„Legenda apie Gedimino pilį“ - viena gražiausių legendų apie Vilniaus miesto įkūrimą, jo pradžią, apie kunigaikštį Gediminą ir jo sapną. Ši legenda apipinta paslaptimis ir neatsiejama nuo Vilniaus miesto istorijos. Gedimino pilis, jau nuo senų senovės yra tapusi Lietuvos ir jos sostinės simboliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius legendos elementus, istorinį kontekstą ir reikšmę tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Gedimino sapnas ir Vilniaus įkūrimas
Dažnas yra girdėjęs legendą, kad mintis pastatyti pilį Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui kilo susapnavus sapną, kuriame ant aukšto kalno jis išvydęs geležinį vilką, staugiantį šimto vilkų balsu. Ar prisimenate Vilniaus miesto įkūrimo legendą? Garsusis Geležinis vilkas šiandien jau yra vienas iš miesto simbolių, tačiau paslaptinga Gedimino pilis slepia ir kitų, dar niekuomet negirdėtų legendų.
Legenda byloja, jog medžioklės metu, dabartinio Vilniaus apylinkėse nakvynei apsistojęs LDK Didysis Kunigaikštis Gediminas, būtent ant šios kalvos ir susapnavo garsiai staugiantį Geležinį Vilką. Kitą rytą, krivių krivaitis Lizdeika šiam išaiškino sapno reikšmę. Pasak jo, vietoje, kurioje staugė vilkas, išaugs didis klestintis miestas, o žinia apie jį pasklis po visą pasaulį. Kadangi, apsuptas upių, Gedimino kalnas buvo patogi vieta piliai statyti, ir didelei gyvenvietei kurtis, šis ir ėmęsis jos kurti ir pilies statyti.
Alternatyvi sapno interpretacija
Yra ir realistiškesnė šio padavimo versija, kuri skamba taip: šiame kalne Gediminas sumedžiojo (paaukojo) taurą, kurio oda ir auksu apkaustyti ragai dar ilgai buvo saugomi valstybės ižde. Vėliau vieną ragų, ruošdamasis karūnuotis, didysis kunigaikštis Vytautas 1429 m. Lucko suvažiavime padovanojo Romos imperatoriui Zigmantui.
Istorinis Gedimino pilies kontekstas
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Neries ir Vilnios santakoje žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Manoma, kad dar prieš Gediminą ant kalno buvo pastatyta medinė gynybinė pilis. Nors tikslių duomenų apie šią pilį nėra daug, archeologiniai tyrimai rodo, kad medinė tvirtovė buvo svarbi gynybinė sistema ir galėjo egzistuoti nuo X ar XI amžiaus. Kai Gediminas pasirinko šią vietą kaip pagrindinę savo rezidenciją, prasidėjo tvirtovės plėtros darbai, statinius pradėta tvirtinti mūru.
Taip pat skaitykite: Pelė: nuo gimimo iki futbolo viršūnės
Tiksli žymiosios Gedimino pilies pastatymo data nėra žinoma, tačiau pasak archeologinių tyrinėjimų bei istorikų surinktų duomenų, Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, XIV amžiaus pradžioje. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pastatyta pilis, buvo medinė, sutvirtinta akmenimis, plytomis ir žemėmis, ir tik vėliau buvo pastatyta mūrinė pilis, atlaikiusi daugybę kryžiuočių ir jų sąjungininkų atakų. Po 1419 m. gaisro, LDK kunigaikštis Vytautas Didysis ėmėsi pilies atstatymo darbų.
Pilies raida ir rekonstrukcijos
Iš pradžių kalno viršūnės pietvakariuose stūksantis bokštas, dabar vadinamas Gedimino pilies bokštu, buvęs keturių aukštų ir pritaikytas gintis nuo šaunamojo ginklo. Gedimino pilis tapo svarbiu politiniu ir gynybiniu centru, padedančiu apsaugoti miestą nuo kryžiuočių antpuolių ir simbolizuojančiu Lietuvos galybę. XVII a. Gedimino pilies bokšto gynybinis vaidmuo sumažėjo, jame buvo įkurtas LDK bajorų kalėjimas. XVII a. viduryje, per karus su Maskva, pilis buvo smarkiai apgadinta. Gynybiniai bokštai ir sienos pradėjo griūti.
1832-1834 m. du viršutiniai pilies bokšto aukštai buvo nuardyti, ant likusių dviejų aštuoniasienio bokšto tarpsnių pastatytas medinis šešiakampio plano statinys optiniam telegrafui. Kartu su antstatu bokštas tapo aukščiausiu Vilniaus statiniu. Virš telegrafo plevėsavo Rusijos imperijos vėliava, kasdien buvo šaudomos salvės iš ant kalno stovėjusių patrankų.
