Vaikščiojimas - tai svarbus etapas kūdikio motorinėje raidoje, atveriantis jam naują pasaulį. Tačiau kartais tėvai susiduria su situacija, kai kūdikis pradeda vaikščioti vėliau nei tikėtasi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kūdikių vėlavimo pradėti vaikščioti priežastis, raidos etapus, kada kreiptis į specialistą bei pateiksime patarimų, kaip paskatinti kūdikį žengti pirmuosius žingsnius.
Kūdikio Motorinės Raidos Etapai
Kiekvienas kūdikis vystosi individualiu tempu, todėl nėra griežtai apibrėžto amžiaus, kada vaikas "turėtų" pradėti vaikščioti. Vis dėlto, yra tam tikri orientaciniai etapai, kuriuos verta žinoti:
- Pirmieji požymiai (10-11 mėnesių): Kūdikis savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Neturėdamas atramos, greitai atsisėda.
- Stovėjimas be atramos (10-13 mėnesių): Išmoksta savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą be atramos.
- Atsistojimas (apie 11 mėnesių): Kūdikis, pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs, sugeba atsistoti.
- Vaikščiojimas su parama (apie 12 mėnesių): Eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.
- Savarankiškas vaikščiojimas (1-1,5 metų): Sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.
- Tobulėjimas (per pusmetį nuo pirmojo žingsnio): Išmoksta gerai vaikščioti, nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažylis dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Po pusmečio gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.
- Bėgiojimas ir lipimas (apie 2 metus): Vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.
Jei iki 1,5 metų mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.
Priežastys, Kodėl Kūdikis Vėluoja Pradėti Vaikščioti
Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikis gali pradėti vaikščioti vėliau nei tikėtasi:
Netinkama aplinka: Jeigu mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Hipergloba: Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą.
- Ribota judėjimo erdvė: Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą. Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti, jis ir nevaikščios.
Specifiniai sutrikimai: Mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Aišku, griūna visi vaikai, bet kai pargriūna mažylis, kurio gera koordinacija, jis sugeba suvaldyti kūną tarsi katinas ir dažniausiai nesusitrenkia nei galvos, nei kitos kūno dalies.
Nervų sistemos sutrikimai: Dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai. O dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, nesugeba atlikti tikslingo - prasmingo veiksmo.
Motorikos sutrikimai: Nervų, raumenų bėdos. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni.
Nervų ligos ir sąnarių ligos: Spinalinė raumenų atrofija, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.
Skausmas ir medžiagų apykaitos sutrikimai: Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Temperamentas: Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.
Dispraksija ir Vaikščiojimas
Dispraksija, dar vadinama raidos koordinacijos sutrikimu (DCD), yra neurologinė būklė, kuri paveikia vaikų gebėjimą atlikti motorinius judesius. Dispraksija gali sukelti įvairių problemų su judesiais ir koordinacija. Vėlavimas motorinėje raidoje gali būti ankstyvosios dispraksijos požymis kūdikiams ir mažiems vaikams. Taip pat gali būti sunku lipti laiptais į viršų ir į apačią, išlaikyti tinkamą kūno pusiausvyrą ir balansuoti erdvėje. Gali dažnai atsitrenkti į kitus daiktus ar objektus ir atrodyti nerangūs savo kūne.
Dispraksiją turėtų diagnozuoti profesionalų komanda, kvalifikuota tikrinti konkrečius kriterijus būklei, įskaitant: pediatrą, ergoterapeutą arba fizioterapeutą, vaikų psichologą, vaikų neurologą.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Vėluoja Pradėti Vaikščioti?
Pasikonsultuokite su specialistais: Jei nerimaujate dėl kūdikio raidos, pasikonsultuokite su pediatru, neurologu, kineziterapeutu ar kitu specialistu. Jie įvertins kūdikio raidos etapą ir nustatys, ar yra kokių nors problemų.
Kineziterapija: Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Specialistas įvertina nugaros, kaklo, pečių, klubų, rankų ir kojų struktūras, raumenų jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, sumažėjusį judrumą, judesių amplitudės įvertinimas ir padėsime išmokti atlikti trūkstamų įgūdžių. Taip pat suteiksime patarimų, kaip skatinti motorikos vystymąsi, kokius reikėtu atlikti pratimus. Kineziterapijos gydymas apima įtemptų raumenų atpalaidavimas, mobilizacija, pagerinti mobilumą ir judesių amplitudę, kad jūsų kūdikis galėtų judėti taip, kaip nori.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Ergoterapija: Ergoterapeutas gali padėti vaikui su dispraksija įvairiais būdais:
- Tikslus vertinimas: ergoterapeutas gali atlikti išsamią vertinimo procedūrą, skirtą nustatyti vaiko dispraksijos lygį ir specifinius sunkumus.
- Individualizuotas planas: remdamasis vertinimo rezultatais, ergoterapeutas gali sukurti individualizuotą terapinį planą, atsižvelgdamas į vaiko unikalius poreikius ir galimybes.
- Motorinių įgūdžių tobulinimas: ergoterapeutas gali dirbti su vaiku, kad pagerintų jo motorinius įgūdžius, tokius kaip pusiausvyra, koordinacija, judesių planavimas ir objektų rankose manipuliavimas bei smulkiosios motorikos gebėjimai.
- Strategijų ir kompensacinių technikų mokymas: ergoterapeutas gali mokyti vaiką naudoti specifines strategijas ar kompensacines technikas bei priemones, kad lengviau būtų įveikiamos kasdienės užduotys.
- Sensorinės integracijos terapija: ergoterapeutas gali įtraukti sensorinės integracijos terapiją, kuri padeda vaikui geriau suvokti ir reguliuoti jutimo stimulų, tokių kaip lietimas ir judesys, poveikį bei kūno atsaką.
Patarimai Tėvams, Kaip Paskatinti Kūdikio Vaikščiojimą
- Sukurkite saugią aplinką: Apžiūrėkite namus ir pašalinkite visus pavojingus daiktus, užtikrinkite, kad grindys būtų neslidžios.
- Skatinkite aktyvumą: Leiskite kūdikiui kuo daugiau laiko žaisti ant grindų, kad jis galėtų laisvai judėti ir tyrinėti aplinką.
- Motyvuokite: Padėkite mėgstamus žaislus ar daiktus šalia, kad paskatintumėte kūdikį siekti jų ir judėti link jų.
- Palaikykite ir padrąsinkite: Kai kūdikis bando stotis ar žengti pirmuosius žingsnius, palaikykite jį, padrąsinkite ir pagirkite už pastangas.
- Žaiskite kartu: Žaiskite žaidimus, kurie skatina judėjimą, pavyzdžiui, ridenkite kamuolį, statykite bokštus ir pan.
- Venkite vaikštynių: Vaikštynės gali trukdyti tinkamai vystytis raumenims ir koordinacijai.
- Būkite kantrūs: Kiekvienas kūdikis vystosi savo tempu, todėl būkite kantrūs ir nespauskite jo.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Kreipkitės į pediatrą, jei pastebėjote bent vieną iš šių ženklų:
- Kūdikis nepradeda vaikščioti iki 18 mėnesių amžiaus.
- Kūdikis nerodo jokio susidomėjimo stotis ar vaikščioti.
- Kūdikis turi raumenų tonuso problemų (per daug įsitempę arba per daug atsipalaidavę raumenys).
- Kūdikis nuolat griūna ir susižeidžia.
- Kūdikio eisena atrodo neįprastai.
- Jei kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.
tags: #kudikis #veluoja #pradet #vaikscioti