Kūdikio netektis - vienas skaudžiausių išgyvenimų, galinčių ištikti šeimą. Nesvarbu, ar tai įvyko nėštumo metu, gimdymo metu, ar netrukus po gimimo, sielvartas yra gilus ir ilgalaikis. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinę pagalbą, kuri gali padėti tėvams ir artimiesiems išgyventi šį sunkų laikotarpį, taip pat praktinius žingsnius ir galimybes atsisveikinti su kūdikiu.
Netektis ir Prieraišumas
Mūsų žmogiška prigimtis turi poreikį užmegzti stiprius emocinius ryšius. Tai garantuoja saugumą ir apsaugą. Kuo labiau atsiveriame meilei ir santykiams, tuo gilesnis skausmas, kai prarandame mylėtąjį. Dar iki nėštumo mes galime prisirišti prie mūsų būsimo kūdikio. Prieraišumo gijos mezgasi jau iki nėštumo ir nėštumo metu. Taigi prisirišimas didesnis ar mažesnis visada yra, norime mes to ar ne.
Gedėjimo Procesas po Kūdikio Netekties
Gedėjimas ir netekties išgyvenimas yra sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, kuris kiekvienam žmogui pasireiškia unikaliai. Ilgai trunkantis gedulas nėra psichikos sutrikimas ar silpnybės ženklas, tai normali emocinė reakcija į svarbaus žmogaus praradimą. Tradicinis gedulo stadijų modelis (neigimas, pyktis, derėjimasis, depresija, priėmimas) šiandien laikomas pernelyg supaprastintu. Gedulas yra individuali kelionė, kurios negalima pagreitinti ar „peršokti“. Svarbiausias žingsnis - pripažinti savo jausmus ir leisti sau gedėti tiek, kiek reikia. Gedėjimas yra ne tik emocinis, bet ir fizinis procesas. Gedint ypač svarbu nepamiršti fizinės sveikatos. Gedulas kyla ne tik dėl artimo žmogaus mirties.
Atsisveikinimo Svarba
Atsisveikinimas su kūdikiu padeda gedėjimo laikotarpį išgyventi kiek lengviau. Skirkite šiam momentui ypatingą dėmesį! Apie sprendimą, kaip norėtumėte atsisveikinti su savo kūdikiu (kūdikiais) informuokite medicinos personalą ir jie padės Jums tai padaryti. Atsisveikinimas su kūdikiu pirmiausiai vyksta fiziniame lygyje, po to emociniame ir galiausiai dvasiniame lygyje.
Fizinis Atsisveikinimas
"Paleidimas" nereiškia užmiršimo. Mums reikia konkrečių prisiminimų apie mūsų kūdikį - kaip atrodė, kuo buvo ypatinga(s), kaip ji (jis) jautėsi ant rankų (delnų), gal net paskutinės maudynės ar aprengimas gali likti širdyje kaip brangus prisiminimas kūdikio… Gal norėsite įsiamžinti vaikelio (vaikelių) pėdučių ar rankyčių įspaudus. Išsakykite savo norus medicinos personalui.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Jei jaučiate, kad norite pamatyti savo kūdikį, tai gali padėti. Tėvai, kurie pasiryžo pažvelgti ir susipažinti-atsisveikinti su savo kūdikiu nesigaili. Tai lyg neužbaigtas reikalas - kuris niekada negali būti „išspręstas“. Gali gydyti pasikalbėjimas su kūdikiu, asmeniškas laikas su juo, galbūt valanda ar kelios minutės po mirties su juo gali jums pakakti. Galbūt norėsite vėliau su juo dar kartą pabūti ir asmeniškai atsisveikinti. Tai gali būti vienintelis laikas kartu todėl jūs galite nuspręsti kada gana yra gana jums. Pajusti savo kūdikį taip kaip jums norisi, susipažinti ir atsisveikinti.