Gedimino pilis kaip tautos simbolis
XX amžiuje Gedimino pilies bokštas tapo Lietuvos nepriklausomybės kovų simboliu. 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos savanoriai, vadovaujami karininko Kazimiero Škirpos, pirmą kartą iškėlė trispalvę bokšto viršūnėje. Vėl trispalvę Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d. iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Lygiai po metų - 1989 m. spalio 7 d. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, nuo Gedimino pilies bokšto prasidėjo legendinis Baltijos kelias.
Gedimino kalno pietvakariniame pakraštyje stūksantis Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs iš trijų kadaise Vilniaus Aukštutinę pilį saugojusių bokštų. Šiandien Gedimino pilies bokštas yra ne tik istorinis paminklas, bet ir turistų traukos centras, suteikiantis progą pažinti mūsų tautos istoriją.
Taip pat skaitykite: Vilniaus istorija vaikams
Ką galima pamatyti Gedimino pilies bokšte?
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą.
Gedimino pilies bokšto muziejuje pristatomi pagrindiniai Vilniaus Aukštutinės pilies istorijos tarpsniai, eksponuojami viduramžių archeologiniai radiniai, įrengtos ekspozicijos, pasakojančios apie miesto įkūrimą, Gedimino laiškus, 1863-1864 m. sukilimą, Baltijos kelią, vyksta edukaciniai renginiai ir ekskursijos. Iš bokšto viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima išvysti turbūt gražiausią Vilniaus senamiesčio panoraminį vaizdą. Virš bokšto plevėsuojanti vėliava iki šiol įkvepia tautą ir kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, per iškilmingą ceremoniją yra pakeičiama.
Lankytojus Gedimino pilies bokštas labiausiai traukia čia įrengtoje apžvalgos aikštelėje atsiveriančia Vilniaus miesto panorama. Bažnyčių bokštai, siauros senamiesčio gatvelės ir raudoni jo pastatų stogai nepalieka abejingų. Iš čia matosi Vilnelės ir Neries upių slėniai ir net Vilniaus naujamiestis.
Geriau pažinti turtingą bokšto, Vilniaus miesto ir Lietuvos laisvės kovų istoriją galite apsilankę Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino pilies bokšte.
Edukacija Gedimino pilies bokšte
Užsiėmimas vyksta legendine vieta tapusiame Gedimino pilies bokšto muziejuje. Pilies bei bokšto senieji mūrai, primenantys mums apie Vilniaus ištakas, bei autentiška aplinka leidžia moksleiviams patraukliau ir lengviau įsisavinti muziejaus edukatoriaus pasakojimus, pateiktas istorines žinias, lengviau atlikti užduotis, reflektuoti įvykusias veiklas.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Per pateiktą edukatoriaus informaciją, užduotis, dialogą apie istorinius, kultūros paveldo objektus, istorines asmenybes ir jų būdo bruožus ugdomas kultūrinis išprusimas, kultūrinis sąmoningumas bei kultūrinė raiška. Edukacijoje mokiniai supranta pasakojamą informaciją, mokosi pateikiamų faktų bei sąvokų; jeigu neaišku, kelia faktinius bei aiškinamuosius klausimus; atlikdami užduotis, laikosi taisyklių, konkretiems atvejams taiko bendrąsias rašybos, matematikos taisykles.
Užsiėmimas vyksta Gedimino pilies bokšte, kuris yra tapęs valstybingumo simboliu. Mokiniai mokosi apie mūsų istoriją formavusias istorines asmenybes ir apie mus pačius. Kalbant apie Gedimino laiškus, formuojamas suvokimas apie demokratišką visuomenę ir mus kaip dalį jos, skatinama pagarba žmogaus laisvėms bei teisėms.
Edukacinį užsiėmimą užsisakyti galite per Kultūros pasą arba el. p.
Legendos tęstinumas ir reikšmė
Legenda apie Gedimino pilį yra gyvas pasakojimas, perduodamas iš kartos į kartą. Tai ne tik istorinis faktas, bet ir kultūrinis simbolis, įkvepiantis patriotiškumą ir meilę savo šaliai. Vaikams ši legenda yra pasakojimas apie drąsą, išmintį ir ateities viziją. Suaugusiems - priminimas apie sudėtingą Lietuvos istoriją ir svarbą saugoti savo paveldą.
