus: ne taip dažnai minimus įvairių konfesijų religinius pastatus, atokesnes gatveles, skersgatvius, kiemus.
- Agnės Ulytės ir Monikos Vaicenavičienės knyga "Gatvių susitikimai: o kas, jei Vilniaus gatvės šnekėtųsi?" Šios knygos, kurios užuomazgos buvo autorių tinklaraštis internete, svarbiausia idėja - pasvarstyti, kas būtų, jei susitiktų istorinės asmenybės ar reiškiniai taip, kaip susikerta jų vardais pavadintos Vilniaus gatvės?
- Simono Kvinto erdvinė (angl. pop-up) knygelė "Sveikas, Vilniau". Kviečia pasivaikščioti ne po miestą, koks jis buvo, o koks yra dabar, pajusti jo gyvybę, energiją ir pulsavimą.
- Nelės Kostinienės, Živilės Mikailienės ir Mariaus Zavadskio leidinukas "Vilnios pakrantės paslaptys". Grožinis tekstukas, faktinė informacija ir užduotėlės yra skirtos seniausio Vilniaus medinio pastato - svirnelio - istorijai papasakoti.
- Akvilės Magicdust trilogija "Vilnius. Eime!" (Vilnius. Eime! Stebuklingas žemėlapis, Vilnius. Eime! Baisioji Užupio paslaptis, Vilnius. Eime! Apgavystė Naujamiestyje).
- Justino Žilinsko knyga "Mano Vilnius mano" ir komiksas "Atgal į Vilnių!". Du paaugliai keliauja laiku ir patenka į vis kitą istorinį Vilniaus laikotarpį ar epochą.
- Živilės Miežytės knygelė "Vilniaus Vilnius". Šiuolaikinis vaikas perkeliamas į senąjį Vilnių, į vieną 1930-ųjų dieną.
- Nelės Kostinienės, Živilės Mikailienės ir Linos Itagaki knygelė "Karališka vaikystė: viena 1529 metų rudens diena". Skaitytojas perkeliamas į tą rudens dieną, kai devynmetis Žygimantas Augustas karūnuojamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
- Knygelė-brošiūrėlė "Stebuklas - vardu Vilnius". Ją perskaičius visa paini Vilniaus ir Lietuvos istorija susidėlioja į visumą, o žaismingos, šmaikščios Redos Tomingas iliustracijos su komiksų elementais sušvelnina istorinį rimtumą.