Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra svarbus Lietuvos socialinės politikos prioritetas, atspindintis Europos Sąjungos tendencijas. Ši pertvarka apima vaikų globos namų reorganizavimą, kuriant ir plėtojant bendruomenines paslaugas, alternatyvias institucinei globai. Vienas iš tokių būdų - bendruomeniniai vaikų globos namai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį.
Deinstitucionalizacijos Būtinybė ir Problemos
Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui. Tyrimai rodo, kad paėmimas iš šeimos ir institucinė globa gali turėti neigiamą įtaką vaiko psichosocialinei gerovei bei savarankiškumo ugdymui. Dėl to, palikę institucinę globą, vaikai dažnai patiria sunkumų, nepasitiki savimi, nesugeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių bei integruotis į visuomenę.
Kiaunytė ir Lygnugarienė (2019) atkreipia dėmesį, kad nepakankamai atsižvelgiama į vaikų, augančių globos institucijose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, savarankiškumo įgūdžių ugdymosi galimybes pasikeitus emocinei, fizinei ir socialinei aplinkai.
2015 m. pradžios įvykiai, tokie kaip seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas Vilijampolės socialinės globos namuose ir kiti skandalai, atskleidė Lietuvos globos sistemos trūkumus. Šie įvykiai parodė, kad būtina iš esmės pertvarkyti sistemą, tačiau tokie atvejai dažnai pamirštami, o po kurio laiko pasikartoja.
Nepaisant mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad institucinė globa gali sukelti socialinės ir emocinės raidos sunkumų, vis dar gaji nuostata, kad kai kurios šeimos niekada negalės pasirūpinti vaikais, todėl vienintelė išeitis - paimti vaiką į valstybės globą.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Privalumai
Skirtingai nei institucinė globa, bendruomeniniai vaikų globos namai siekia užtikrinti šeimai artimą aplinką, reikiamas sąlygas ir tinkamą edukacinę aplinką, skirtą ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius bei gerinti jo fizinę, psichinę ir socialinę raidą.
Vienas iš prioritetinių bendruomeninių vaikų globos namų tikslų - užtikrinti vaikui sėkmingą adaptaciją, saugios, emociškai palankios ir šeimai artimos aplinkos sukūrimą bei vaiko emocinių poreikių tenkinimą ir saugaus prieraišumo formavimą.
Tyrimai ir Patirtys Deinstitucionalizacijos Kontekste
Įgyvendinant institucinės globos pertvarką, svarbu atsižvelgti į vaikų emocines, savarankiškumo formavimosi patirtis deinstitucionalizavimo kontekste. Tyrimai analizuoja, kokios patirtys lydi globotinius (rūpintinius) šiame procese.
Kokybinio tyrimo, atlikto taikant pusiau struktūruoto interviu ir naratyvo analizės metodus, rezultatai atskleidė, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė ir edukacinė aplinka, pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas ir bendradarbiavimas. Taip pat paaiškėjo, kad neužtenka vien suteikti galimybę augti ir ugdyti savarankiškumą - vaiko patirtis lemia jo požiūris, įgimtos charakterio savybės, atskyrimas nuo destruktyvios šeimos ir augimas tinkamoje aplinkoje.
Tyrimo tikslai:
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
- Atskleisti globotinių patirtis vaikų globos namuose deinstitucionalizacijos kontekste, remiantis teorine analize.
- Pateikti globotinių emocines patirtis, būdingas deinstitucionalizacijos procesui, remiantis empirinio tyrimo rezultatais.
- Ištirti globotinių savarankiškumo formavimosi patirtis deinstitucionalizacijos kontekste.
Socialinis Palaikymas Deinstitucionalizacijos Procese
Socialinis palaikymas yra labai svarbus kiekvienos asmenybės apsaugai, ypač vaikams, patiriantiems globos faktą. Vaikų globos namų deinstitucionalizacija siejama su kitų vaiko globos kokybę gerinančių paslaugų diegimu ir plėtojimu. Tai nėra tik institucijų uždarymas, bet ir naujos, kokybiškos globos teikimas, kai to užtikrinti šeimoje galimybių nėra.
Sisteminis pokytis yra naujas vaiko ir jo šeimos gerovės siekis, tačiau pastebima diferenciacija šio proceso įgyvendinimo nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu, atsiranda naujų paslaugų ir pokyčių stygius, o laukimas tiesiogiai neužtikrina aiškios tolimesnės ateities nei vaikams, nei socialiniams darbuotojams.
Tyrimas, atliktas apklausiant socialinius darbuotojus, dirbančius įstaigoje, kurios laukia pertvarka, parodė vaiko, išgyvenančio globą, psichosocialinės būsenos kaitą patekus į globą, kaip ją įtakoja atskyrimas nuo šeimos. Socialinis darbuotojas nuolatos dirba su vaiko jausmų pokyčiais, tad kartais globa turi ir teigiamą poveikį vaiko elgesiui.
Deinstitucionalizacijos tikslas yra pagalba vaikui ir šeimai. Vaikai išgyvena stiprius ryšių pokyčius su jam artimais žmonėmis, turi kurtis naujus su darbuotojais, ieškodami paguodos, tačiau instituciniai rėmai neužtikrina, kad ryšius pavyktų susikurti ir išlaikyti. Pertvarkoje dar nėra įgyvendinta paslaugų plėtra bei alternatyvios globos trūkumas neužkerta kelio vaikui patekti į emociškai nestabilią ir pozityvių ryšių stokojančią aplinką.
Tarpinstituciniui bendradarbiavimui užtikrinti pasigendama politinės valios ir interesų grupių paieškų, socialinės klasterizacijos stoka nesudaro sąlygų įtraukti daugiau dalyvių, suinteresuotų dėl vaikų globos ir jų gerovės. Vaikų dalyvavimas ir palaikymas vyksta kokybiškai, kai sprendžiamas vaiko tolimesnės globos klausimas, kai atsižvelgiama į vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Utenos Vaikų Globos Namų Pavyzdys
Sėkmingesnis pavyzdys - Utenos vaikų globos namai, kurie dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo savo istoriją. Nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai ir artimieji, siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.
Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams.
Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, bet ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena. Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą.
Strateginės Gairės ir Veiksmų Planai
2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos, ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą.
Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir siekti, kad sustiprinus šeimą, vaikas būtų grąžintas jo biologiniams tėvams, o nepavykus - surasti jam kitą (globėjų) šeimą.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Deinstitucionalizacija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis politinės valios, dalyvaujančių subjektų aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo. Svarbu užtikrinti, kad pertvarka būtų įgyvendinama apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius.
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais pertvarkos metu, susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant institucinio palaikymo ir darbo įvertinimo stoką. Svarbu įtraukti vaikus ir socialinius darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų užtikrintas sėkmingas deinstitucionalizacijos įgyvendinimas.
Visuomenės švietimas ir globėjų paieška taip pat yra svarbūs aspektai, siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje. Būtina mažinti visuomenės išankstines nuostatas ir stereotipus, susijusius su globos netekusių vaikų įsivaikinimu.
tags: #vaiko #globos #sistemos #deinstitucionalizacijos #kryptis