Kai kuriems tėvams gali reikėti „ekstra“ pagalbos ir palaikymo susitikti su mirusiu kūdikiu. Gali padėti jei kažkas kitas jums papasakos iš pradžių kaip atrodo jūsų kūdikis, parodys pėdutės antspaudą ar plaukų sruogelę. Gali būti, kad dėl vaistų gimdymo metu ir stiprios baimės (kūdikis gali būti miręs gimdoje jau kelios dienos) nesiryšite pamatyti savo kūdikį. Daugiausiai patirties turintys žmonės, dirbantys padedant tėvams gedint kūdikio, rekomenduoja pamatyti net ir mažiausią kūdikėlį, jei jis turi atpažįstamų žmogiškų bruožų ir yra pastebimai nepažeistas gimdos valymo metu.
Kūdikio Atminimo Dėžutės
Lietuvos ligoninėse yra nemokamai dovanojamos Kūdikio atminimo dėžutės. Jose šeimos ras: paramos bukletus, žvakę, užuojautos laišką, baltos spalvos palutę (į ją galima suvystyti kūnelį), rėmelį echoskopijos nuotraukai, skrajutę apie teikiamą psichologinę pagalbą Lietuvoje.
Palaikų Pasiėmimas ir Laidojimas
Apie norą pasiimti žmogaus vaisiaus (-ių) palaikus iki 22-os nėštumo savaitės tėvai (vienas iš tėvų) gali pranešti medicinos personalui ne vėliau kaip per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo. Jeigu tėvai žino, kad norės pasiimti palaidoti savo vaikelį atvykdami į sveikatos priežiūros įstaigą, galima pranešti medicinos personalui prieš ar tuoj po įvykusio persileidimo.
Išreiškus tėvams norą vaisių pasiimti palaidoti, medicinos personalas (jeigu yra socialinis darbuotojas ar krizinio nėštumo specialistas) pateikia tėvams, vienam iš tėvų Prašymo formą. Joje nurodomi persileidimą patyrusios moters duomenys, o pasirašyti gali vienas iš tėvų, taip pat pasirašo medicinos darbuotojas ar kitas darbuotojas, įteikęs prašymo formą. Prašymo forma reikalinga pasiimant palaikus iš Patologinės anatomijos klinikos (skyriaus).
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Atvykus į Patologinės anatomijos kliniką ar skyrių Prašymo formą tėvai (vienas iš tėvų) paduoda Patologinės klinikos ar skyriaus darbuotojui, kuris išduoda vaikelio palaikus. Atsiimdami palaikus tėvai turi turėti laidojimui paskirtą dėželę bei palutę (vaisiaus palaikų įdėjimui ir suvystymui).
Žmogaus vaisiaus (-ių) palaikai iki 22-os nėštumo savaitės gali būti laidojami, kremuojami ir laidojami arba kremuojami ir laikomi kolumbariume. Pagal LR Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 409 leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir sveikatos apsaugos ministro formos medicinos dokumento išrašą, t.y. užpildyta forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“, kurį gimdyvė gauna išrašant iš ligoninės. Pagal aukščiau minėtą LR Vyriausybės nutarimą skiriama kapavietė neatlygintinai. Dėl kapavietės kreiptis pagal deklaruotos vietos savivaldybės įstaigą. Galima laidoti ir šeimos kape, prieš tai gavus šeimos kapo savininko sutikimą.
Laidojimo išmoka žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22 nėštumo savaitės laidojimui neskiriama. Nuo 2019 m. birželio 11 d. LR SAM ministro įsakymu Nr. V-697 numatyta tvarka, kai žmogaus embrionų ir vaisių iki 22 nėštumo savaitės, kai nėra išreikšta tėvų (vieno iš tėvų) iki 22-os nėštumo savaitės kremuoti ir (ar) laidoti, kremavimo ir laidojimo tvarka, kurioje nusakoma, kad embrionai ir vaisiai saugomi atskirame šaldiklyje iki atidavimo laidojimo paslaugų teikėjui. Už tai atsakinga sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti akušerines, ginekologines paslaugas.
Lietuvoje yra įkurta bendra vaisių iki 22-os nėštumo savaitės kapavietė Šiluvoje, Kauno ligoninėse neišgyvenusių vaisių palaikams.
