Šlapinimosi skausmas vaikams gali būti nemalonus ir nerimą keliantis simptomas. Svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti tinkamą gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias skausmingo šlapinimosi priežastis vaikams, taip pat simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevencijos būdus.
Kas yra šlapimo takų infekcija?
Bendru šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Dažniausia ŠTI forma yra cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), tačiau sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į inkstus, sukeldama pielonefritą. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E.coli).
Manoma, kad Lietuvoje kasmet šlapimo takų infekcija diagnozuojama šimtams tūkstančių žmonių, dažniau moterims, vaikams, pagyvenusiems ar tiems, kuriems yra šlapimo takų anomalijų. Negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas, pvz., inkstų pažeidimą ar sepsį.
Šlapimo takų infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis.
Pagrindinės priežastys
Dažniausiai E. coli bakterija patenka į šlapimo takus iš išangės. Moterims dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga - arti šlapimo pūslės. Šlaplės infekcija (uretritas) gali išsivystyti virškinimo trakto bakterijoms iš išangės nukeliavus į šlaplę. Inkstų infekcija (pielonefritas) yra rečiau pasitaikanti šlapimo takų infekcija, tačiau tai pati sunkiausia šių infekcijų forma. Ja susergama, kuomet bakterijos prasiskverbia gilyn į šlapimo takus ir pasiekia inkstus. Kartais infekcija gali sukelti bakterijos į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Rizikos veiksniai
Kaip minėta, šlapimo takų infekcijos dažniau pasireiškia moterims. Kiti rizikos veiksniai:
- Anatomija.
- Aktyvus intymus gyvenimas. Seksualiai aktyvioms moterims šlapimo takų infekcijos pasireiškia dažniau.
- Tam tikros kontraceptinės priemonės.
- Menopauzė.
- Nusilpusi imuninė sistema.
- Šlapimo takų patologijos.
- Šlapimo takų blokavimas.
- Kateterio įvedimas. Negalint pasišlapinti savarankiškai, įvedamas kateteris.
- Neseniai atliktos šlapimo takų operacijos, invazinės procedūros.
- Anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės).
- Apatinių šlapimo organų disfunkcija.
- Įgimtos anomalijos.
- Vidurių užkietėjimas.
- Išorinių lytinių organų uždegimas.
- Kitų ligų gydymas antibiotikais.
- Lytinis aktyvumas.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
Svarbu žinoti, kad šlapimo takų infekcijos ne visada sukelia simptomus. Simptomai priklauso nuo infekcijos vietos (šlaplė, šlapimo pūslė ar inkstai) ir paciento amžiaus. Vaikams simptomai gali būti netipiniai, pvz., dirglumas, apetito stoka ar šlapinimasis į lovą.
Dažniausi simptomai:
- Dažnas šlapinimasis.
- Skausmingas šlapinimasis (dizurija).
- Šlapimo pūslės spazmai.
- Kraujas šlapime (hematurija).
- Pilvo skausmas.
- Šlapimo drumstumas.
- Šlapimo kvapo pokyčiai.
- Karščiavimas.
- Šaltkrėtis.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
Esant ūmiam pielonefritui, gali būti karščiavimas daugiau kaip 38 °C, gali būti apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis.
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija?
Jei įtariate šlapimo takų infekciją ar pastebite simptomus, tokius kaip degimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar karščiavimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar urologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Svarbu profilaktiškai tirti vaikų šlapimą kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą. Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- Šlapimo tyrimas: Tai greitas ir paprastas būdas nustatyti, ar šlapime yra bakterijų, leukocitų ar eritrocitų.
- Šlapimo pasėlis: Šis tyrimas padeda nustatyti, kokios bakterijos sukėlė infekciją, ir parinkti tinkamiausius antibiotikus.
- Kiti tyrimai: Esant sudėtingesnėms situacijoms, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas, cistoskopija ar intraveninė urograma.
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Analizuodamas šlapimo tyrimo atsakymą, gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus:
- Baltymas: Jo visai neturėtų būti.
- Gliukozė: Jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai, t. y. gebėjimui koncentruoti (tirštinti) šlapimą.
- Nitritinė reakcija: Ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
- Eritrocitai: Priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės.
- Leukocitai: Įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.
Gydymas: kaip valdoma šlapimo takų infekcija?
Gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, sunkumo ir paciento būklės. Greitai ir tinkamai gydomos šlapimo takų infekcijos retais atvejais sukelia komplikacijų. Jeigu infekcija yra labai varginanti, jos simptomai ūmūs ir stiprūs arba ji vis pasikartoja, tikėtina, gydytojas rekomenduos vartoti antibiotikus.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Medikamentinis gydymas
Antibiotikai yra pagrindinis gydymo būdas, skiriamas pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio. Esant bakterinei infekcijai, skiriamas uretrito gydymas antibiotikais. Jei ligos sukėlėjas yra lytiniais takais plintančios bakterijos, gydytojas gali paskirti kelių rūšių antibiotikų kursą. Svarbu vengti savarankiškai vartoti antibiotikus, maisto papildus ar liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti simptomus ar sukelti atsparumą vaistams.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Gerkite daugiau vandens: Rekomenduojama gerti daugiau vandens. Ne veltui sakoma, kad skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima. Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė).
- Reguliarus šlapinimasis: Šlapintis kas 2-3 val.
- Taisyklinga higiena: Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y. valykitės nuo priekio į nugarą, kad išvengtumėte bakterijų patekimo iš išangės į šlapimo takus.
- Įvertinkite kontraceptines priemones: Įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite.
- Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis: Spanguolės gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip gausus skysčių vartojimas, higienos gerinimas ar spanguolių produktų vartojimas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei.
