Žmogaus jausmai - tai sudėtingas ir nuolat tyrinėjamas fenomenas, kuris domina ne tik psichologus ir neurobiologus, bet ir ekonomistus, prekybininkus bei menininkus. Emocijos vaidina lemiamą vaidmenį priimant sprendimus ir veikiant kasdienį elgesį. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip gimsta ir apdorojami jausmai, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir įžvalgomis.
Emocijos ir racionalumas: kas valdo mūsų elgesį?
Neretai manoma, kad žmogus yra racionali būtybė, tačiau dažniausiai sprendimus priimame vadovaudamiesi ne protu, o jausmais. Emocijos yra stipresnės už protą, nes jos "gyvena" smegenyse daug ilgiau. Jau milijonus metų emocijos daro įtaką mūsų elgesiui, ir tai bando suprasti įvairių sričių specialistai.
Net animacijos kūrėjai susidomėjo šia tema, sukurdami filmą „Išvirkščias pasaulis“, kuris padeda suprasti, kaip veikia mūsų smegenys ir formuojasi atsiminimai. Filme parodoma, kodėl svarbi Džiaugsmo, Liūdesio, Pykčio, Pasibjaurėjimo ir Baimės bendrija. Liūdesio emocija yra ypač svarbi, nes padeda įsisąmoninti praradimus.
Smegenų vaidmuo emocijų formavimesi
Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje, kurią sudaro migdolinis kūnas, hipokampas, pagumburis, juostinis vingis, gumburas, uodžiamasis stormuo ir pertvara. Hipokampas, atminties formavimosi sritis, siunčia signalus į migdolinį branduolį.
Sensorinė informacija pirmiausia keliauja į gumburą, o iš ten - į migdolinį kūną, kai atkeliauja emocinis dirgiklis. Migdolinis kūnas siunčia signalą į periferiją, pavyzdžiui, išsigandus kraujas plūsta į raumenis, kad pasiruoštume bėgti. Taip pat emocinis dirgiklis siunčiamas iš migdolinio kūno į žievę, o iš žievės vėl keliauja į migdolinį kūną, tuomet reaguojame sąmoningai ir priimame sprendimą.
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?
Tiesiai iš gumburo gaunama tik bendra informacija, sukelianti primityvias emocijas, o iš žievės atkeliauja išanalizuota informacija, leidžianti atpažinti ir įvertinti dirgiklį. Trumpojo kelio privalumas - smegenys gali reaguoti žaibiškai. Migdolinį branduolį valdo prieškaktinė žievė.
Emocijų valdymas ir prieškaktinės žievės svarba
Valdomi emocijų, ne visada galime priimti teisingus sprendimus. Tačiau, kai prieškaktinė žievė valdo emocijas, priimame teisingus sprendimus. Atminties mechanizmai įsijungia, kai prisimename, kaip elgėmės situacijose ir ką patyrėme.
Moksliniai tyrimai ir naujos technologijos
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete atliekami emocijų formavimosi mechanizmų tyrimai. Augantys kompiuterių pajėgumai ir galingi statistiniai metodai padeda mokslininkams įvertinti pavienių neuronų veiklą ir skirstyti juos į grupes. Magnetinio rezonanso vaizdinimo (MRI) technologija sugeba išskirti beveik tris šimtus skirtingų regionų žmogaus smegenyse ir įvertinti jų aktyvumą.
Europoje vyksta „Human Brain Project“, kurio tikslas - apibendrinti turimą informaciją ir sukurti smegenų veiklą paaiškinantį modelį. Šis projektas apjungia 24 šalis ir 112 tyrėjų grupių.
Emocijos ir psichinės ligos
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozes, depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Sutrikus emocijų reguliacijai, užplūsta apatija, ir dažnai depresija sergantis žmogus pasirenka savižudybę. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, todėl ši tema itin aktuali.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Tyrimai rodo, kad beveik 90 proc. moterų prieš menstruacijas patiria neigiamas emocijas, o apie 5 proc. kenčia nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo, kurio požymiai yra gili depresija, neviltis, nerimas, įtampa, emocinis nestabilumas, nevaldomas pyktis ir susierzinimas.
Hormonų įtaka emocijoms
Moterų emocijos tiriamos naudojant elektroencefalografijos metodą, matuojant estradiolio ir progesterono hormonų koncentracijas. Nustatyta, kad subjektyvus emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas skiriasi priklausomai nuo hormonų koncentracijos. Elektroencefalograma atspindi dviejų dalių (simpatinės ir parasimpatinės) nervų sistemos aktyvumo pokyčius.
Tyrimai parodė, kad žmogus maždaug po 450 milisekundžių identifikuoja, ar stimulai sukelia jam malonius, nemalonius, ar neutralius jausmus. Po 6 sekundžių žmogus vaizdus vertina subjektyviai, balais, įsijungia emocinė patirtis, ateina informacija iš hipokampo. Todėl reikalingas psichologo įsikišimas, kad jis galėtų įvertinti emocinę patirtį, nes žmonės su skirtinga emocine patirtimi skirtingai reaguoja į tuos pačius stimulus.