Paslaptingi Vilniaus požemiai
Yra padavimai, netiktai žmonių tarpe, bet senovės raštuose, kad po Vilniaus miestu yra padaryti visoki po žeme urvai perėjimui iš vienos vietos į kitą.Ant to piliakalnio, kur yra dabar Gedimino pilies griuvėsiai buvo aukštoji pilis, o žemai, šalia katedros žemoji. Tiedvi pili buvo suvienytos viena su kita urvais, idant aukštesniąją pilį priešams apgulus galima būtų, jiems nematant, iš ten požemiais išeiti ir įeiti.
Dabar vasarą mokslininkai pradėjo Bokštakalnį kasinėti, sužinoję, kad ten yra urvai. Tenai bekasinėdami atrado urvus taip didelius su išmūrintais skliautais kaip tunelius arti Kauno arba Vilniaus, kur ne tiktai galėtumei eiti, bet ketverta arklių greta važiuoti, o net ir gelžkelio trauki- nys galėtų pereiti.Tie urvai per daug šimtų metų būdami užleisti pilni yra žemių, prikritusių plytų. Tas darbas daugėl atsieina pinigų, nes atkasant reikėjo samdyti daugel žmonių žemių išvežimui. Išvalyta dabar per porą šimtų sieksnių, o toliaus, regis, neprieinama ir baugu eiti, nes galima pa- klysti. Pagal žmonių pasakojimų, tie urvai eina net į Trakus, stovinčius nuo Vilniaus už keturių mylių, kur ir dabar yra Lietuvos kunigaikščių pilis, nes Trakai buvo ankstybesnis sostapilis už Vilnių. Su žvake įėjęs mažai tame urve gali matyti, nes permažai šviesos. Norint gerai matyti, reikia uždegti kokį smaluotą kagančių. Reikia paimti su savim tokių kagančių kelius, nes ugniai užgęsus gali prapulti. Yra ten padaryti šuliniai, kur galėtumei įpulti, arba įkrist į kitą kokią bedugnę. Kad po tuos požemius ir su žiburiu nepaklydus, tai reikia su savim paimti siūlų kamuolį. Įėjus, vieną siūlo galą kur nors reikia pririšti, o paskui toliaus einant nuo kamuolio siūlus leisti. Siūlus išvyniojus, grįžti atgal vyniojant kamuolį.
Bokštakalnis yra tai seniausioji vieta Vilniuje. Senovės knygos primena, kad dar 1129 metais, tai yra 778 m. atgal, Vilniaus kunigaikščiu buvo čia koks tai Davilis. Žmonės pasakoja, kad tuose urvuose, kurie po visu Vilniaus miestu išsiskleidę, būk buvęs Bazylišek, tai yra vyžūnas, smakas, žmones prarijąs, baisus, kuriam veidrodį (zerkolą) parodžius, jis pats save veidrodyje pamatęs taip nusigandęs, kad pastipęs iš baimės.Ten požemiuose buvusi stabmeldybės laikais žinyčia. Gali būti, kad toliaus kasdami mokslininkai daug ko mums naujo nežinomo atras. Iš baimės, kad žmonės po tuos urvus landydami neprapultų, tai į požemius įėjimas yra užstatytas lentomis. Atrastas dabar ten ir kitas įėjimas iš vienų namų rūsio. Iš ten įėjus į požemius, reikia paskui savęs uždaryti duris, nes baisiai traukia oras, gesina net ugnį. Girdėties, kad į tuos požemius įėjimas yra ir iš kitų Vilniaus vietų, kaip antai iš Pranciškonų, Domininkonu ir Katedros bažnyčių rūsių. Sako, kad po tais urvais yra ir kita urvų eilė. Žodžiu sakant, po Vilniumi taip tie urvai visur prasiplatinę kaip po Rymu katakumbos. Vis tai nurodo, kad nuo daugelio šimtų metų lietuviai buvo gana gudrus ir mokyti, kad galėjo tokius milžiniškus darbus daryti. Kitur buk randa išlipimui iš tų urvų lyg kaminus į viršų. Jei pagyvėsime, tai daug ko sužinosime. Į Vilnių atvažiavę nueikite tų dyvų pasižiūrėti.
Praktinė informacija lankytojams
Naudinga informacija lankytojams: Gedimino kalno panoraminė aikštelė yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams. Į ją nemokamai pakilti ir nusileisti galite keltuvu, kurį rasite Gedimino kalno papėdėje, Senojo arsenalo vidiniame kieme. Jei į muziejų planuojate atvykti automobiliu, jį palikti galite aikštelėje, esančioje prie Senojo arsenalo (įvažiavimas nuo Arsenalo g.