- Vartokite maisto papildus: Galima įsigyti daug įvairių maisto papildų, galinčių palengvinti šlapimo takų infekcijų simptomus arba padedančių jų išvengti. Dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt.
- Vartokite probiotikus: Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
Taip pat galite apsvarstyti reguliarius šlapimo tyrimus ar mitybos pokyčius, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Komplikacijų gydymas
Esant komplikacijoms, tokioms kaip inkstų pažeidimas ar sepsis, gali prireikti stacionarinio gydymo ir intensyvios terapijos.
Šlapimo takų infekcijos prevencija
Svarbu laikytis šių prevencijos rekomendacijų:
- Gerkite daug skysčių.
- Šlapinkitės reguliariai, nelaukdami, kol prisipildys šlapimo pūslė.
- Taisyklingai valykitės po tuštinimosi.
- Venkite dirginančių intymios higienos priemonių.
- Dėvėkite medvilninius apatinius.
- Po lytinių santykių pasišlapinkite.
- Vartokite spanguolių produktus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote šiuos simptomus:
- Karščiavimas.
- Šaltkrėtis.
- Šlapimo skausmas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Kraujas šlapime.
- Nugaros skausmas.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
Šlapimo takų infekcijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Šlapimo takų infekcija gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl diskomforto, dažno šlapinimosi ar skausmo, ypač esant pasikartojančioms infekcijoms. Moterys dažnai patiria nerimą dėl infekcijų atsinaujinimo, o sunkios infekcijos gali apriboti darbingumą ar socialinį gyvenimą. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su gydytoju ar urologu, laikytis higienos taisyklių ir ieškoti mitybos specialistų patarimų.
Uretritas (šlaplės uždegimas)
Uretritas arba šlaplės uždegimas - dažniausiai lytiškai plintančių arba kitų bakterinių ligų išraiška. Jis prasideda skausmingumu šlapinantis, išskyromis iš šlaplės, kurios vėliau gali tapti pūlingomis ir kraujingomis. Negydant, infekcija plinta „aukštyn“ ir vyrams gali komplikuotis epididimitu (sėklidžių uždegimu), o moterims gimdos ir kiaušidžių uždegimu.
Uretritas dažniausiai būna infekcinės kilmės: bakterinis, grybelinis, virusinis. 95 proc. atvejų jį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos. Dažniausi šlaplės uždegimo sukėlėjai yra N. gonorrhoea, C. trachomatis, M. Šlaplės uždegimu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės - tiek vyrai, tiek moterys. Uretritas gali būti ūminis arba lėtinis. Pagrindiniai uretrito simptomai yra skausmas šlapinantis, diskomfortas šlaplėje, dažnas šlapinimasis mažais kiekiais. Esant besimptomiam šlaplės uždegimui, vyrai nejaučia jokių nemalonių simptomų. Tam, kad būtų galima nustatyti uretritą sukėlusią infekciją, imamas šlapimo pasėlis.
Ligos profilaktiškai svarbi tinkama lytinių organų higiena ir apsauginių priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu. Skausmo malšinimui gali būti vartojami nuskausminamieji. Šlaplės uždegimas gali sukelti išties nemalonius simptomus. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jo išvengti. Tačiau nepavykus to padaryti, būtina kreiptis į specialistus.
Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Kokios spalvos, kvapo ir skaidrumo turėtų būti sveiko vaiko šlapimas?
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Tėvai išsigąsta, kad galbūt vaikui prasidėjo kraujavimas. Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Jei šlapimas bespalvis nuolatos, tai ženklas, kad inkstai galbūt nepajėgūs dirbti taip, kaip turėtų. Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė. Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Jei organizmui skysčių trūksta nuolat, padidėja rizika inkstuose susiformuoti akmenims, o žmogus serga ilgiau.
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono. Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
Ar inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos linkusios kartotis?
Deja, taip. Šias ligas, pavyzdžiui, šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų. Ir nereikėtų tikėtis, kad tas ligas mažylis išaugs.
Ar įmanoma šlapimo pūslę ištreniruoti, sustiprinti?
Taip. Patartina daug važinėtis dviračiu, stiprinti pilvo presą, tarpvietės raumenis. Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl. Aišku, tai atima daug laiko, pokyčiai pastebimi ne iš karto, bet jie tikrai pasiekiami. Vaikų būna visokių. Kai kurie net atsikėlę po nakties miego nesišlapina, pirma papusryčiauja, pažaidžia. Jei taip nutinka kartą, kitą - nieko tokio, tačiau itin retai besišlapinantys mažyliai rizikuoja ištampyti savo pūslę, be to, dėl užsistovėjusio sukaupto šlapimo sudaro sąlygas kilti įvairiems uždegimams. Tėvai taip pat nelabai kreipia dėmesį, kai vaikai dieną skundžiasi nespėję į tualetą, - kelnaites būna sudrėkinę tik keli šlapimo lašiukai. Tai gali būti ženklas, kad vaikas turi lėtinę šlapimo organų infekciją. Tokiais atvejais vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes negydomi simptomai pavirsta į komplikuotą ligą.
Kalbant apie naktinį šlapinimąsi, t. y. kėlimąsi naktį šlapintis, darželinukas jau nebeturėtų taip daryti. Jei keliamasi kasnakt, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Į lovą naktimis iki 5 metų šlapinasi maždaug 15 proc. visų vaikų. Dalis šią problemą išauga, bet daugeliui vis dėlto prireikia gydytojo pagalbos. Siūlyčiau ilgai nedelsti ir iki pradedant lankyti mokyklą atvesti vaiką pas gydytoją.