Neurobiologai atlieka fiziologinius tyrimus, registruodami elektrokardiogramą, odos laidumą, elektroencefalogramą. Emocijų komponentai yra subjektyvus išgyvenimas, fiziologinis atsakas ir raiškos komponentas, kuris atspindi elgesį patiriant emocijas.
Empatija: sugebėjimas užjausti kitą žmogų
Viena paslaptingiausių emocijų - empatija, tai sugebėjimas užjausti kitą žmogų, jausti ir suprasti, ką jaučia kitas individas. Empatija apima ir būdus valdyti emocijas. Žmogus gali būti empatiškas, matydamas kenčiantį žmogų, tačiau jis gali jausti empatiją, stebėdamas ir džiaugsmą.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimimo vadovas
Empatija turi bazinį lygmenį - reagavimą į įvykį, kuris yra gana primityvus, pavyzdžiui, kūdikių verksmas. Tačiau yra ir kognityvinis aspektas, vadinamas perspektyvos suvokimu, kai bandome įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje. Galiausiai, yra emocinis aspektas, kai tiesiog matome, kad kitas žmogus yra patenkintas arba liūdnas ir norime jam padėti.
Mokslininkai tyrinėja empatijos skausmui mechanizmus ir nustatė, kad yra persidengiančių grandinių, kurios veikia, kai pats jaučiate skausmą ir kai matote kito žmogaus skausmą. Tačiau egzistuoja evoliucinis mechanizmas, leidžiantis nesąmoningai diskriminuoti kitus žmones, skirstyti juos į savo ir ne savo grupės narius. Gera žinia, kad galima išmokti įveikti šį evoliucinį mechanizmą, naudojantis socialinio neuromokslo kuriamais metodais, pavyzdžiui, virtualios realybės technologijomis.
Emocinis intelektas ir jo reikšmė
Automatizacijos ir robotizacijos fone didėja emocinio intelekto (EQ) svarba. Emocinis intelektas yra gebėjimas atpažinti, suprasti savo emocijas ir jausmus bei juos valdyti, taip pat suprasti aplinkinių emocijas. Empatija yra viena didžiausių emocinio intelekto dalių.
Emocinis intelektas svarbus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe, ypač vadovams. Sėkmingas vadovas atsakingas už savo komandą, jos ugdymą, grįžtamojo ryšio teikimą, bendradarbiavimo skatinimą, stresinių situacijų valdymą. Įrodyta, kad žmonės su aukštesniu emociniu intelektu yra labiau patenkinti darbu ir išsiskiria geresniais darbo rezultatais.
Tačiau emocinis intelektas turi ir tamsiąją pusę. Emocinio intelekto testai dažniausiai remiasi savęs vertinimu, todėl negali būti visiškai tikslūs. Kai kurie mokslininkai kritikuoja emocinį intelektą, vadindami jį mada, preke, išpūstu burbulu, kuriame apstu mokslo nepatvirtintų faktų ir mitų.
Nepaisant to, dirbdami su savo emocijų pažinimu ir valdymu, tikrai nepralošime - gyvensime sveikiau, laimingiau, tikėtina, kad turėsime geresnius santykius ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe.
Nauja perspektyva į emocijų mokslą
Emocijų mokslas išgyvena revoliuciją. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Feldman Barrett paneigia ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad emocijos yra savaiminės reakcijos, universalios ir „užprogramuotos“ įvairiose smegenų srityse. Ji įrodo, kad mes, žmonės, kiekvieną emocijos atvejį sukonstruojame pagal unikalią smegenų, kūno ir kultūros sąveiką. Emocijos neatsiranda, veikiau mes jas susikuriame patys. Jos skiriasi atsižvelgiant į kultūrą, o jas sugeneruoja dinamiški neuronų tinklai.
L. F. Barrett teigimu, smegenys konstruoja tikrovę, kurią suvokia, ir emocijas, kurias patiria, naudodamosi pagrindinėmis smegenų sistemomis, o ne tam skirtomis grandinėmis. Ir jos tai daro kartu su kitomis smegenimis, su jas supančia kultūra.
Koučingas ir smegenų galia kasdieniniame gyvenime
Neurologijos mokslų daktarė Gabija Toleikytė taiko savo žinias ne tyrimų laboratorijose, bet kasdieniniame gyvenime. Ji - kvalifikuota verslo ir karjeros koučerė, padedanti žmonėms atrasti atsakymus į labiausiai ramybės neduodančius klausimus. G. Toleikytė teigia, kad visi mūsų jausmai, veiksmai ir mintys gimsta smegenyse, kurios yra mūsų asmenybės, elgsenos, prisiminimų ir pasaulio suvokimo buveinė.
