Milda Noreikaitė - aktorė, kurios talentas atsiskleidžia ne tik teatro scenoje, bet ir socialinėje erdvėje. Jos komiški vaizdo įrašai instagrame sulaukė didelio populiarumo, o vaidmenys kine ir televizijoje patvirtina jos universalumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Mildos kūrybinį kelią, vaidmenis teatre ir kine, bei jos požiūrį į aktorystę ir gyvenimą.
Nuo Eimunto Nekrošiaus spektaklių iki interneto komedijos
Nutolę nuo meno ir nepažinę aktorės Mildos Noreikaitės iš režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklių, atrasti jos talentą per šiuos metus galėjo kitur - kad ir instagrame. Kasdienį gyvenimą parodijuojantys komiški vaizdo įrašai sulaukė gausybės peržiūrų, o pati Milda per daug neliūdi, kad didžioji scena kuriam laikui liko nuošalyje.
Vaidmenys teatre: nuo klasikos iki šiuolaikinių interpretacijų
Milda Noreikaitė yra sukūrusi įsimintinų vaidmenų įvairiuose spektakliuose. Jos talentas atsiskleidė tiek klasikinėse dramose, tiek šiuolaikinėse interpretacijose.
Vienas iš reikšmingiausių Mildos vaidmenų - Adelaida Fiodoro Dostojevskio „Idiote“, režisuotame Eimunto Nekrošiaus. Šis spektaklis, pasižymintis ypatinga režisūrine kalba ir aktorių vaidyba, leido Mildai atsiskleisti kaip talentingai dramos aktorei.
Eimunto Nekrošiaus spektakliai pasižymi giliu žmogaus dvasios ir pasaulio tamsumų nagrinėjimu. Spektaklyje „Idiotas“ režisierius sutelkia dėmesį į dostojevskišką meilės keturkampį, kurio centre - kunigaikščio Myškino, Rogožino, Nastasjos Filipovnos ir Aglajos Jepančinos santykiai. Milda Noreikaitė, įkūnijusi Adelaidą Jepančiną, perteikė šio personažo prieštaringumą ir vidinę dramą.
Taip pat skaitykite: Kūrybinė veikla
Kiti svarbūs Mildos vaidmenys teatre:
- Cinkas (rež. Eimuntas Nekrošius, Valstybinis Jaunimo teatras, 2018)
- Jobo Knyga (rež. Eimuntas Nekrošius, Meno fortas, 2014)
- Velė (Dante Alighieri Rojus, rež. Eimuntas Nekrošius, Meno fortas, 2013)
- Saša (Antonas Čechovas Ivanovas, rež. Silva Krivickienė, Teatras-studija „Theaomai“, 2012)
- Katerina Ivanovna (Fiodoras Dostojevskis Broliai Karamazovai, rež. Silva Krivickienė, Teatras-studija „Theaomai“, 2012)
- Džema (Dante Alighieri Dieviškoji Komedija, rež. Eimuntas Nekrošius, Meno fortas, 2012)
- Imigrantė Non Grata (rež. Paulius Ignatavičius, Teatras-studija „Theaomai“, OKT, 2019)
- Medicinos sesuo Monika Štetler (Friedrich Diurenmatt (pjesė Fizikai), REIKALAI, rež. Paulius Markevičius, 2017)
- ERRORAI (Justas Tertelis, rež. Paulius Markevičius, MMLAB2018 KONFERANCĖ)
Vaidmenys kine: nuo dramų iki komedijų
Milda Noreikaitė taip pat sėkmingai vaidina kine. Jos vaidmenys įvairūs - nuo draminių iki komedinių.
- Justė („Žmonės kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis, 2018)
- Sekretorė („The Conductor“, Švedija, 2018)
- Šura („The Last Czars“, TV filmas, rež.)
Komedija Mildos gyvenime: nuo „Dviračio žinių“ iki „Gal nedarom tragedijos“
Pastarieji metai Mildai Noreikaitei buvo paženklinti komedijos žanru. Ji ne tik tapo humoro laidos „Dviračio žinios“ vedėja, bet ir debiutavo populiarioje komedijoje „Gal nedarom tragedijos“.
„Gal nedarom tragedijos“: sėkmingas debiutas komedijoje
Mildos, Giedriaus Savicko, Manto Stonkaus ir Gelminės Glemžaitės sąjunga naujame spektaklyje buvo itin sėkminga, o aktoriai imti vadinti „fantastiškuoju ketvertu“.
Milda apie savo personažą Veroniką:
Taip pat skaitykite: Milda Karklytės gyvenimas
- Iš pradžių ji atrodo tarsi tobula moteris, kuri nori viską daryti teisingai, garsiai deklaruoja aukštą moralę ir reikalauja to paties iš kitų.