Emocinė Parama ir Psichologinė Pagalba
Netektis iki 22 nėštumo sav. Mielieji Tėveliai, Jūsų didžiausiame skausme nuoširdžiai atjaučiame Jus… ir norime trumpai Jums pateikti pagrindinius žingsnius, kuriuos reikės atlikti po Jūsų kūdikio mirties.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Jeigu jaučiatės prislėgtas, kreipkitės pagalbos. Prislėgtas žmogus ne visada gali žodžiais nusakyti savo jausmus. Jeigu nerimauji, kad draugas gali galvoti apie savižudybę - tiesiai apie tai paklausk jo. Primink, kad jis dar neišbandė visų galimybių. Nesistenk visko išspręsti pats. Nepalik draugo vieno. Nepaneik draugo jausmų sakydamas: “Nusiramink, viskas gerai!”, “Neišsigalvok nesąmonių!”, “Negalvok apie tai!”. Neparodyk savo išgąsčio, pasimetimo. Nesumenkink jo problemų, nemeluok, neduok netikrų pažadų. Neslėpk savižudybės grėsmės. Jei jauti rimtą grėsmę, nepalik draugo vieno.
Gedulas kyla ne tik dėl artimo žmogaus mirties. Vaikai gedėjimą išreiškia kitaip nei suaugusieji. Jie gali „įeiti ir išeiti” iš gedulo - vieną akimirką verkti, kitą - žaisti tarsi nieko nebūtų nutikę. Vaikams reikia saugumo jausmo ir aiškumo. Praradus sutuoktinį po 50 ar 60 bendro gyvenimo metų, gedulas gali būti ypač sudėtingas. Kai gedulas tampa nepakeliamas, svarbu žinoti, kur galima kreiptis pagalbos.
Gedėjimas ir jame esantis skausmas kartais būna ir gilesnio pasaulio bei savęs atradimas, dvasinių paieškų pradžia. Tik yra svarbu nebėgti nuo skausmo. Su vyrais yra didesnė problema, atrodo, kad viskas vyksta palaipsniui. Ir mūsų visuomenė dar vis ne visada linkusi klausytis.
Tai normalu. Šios moterys yra mirusių vaikų mamos ir jos nori priminti apie savo vaikus aplinkiniams.
Specialistų Pagalba
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ suvestinėje, naujoje redakcijoje (galiojančioje nuo 2018 m. liepos 31 d.), VIII skyriuje pateikia Antrinio B lygio paslaugas teikiančių įstaigų kokybės rodiklius ir IX skyriuje Perinatologijos centrų kokybės rodiklius, tarp kurių pažymėta, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, žindymo konsultanto paslaugos. Specialistams dirbant tarpdisciplininėje komandoje galima geriau užtikrinti kokybiškas paslaugas ir visapusiškai atliepti tėvų poreikius krizinėse situacijose. Medicinos personalas, dirbdamas vienoje komandoje su socialiniais darbuotojais, psichologais bei bendradarbiaudamas su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi bei tėvų asociacijomis išplečia savo pagalbos ribas. Šalia minėtų specialistų nuo 2016 m. į tarpdisciplininę pagalbą sunkiu pacientui ir jo šeimai momentu Kauno klinikose įsijungė sielovados specialistas, kuris užpildo dvasinės pagalbos sferą sveikatos priežiūros įstaigoje.
Profesionalios pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas. Suteikus profesionalią psichologinę pagalbą moteriai gimdymo namuose, ateityje nereikės ilgų terapijos metų. Kalbėjimas su ja - svarbi gydymo, gijimo dalis. Jeigu ligoninėje nėra psichologo - tas pačias funkcijas galėtų atlikti specialiai apmokytas socialinis darbuotojas.
Bendravimas su Kitomis Šeimomis
Dalyvavimas šiose grupėse padeda greičiau išgedėti. Vaikas buvo realus, tikras, ir jis yra šeimos narys, nors ir miręs. Aplinkiniai (giminės, draugai) apie jį vengia kalbėti. O man norisi… bet ir nėra su kuo.
Labai svarbu bendrauti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis. Mes kalbame apie tą patį ir mums artima tai, kad mes matome kitoje tą momentą, šviesą, tą galimybę gyventi toliau.