Smegenų tyrimai patvirtina skirtumus tarp žmonių - kiekvieno iš mūsų smegenys yra skirtingos, tad pasaulį matome kitaip, mąstome kitaip ir net tas pačias situacijas galime interpretuoti visiškai skirtingai. Problemos kyla, kai įsivaizduojame, kad kiti žmonės yra tokie pat, kaip ir mes.
Koučinimas yra klausimais pagrįstas metodas, kurio esmė - padėti žmogui atrasti jam geriausiai tinkantį sprendimą. Koučeris tau neduoda patarimo, jis tiesiog labai įdėmiai klausosi ir su nuoširdžiu smalsumu užduoda klausimus, kurie tau padeda išnarplioti savo minčių gumulą. Iš to gimsta aiškus situacijos matymas, aštrus mąstymas apie tai, kaip atsirado šios problemos, ir įžvalgos, kaip jas išspręsti.
G. Toleikytė padeda žmonėms atrasti, kas jiems iš tikrųjų yra prasminga, ir susidaryti planą, kaip to pasiekti bei įveikti kliūtis šioje kelionėje.
Patarimai tėvams: kaip suprasti vaiko smegenų raidą
Norint geriausiai suprasti savo vaiką ir kokios sąlygos labiausiai tinka jo talentams atsiskleisti, svarbu suprasti, kaip vystosi vaiko smegenys ir kas reikalinga jų optimaliam funkcionavimui. Svarbiausi komponentai - saugumas, emocinis intelektas ir individualumo skatinimas. Jei vaikas stresuoja, jo smegenų žievė netenka pakankamai deguonies ir gliukozės, tad jam sunkiai seksis mokytis. Svarbu suprasti, kokios sąlygos geriausiai tinka jūsų vaikui jaustis saugiai.
Emocinis intelektas ir dvasingumas
Lektorė Rita Regalė pastebi, kad daugėja žmonių, kuriems aktualios emocinio intelekto, emocinės kompetencijos EQ, dvasingumo, sąmoningumo temos. Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti ir suvokti savo ir kitų emocijas, jas tinkamai valdyti santykyje su savimi ir kitais. Aukšto emocinio intelekto žmogus pastebi ryšį tarp vyraujančių minčių, emocijų ir iš jų kylančių veiksmų ir geba tai kontroliuoti.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai skelbia, kad intelektiniai gebėjimai (IQ) turi tik 15 proc. įtakos mūsų sėkmei, o emocinė kompetencija (EQ) - net 85 proc. Išmintį ir visišką savirealizaciją žmogui garantuoja intelektiniai gebėjimai (IQ) kartu su išlavinta emocine kompetencija (EQ).
Žmogaus sąmoningumo lygį galime įvertinti, stebėdami jo elgesį ir reakciją į aplinką. Elgesį lemia emocijos ir jausmai, o gebėjimas jas valdyti priklauso nuo asmens sąmoningumo, emocinio intelekto lygio (EQ).
Kaip stiprinti emocinį intelektą?
Sąmoningai stebėdami save, aiškiau pastebim visus savo kūno siunčiamus signalus ir suvokiam, kokia informacija, mintys mus priverčia jaustis prastai, patirti diskomfortą, skausmą. Tada galime valingai nukreipti mintis į maldą ar kitus gražius, šviesius dalykus, susijusius su dėkingumu, besąlygine meile, gėriu, grožiu, automatiškai atsijungdami nuo negatyvaus transliuotojo ir prisijungdami prie kitos, mus stiprinančios ir tobulinančios prasmės.
Emocinio intelekto lavinimas, EQ stiprinimas yra nuolatinis procesas ir saviugda, todėl pradinis žingsnis yra savęs pažinimas ir savivoka. Dėmesys, stebėjimas, savistaba ir savianalizė, atsisveikinimas su giluminėmis, trauminėmis emocijomis - jų paleidimas, išlaisvinimas bei elgesio koregavimas padeda mums vengti tų pačių klaidų, ragina kiekvieną kliūtį priimti kaip iššūkį ir naują galimybę, o nesėkmę - vertinga pamoka.
Meilės chemija: hormonų vaidmuo santykiuose
Vaistininkė Judita Voverė paaiškina, jog tai, kaip jaučiamės įsimylėję, lemia serotonino, dopamino ir oksitocino balansas smegenyse. Romantinė meilė yra susijusi su šių trijų neurotransmiterių veikla ir jų sukeliamais pokyčiais smegenyse, kurie paveikia organizmo reakciją į stresą, fizinę sveikatą, nuotaiką, susijaudinimą ir net bendrą savijautą santykiuose.
Serotoninas padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai. Dopaminas kelia motyvaciją ir padeda jaustis maloniai, o oksitocinas sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai, yra atsakingas už pasitikėjimo, prisirišimo ir emocinio ryšio kūrimą su partneriu.
Šių hormonų balansą galima palaikyti sveika mityba, fiziniu aktyvumu, tinkamu darbo-poilsio režimu bei kitomis priemonėmis.