- Tai - personažas, su kuriuo nemaža dalis moterų (o ir vyrų) gali tapatintis. Šiais laikais labai įprasta viešai deklaruoti, kokie mes teisingi. Populiaru apsimesti geresniu už kitus. Nors iš tiesų, būname visokie. Veronika, kaip ir mes visi, turi daug ydų, kurias atkakliai slepia po tobulumo ir tolerancijos kauke. Bet man atrodo, kad ydos ir yra įdomiausia žmogaus asmenybės dalis. Jos ryškiausiai parodo jo unikalumą.
- Veronika - labai ryškus personažas: jos pilna viso spektaklio metu, ji mėgsta diktuoti įvykių eigą, provokuoja kitus.
- Veronika nori, kad pasaulis suktųsi pagal ją, tai ir skirsto kitiems veiksmus: reikalauja atsiprašymų, pasiaiškinimų. Ji iš pat pradžių nustato taisykles, nes gi veiksmas vyksta jos namuose.
Milda apie spektaklį:
- Fiziškai spektaklis sunkus. Neturiu, kada atsikvėpti. Įprastai per kitus spektaklius būna pauzių, kai nueinu nuo scenos į užkulisius. Galiu trumpai atsipūsti, vandens išgerti. O čia - visą laiką scenoje. Be to, veiksmas labai greitas. Tai ir sunku, bet ir gerai, nes atsiranda inercija. Veiksmas tave tarsi įsuka ir savaime neša iki pat galo.
- Po pasirodymų bandome aptarti su kolegomis, ką galėtume patobulinti. Tai dažniausiai atsimename spektaklio pradžią, dar šiek tiek iki vidurio, o kas vyko vėliau - išsitrynę.
- Žmonės dažnai sako, kad spektaklis atrodo kaip veiksmo filmas.
- Na, jis tikrai labai „kinošnas“. Pradžioje veiksmas kiek lėtesnis, nes gi reikia žiūrovui susivokti, apsiprasti, bet vėliau jau nešamės beprotišku greičiu.
- Siužetas gana paprastas. Susitinka dvi skirtingų finansinių ir intelektualinių kastų šeimos. Tėvai sprendžia vaikų konfliktą. Ir realybėje beveik visada tokiose pokalbiuose tvyro įtampa. Neduok Dieve, pasakysi nors ne tai, ką tėvai nori apie savo vaiką išgirsti… Tai spektaklis ir paremtas šia populiaria mintimi: „Mano vaikas pats geriausias ir tik aš turiu teisę ką nors kritiško apie jį pasakyti“. Lygiai tas pats galioja ir santykiams.
- Pjesė prancūziška, tačiau tuo pačiu ir labai lietuviška, nuskambanti gerai pažįstamomis aktualijomis.
- Minime žinomas vietas, jas adaptuojame pagal miestus, kuriuose vaidiname. Pagal aktualijas pokalbiuose atsiranda ir žinomų pavardžių. Net scenografijoje pro langą matosi lietuviškas vaizdas. Manto Stonkaus vaidinamo advokato telefoninių pokalbių temos yra susijusios Lietuva.
- Mes visi - asmenybės, todėl iš pradžių buvo baisoka, kaip sutarsim. Žinau, kad rezultatui scenoje daug įtakos turi santykiai, kuriuos susikuriam repeticijose, užkulisiuose. Mums pasisekė, kad sugebėjome nuo pat pirmų susitikimų susikurti labai draugišką ir atsipalaidavusią nuotaiką. Mums net buvo sunku pradėti dirbti, nes atėję į repeticijas praplepėdavome apie visokius niekus. Susikūrėme savo tradicijų, ritualų. Aišku, kai jau pradėjome rimtai repetuoti, natūraliai atsirado visokių įtampų. Po pirmų spektaklių būdavo sunku greitai „išeiti iš rolės“ ir nusiraminti. Negali savo smegenų, kuriuos scenoje ką tik buvo dideliame konflikte, staiga imti ir per sekundę perjungti į ramybės būseną.
- Šis spektaklis - nesumeluotas. Kai ateini į jį, pamiršti laiką. O pamesti laiką - gero spektaklio požymis.
Komiškų vaizdo įrašų kūrimas: nuo baimės iki populiarumo
Instagramą Milda sako atradusi prieš trejus metus. Tada ir pradėjo su visais dalytis pirmaisiais vaizdo skečiukais. Praėję metai tapo lūžio tašku, kai iš baimės, kas bus, kažkaip turėjo save pralinksminti ir paguosti: darbo nebuvo, o kurti namuose niekas netrukdė. Tie kosminiai metai, kaip juos vadina Milda, atskleidė visas jos silpnybes ir stiprybes, aiškiai parodė, kas yra kas. Metai daug ką atėmė, bet davė irgi nemažai. Tačiau lazda turi du galus. Vis dėlto smagiai padurniuoti Mildai visada patiko, jai tai - tik pomėgis ir gera smegenų mankšta. Ji visai nesuka galvos, kad artistiniai jos gebėjimai vienus pasiekė kultūrinėje, kitus - socialinėje erdvėje. O vyraujantis požiūris, kad aktorius neva turi būti rimtas, ne koks nors linksmintojas, užsilikęs nuo akademijos laikų. „Gyvenimas juda pirmyn, negali likti to paties siauro mąstymo ir jokiu būdu neišsukti iš kelio, - įsitikinusi.