Kaip Elgtis Artimiesiems
Artimieji pasirūpina, kad moteriai nereikėtų atsakinėti į žinutes ir skambučius. Šeima gali perspėti draugus: „Mes tam tikram laikotarpiui dingstame ir su jumis patys susisieksime, kai ateis laikas“. Draugai išreiškia užuojautą, bet įkyriai netrukdo. Iš artimųjų būtų labai svarbu jausti rūpestį, žinoti, kad jiems tai svarbu. Galima paklausti, kokios pagalbos šiai šeimai reikia. Galbūt reikėtų tiesiog atvežti maisto arba kelioms valandoms paimti vyresnius vaikus, kad tėvai galėtų pasikalbėti ir apmąstyti tai, kas vyksta.
Jeigu nežinom ką pasakyti ar nežinom kaip padėti, yra svarbu parodyti tą norą, kad „aš tikrai noriu su tavimi būti“. Taip pat svarbu yra neskubėti, turėti kantrybės bei leisti netektį išgyvenančiai moteriai kalbėti ar tiesiog būti.
Pagalba Tėčiams
Labai svarbu atpažinti tėčio sielvartą ir priimti jo sunkius išgyvenimus. Patiems tėčiams svarbu prisiminti, kad nuo sielvarto nepabėgsi - gedėjimas yra ilgas procesas, kurį lengviau įveikti su artimiausiais savo šeimos nariais.
Atminties Išsaugojimas
Gedėjimas yra individuali kelionė, kurios negalima pagreitinti ar „peršokti“. Kaip sakė poetė ir rašytoja Justina Žitkauskienė: „Gedulas - tai meilės kita forma.
Vaikelio gimtadienis: „Aš jį atsimenu“. Žmonėms gali pasirodyti, kad moterys, palaidojusios savo vaikelius ir iki šiol mininčios jų gimtadienius, vis dar gedi ir sielvartauja. Tačiau tai yra normalu. Šios moterys yra mirusių vaikų mamos ir jos nori priminti apie savo vaikus aplinkiniams.
Pagalba Medicinos Personalui
Su kūdikių netektimi iš arti susiduria ir medikai. Juos taip pat paliečia šios netektys.
Tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija ir dauguma Europos šalių 2000-2010 m. laikotarpiu įstatymiškai patvirtino, kad ši netektis yra specifinė. Įsigaliojo reglamentas, kaip elgtis su šiomis šeimomis, kaip ir kokią pagalbą joms teikti ligoninėse ir išėjus iš jų.
Konkreti informacija padėtų gydytojui kontroliuoti save ir moterį. Gedėjimo etapų žinojimas gydytojui padėtų ne tik atlikti mediko pareigą, bet ir pagelbėti moteriai suvokti, ką ir kaip šiuo sunkiu gyvenimo momentu reikėtų daryti. Gydytojas neturėtų nuvertinti moters jausmų, pageidautina, kad korektiškai suteiktų informaciją.
Vakarų Europos šalyse yra specialus reglamentas, kaip elgtis esant perinatalinei netekčiai. Visas personalas yra apmokytas, kadangi moterį traumuoti šiuo jautriu periodu gali ir sanitarė. Didžiulis vaidmuo atitenka ir socialiniam darbuotojui, kuris nuolat būna šalia moters. Gedinčiai motinai reikalingas tarpininkas kontaktuojant su aplinkiniais.
Lietuvos ligoninėse nėra reglamentuotų taisyklių ar patarimų, nurodančių, kaip elgtis ir kalbėti su moterimi, netekusia kūdikio. Dalis gydytojų stengiasi apsaugoti moterį siūlydami vaikelio nerodyti, tačiau, tyrimų duomenimis, mirusio kūdikio matymas moters netraumuoja. Net jei medikams vaiko išvaizda būtų baisi - mamai viskas atrodo kitaip. Vakarų šalių pagalbos protokole parašyta, kad moteriai rekomenduojama ne tik pažvelgti į vaiką, bet ir paimti jį ant rankų, apkabinti.
