Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus gerovę. Vienas iš svarbiausių metodų, leidžiančių įvertinti vaisiaus būklę nėštumo metu ir gimdymo eigoje, yra kardiotokografija (KTG). Šis tyrimas padeda laiku nustatyti galimus vaisiaus sveikatos sutrikimus ir priimti reikiamus sprendimus dėl tolesnės nėštumo priežiūros ar gimdymo taktikos.
Kas Yra Kardiotokografija?
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Tai plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu.
Kaip Atliekama Kardiotokografija?
Netiesioginė (išorinė) KTG registruojama nėščiajai gulint ant šono. Ant pilvo uždedami specialūs kardiotokografo davikliai, kurie registruoja vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Šie davikliai fiksuoja informaciją, kuri vėliau atvaizduojama kaip kreivės kardiotokograme.
Kada Skiriama Kardiotokografija?
Kardiotokografija gali būti atliekama nuo 26-28-osios nėštumo savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Indikacijos Kardiotokografijai Nėštumo Laikotarpiu:
- Įtariama vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas).
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Pernešiojimas.
- Hipertenzinės nėščiųjų būklės (aukštas kraujospūdis).
- Gresiantis priešlaikinis gimdymas.
- Vaisiaus vandenų patologija (poli- arba oligohidramnionas).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Diabetas.
- Rh izoimunizacija.
Indikacijos KTG Gimdymo Metu:
- Vaisiaus būklei stebėti ir vertinti gimdymo metu.
Kardiotokogramos Vertinimas
Kardiotokogramoje vertinami šie pagrindiniai elementai:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Bazinis dažnis: Tai vyraujantis momentinis vaisiaus širdies ritmas, kuris normaliai turėtų būti 110-150 k./min.
- Tachikardija - vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min. Ryški tachikardija - > 170 k./min. Ją gali sąlygoti prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų (beta mimetikų) poveikis.
- Bradikardija - vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas < 100 k./min., gali būti vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas.
- Vaisiaus širdies ritmo variabiliškumas: Tai momentinis širdies ritmo kitimas, apibūdinamas amplitude (10-25 k./min.) ir svyravimų dažniu (norma - 6-15 k./min.). Sumažėję svyravimų amplitudė ir svyravimų dažnis yra blogas prognozinis vaisiaus būklės požymis, rodantis progresuojančią hipoksiją.
- Laikinieji širdies ritmo kitimai: Akceleracija (padažnėjęs širdies ritmas) ir deceleracija (sulėtėjęs širdies ritmas). Jie atsiranda veikiant dirgikliams - vaisiaus judesiams ar gimdos susitraukimams. Jei vaisiaus širdis reaguoja į dirgiklius akceleracija, tai jo būklė gera. Deceleracija dažniausiai yra sutrikusios virkštelės (variabili deceleracija) ar placentos (vėlyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos požymis. Ankstyvoji deceleracija būna dėl vaisiaus galvutės suspaudimo sąrėmių metu. Pasibaigus sąrėmiui, širdies ritmas normalizuojasi.
Jei nėra gimdos susitraukimų, tiriama 10-30 min., kol sulaukiama ne mažiau kaip 2 vaisiaus judesių. Vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su vaisiaus judesiais.
Nestresinis Testas (NST)
Tai KTG atlikimas, siekiant įvertinti vaisiaus būklę, kai nėra gimdos susitraukimų.
- Reaktyvi KTG: Dvi ir daugiau akceleracijų per 20 min., amplitudė - 15 k./min., 15 sek. trukmės po vaisiaus judesių. Kartojama pagal indikacijas.
- Nereaktyvi KTG: Motorinių vaisiaus judesių yra mažiau kaip 2 per 20 min., nėra akceleracijų. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreivės registruojamos iki 30-40 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono mėginys - vaisiaus sujudinimo testas). Nesikeičiant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra patologinė KTG, žali vaisiaus vandenys - nėštumas užbaigiamas pagal akušerinę situaciją.
Alternatyvūs Vaisiaus Stebėjimo Būdai
Nors KTG yra plačiai naudojamas, svarbu žinoti ir apie kitus vaisiaus stebėjimo metodus, ypač mažos rizikos nėštumo atvejais.
- Auskultacija: Tai periodiškas vaisiaus širdies ritmo klausymas stetoskopu arba doplerio aparatu. Akušeriniu stetoskopu vaisiaus širdies veikla vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms. Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono, akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.
- Vaisiaus judesių skaičiavimas: Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20-ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Preeklampsija ir Jos Poveikis Vaisiaus Būklei
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Preeklampsija gali turėti įtakos vaisiaus būklei, todėl KTG yra svarbus tyrimas, leidžiantis stebėti vaisiaus širdies ritmą ir nustatyti galimus deguonies trūkumus.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kiti Invaziniai Prenatalinės Diagnostikos Metodai
Kartais, siekiant tiksliau įvertinti vaisiaus būklę ar nustatyti galimas genetines ligas, gali būti skiriami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai, tokie kaip amniocentezė ar choriono gaurelių biopsija.
- Amniocentezė: Vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Amniocentezė atliekama nuo 14-16-osios nėštumo savaitės stacionare ar ambulatoriškai. Tiriant ultragarsu, parenkama punkcijos vieta ir 20-22 G storio bei 9-15 cm ilgio adata su mandrenu įkišama į amniono ertmę nepažeidžiant placentos ir vaisiaus. Vietinė anestezija dažniausiai netaikoma. Tirti imama 15-30 ml vaisiaus vandenų.
- Choriono gaurelių biopsija: Atliekama 10-12-ąją nėštumo savaitę. Paimamas gabalėlis choriono gaurelių.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #kardiotakografija #nestumo #metu