Milda apie vaizdo įrašų kūrimą:
- Su tais vaizdo įrašais ir iššovė žinomumas. Daug kas per juos atrado ir pamatė mane. Aš pozicionavau save kaip rimtą aktorę, nes čia juk teatras ir tai buvo mums labai diegiama. Bet ilgainiui pajutau, kad man kažko lyg trūksta, kad noriu daryti kažką kitaip, tačiau kartu atrodė, jog gal nerimta viskas, nesąmonė kažkokia filmuoti tuos vidukus. Ir tada, kai nebeturėjau darbų, kai atrodė, kad šakės bus, nusprendžiau, kad imsiu ir pradėsiu. Prašau - daryk tai, ką nori daryti, ir jauti, kad gali daryt, niekada negalvok, ką kiti pasakys. Tiesiog daryk, kas tau patinka. Galiausiai visa tai pasitarnavo dar ir tuo, kad vaidmenų daugiau atsirado, kitokių veiklų. Tai čia visiems patarimas svarbus, kaip reikia klausyti savo vidaus.
„Detektyvai: 209“: vaidmuo seriale
Seriale „Detektyvai: 209“ Milda įkūnijo administratorę Ingą, kurios personažas seriale keitėsi ir augo labiausiai. Kartu - ji tapo tikra atsvara dviem nuolat šalia esantiems vyrukams. „Mano personažas eigoje labai pasikeičia, perima vadovavimą į savo rankas. Be to, tai - gana netipinis personažas, kaip ir dauguma kitų, esančių seriale. Visi išeina iš rėmų ir yra labai savotiški su savo keistais pasauliais. Juos galima mylėti, galima nemėgti, bet jie yra tokie - hiperbolizuoti ir su savo ydomis“, - pasakoja M.
Asmeninis gyvenimas: tarp kūrybos ir privatumo
Aktorė neslepia, kad viešai pasakoti apie mylimąjį ar santykius nėra jos stilius, tačiau šįkart ryžosi plačiau praverti duris į kasdienybės užkulisius. „Būstu dalinuosi su čiuveliu, su draugu“, - juokiasi Milda. Papasakojo apie mylimąįį Kodėl jai taip svarbu saugoti privatumą ir mylimąjį nuo viešumos? „Jis nepasirinko tokio gyvenimo. Čia yra ne jo kelias ir kažkaip norisi, kad mano darbai, mano kūryba būtų apie mane. Asmeninis gyvenimas yra tik mano. Draugas būna kažkur šalia, pasidžiaugiu visokiom progom, visokiais dalykais, bet aš jį labai saugau“, - atvirai sako Milda.
Taip pat skaitykite: Agnės Narušytės ir kitų autorių darbai
Požiūris į aktorystę ir gyvenimą
Klausimas, ar aktorei grožis ir amžius - svarbūs, priverčia Mildą susimąstyti. Juk televizija ir internetas vis bruka jaunus ir gražius veidus, todėl nenoromis pradeda manyti, kad ilgainiui ir jos nebereikės.
Milda apie save:
- Aktorė, bet intarvertė. Daugelis įpratę manyti, kad scenos žmonės iš prigimties ekstravertai, kalbantys apie viską be jokių tabu, tačiau Milda yra išimtis. Maža to, ji ne tik introvertė, bet dar ir didžiulė perfekcionistė. Šie dalykai, pasak aktorės, kartais kiša koją, bet kartais ir labai padeda.
- Žiauriai sunku, bet yra ir daug pliusų kitiems iš manęs. Nes, tarkime, jeigu sutinku kažką padaryt, tai atliksiu viską šimtu procentų, nes labai išgyvenu dėl to ir atiduodu, ką galiu. Visada. Bet kartu ir pati nukenčiu, nes dažnai žmonės pradeda lipti ant galvos, kad gal šiek tiek dar tą, Milda, padaryk, dar aną. Bet aš dirbu su savimi ir su visu tuo.
Seserys Andrijauskaitės: dvynių ryšys ir kūryba
Milda Andrijauskaitė yra viena iš seserų dvynių, žinomų kaip „Baltos varnos“. Seserys pasakoja apie savo ryšį, kūrybą ir gyvenimą.