Kuomet moteris sako, kad nenori matyti mirusio vaikelio, reikia pasitikslinti, kodėl. Galbūt moteris bijo savo reakcijos arba bijo, kad toks atsisveikinimas bus skausmingesnis ir sukels psichologinių sunkumų su tuo susitaikyti. Tyrimų duomenimis, praėjus kuriam laikui, moterys gailisi neatsisveikinusios su savo vaiku. Kontaktas su kūdikiu ir atsisveikinimas yra labai svarbus. Jo metu smegenys užfiksuoja, kad gimdymas tikrai įvyko.
Medikams, kurie jaučia informacijos trūkumą, galbūt pagelbėtų informacinis lankstinukas šia tema. Reikalingas profesionalas, dirbantis su praradimų išgyvenimo tema. Sektinas pavyzdys - Vakarų Europos šalių gimdymo namai, kuriuose yra socialiniai darbuotojai, psichologai bei visa plati pagalbos sistema.
Informaciniai Bukletai
Šie metai, kūdikio netektį išgyvenančioms šeimoms, į pagalbą ateina ir su naujais informaciniais leidiniais - bukletais, kurie bus pasiūlyti daugumai Lietuvos gimdymo bei akušerijos ir ginekologijos skyrius turinčių gydymo įstaigų. Bukletai trumpai ir struktūruotai atsako į 10 tėvams rūpimų temų: „Kai kūdikis miršta prieš gimstant“, „Atsisveikinimas su kūdikiu“, „Tėčiams“, „Pagalba vaikams po kūdikio netekties“, „Šeimai ir draugams“, „Informacija ir parama seneliams“, „Kitas nėštumas“, „Seksualiniai santykiai po kūdikio mirties“, „Grįžimas į darbą po kūdikio mirties“ ir bukletas, skirtas medicinos personalui: „Bendravimo su kūdikio gedinčiais tėvais rekomendacijos medicinos personalui“. Bukletus galima skaityti www.kudikiontektis.lt svetainėje.
Bukletuose yra pateikiama gedinčių tėvų patirtis, specialistų rekomendacijos ir kt. Su bukletų pagalba gedinčių tėvų poreikiai taps suprantamesni medikams. Taip pat paramos bukletai sumažins medikų patiriamą stresą, kurį sukelia nežinojimas, ką sakyti ir kaip elgtis.
Atmintinos Datos
Pasaulyje jau 35 metus spalio 15 d. minima Kūdikio netekties diena (Baby Loss Awarness Day). Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti. Tai būdas pasakyti pasauliui, kad nesame abejingi kitų skausmui ir kad šie vaikučiai toliau gyvena artimųjų mintyse bei širdyse. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų. Negimusio kūdikio diena - lapkričio 23-ioji.
Nekrotiniai Ryšiai ir Atsisveikinimas
Visų pirma svarbu suprasti, kad ši riba, ši galimybė arčiau prisiliesti prie išėjusiųjų pasaulio yra ne tam, kad mes savo norais, kančia ar negebėjimu susitaikyti, temptume mirusį žmogų atgal pas save. Nenutrūkę ryšiai su mirusiuoju, kančia ir jo begalinis ilgėjimasis, trukdo į kitą būvį perėjusiai mirusiojo sielai eiti savo keliu, neleidžia atitrūkti ir verčia kankintis užstrigus dviejų pasaulių sąsajos riboje. Be to toks elgesys yra labai kenkiantis pačiam gyvajam- jis praranda labai daug savo energijos, kuri, nenutraukus sąsajos su mirusiuoju, teka iš jo. Toks ryšys gali atsirasti dėl vienos ar kitos pusės veiksmų, t.y. ir dėl likusiojo gyventi veiksmų arba dėl mirusiojo energetinių manipuliacijų. Gyviesiems ypač sunku atsisveikinti su mirusiu mylimu žmogumi. Gyvenimo metu buvo kurta daug planų, puoselėti dideli lūkesčiai,- ir štai žmogui netikėtai pasitraukus iš šio pasaulio visa tai lieka.
Pagalbos Ieškojimas
Kai kam padeda įveikti sielvartą tai parama, palaikymas, pokalbis, atsiminimų apie vaikelį branginimas, bendravimas su kitomis šeimomis, tikėjimas, psichologinė pagalba ir rūpinimasis savimi.
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam. Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems.
tags: #kaipatsisveikinti #su #mirusiu #kudikiu