- Esame tiek pat panašios, kiek ir skirtingos.
- Teresė į vakarėlį iš namų pabėgo pirma, aš tik pasekiau jos pavyzdžiu.
- Nežinau, kuri labiau patrakusi, bet Milda tikrai yra labiau užsispyrusi, principingesnė ir konfliktiškesnė. Ji linkusi už save pakovoti ir nemėgsta nusileisti.
- Sakyčiau, kad mus įkvėpė ir tėtis, ir mama - nors ji labiau vizualiųjų menų atstovė, muzika jai taip pat nesvetima.
- Beje, už tai, kad pastūmėjo stoti į magistrantūros studijas, esu dėkinga Teresei. Ji sugalvojo ten studijuoti ir labai džiaugiuosi, kad įkalbėjo ir mane.
- Kažkaip viskas klostėsi labai natūraliai ir iš lėto. Kai atvykome studijuoti, tikrai nebuvome susistygavusios plano nuo A iki Z, kaip pasieksime savo klausytoją ar eisime į sceną. Taip mažesnes svajones vis keitė didesnės, vis plėtėsi ir mūsų klausytojų ratas - ramiai, bet užtikrintai. Iš tiesų labai didžiuojamės savo publika, nes jaučiame, kad jie iš tikrųjų nuosekliai domisi mūsų kūryba, seka mūsų veiklą.
- Labai skirtingas - vieną dieną kuri prie kompiuterio, kitą - galbūt kažkur ant lieptelio, apsuptas gamtos.
- Tikrai būna visko - tiek pat sutariame, kiek ir nesutariame. Kiekviena labai tikime savo tiesa, todėl labai stengiamės ją apginti, nors aiškiai suprantame, kad nė viena nesame neteisi, todėl svarbu viską išsiaiškinti, susitarti ir surasti vidurį.
- Apskritai, pagalvoju, kad dviem lyderiams, vadinamiesiems frontmenams, vienoje grupėje gali būti labai sunku ir psichologiškai, ir dėl ego dalykų.
- Tikrai darbuojamės ne tik dviese. Netgi sakyčiau, kad kuo toliau, tuo dažniau užsiimame skirtingomis veiklomis.
- Muzikanto gyvenimas ir tvarkaraštis yra ganėtinai nepastovūs. Vieną dieną namo grįžti po pietų, kitą - antrą nakties. Tiesa, kai po intensyvesnio laikotarpio pasitaiko laisvesnis mėnuo, leidžiu sau bent porą savaičių apturėti rutiną - lėtus rytus su joga, sveikais pusryčiais, kavos puodeliu ir kūryba prie kompiuterio. Tai man yra atgaiva, padedanti nusėsti ir nusiraminti.
- Paantrinčiau, kad kelionės, miškai, ežerai yra puikus poilsis.
- Dar kurį laiką televizijos žiūrovai galės stebėti mūsų pasirodymus televizijos eteryje, tačiau visų labai laukiame akustiniuose, mažesniuose, jaukesniuose mūsų koncertuose. Iki vasaros tikimės išleisti naują dainą, o po to visus kviesime į savo koncertus po atviru dangumi.
„Aš gyvas“: vaidmuo filme apie biurokratinę sistemą
Šeštadienį, likus vos dienai iki Seimo rinkimų, TV3 gero kino vakare žiūrovų laukia Roberto Kuliūno režisuota lietuviška komedija „Aš gyvas“, kurioje sarkastiškai ir ironiškai aptariamos ir politinės bei rinkiminės aktualijos.
Filmo siužetas pasakoja apie pagrindinio veikėjo Tomo Paparčio (akt. Leonardas Pobedonoscevas) kovą su biurokratine sistema. Dėl absurdiškos klaidos, Tomas oficialiai paskelbiamas mirusiu - jo asmens dokumentai tampa nebegaliojantys, banko kortelės neveikia, taip pat jis netenka ir namų. Tačiau Tomas nesutinka pasiduoti ir imasi neįprastų priemonių, kad įrodytų, jog vis dar yra gyvas. Vienas iš jo planų - eiti į politiką ir kandidatuoti į miesto merus.
Anot Leonardo Pobedonoscevo, aktorių komanda buvo itin vieninga ir linksma, o tai neabejotinai prisidėjo prie malonios darbo atmosferos ir filmavimo aikštelėje. „Šis filmas paremtas ne visai išgalvotais faktais. Man ypač patiko epizodas, kai mūsų trijulė, kartu su šunimi, ruošėsi debatams - vyko jų repeticija. Apskritai, ši mūsų trijulė plius šuo, buvo labai smagi. Mildą Noreikaitę filmavimų metu tiesiog įsimylėjau. Žinoma, kaip puikią aktorę…“ - šypsosis L. Pobedonoscevas.
tags: #milda #noreikaite #gimimo #data