Šis straipsnis skirtas atskleisti detales apie Emilijos Strazdaitės gimimo datą ir susijusius istorinius faktus, remiantis įvairiais šaltiniais ir tyrimais. Istorija prasidėjo nuo VDKM į LIMIS sistemą įkeltos fotografijos, kurioje šalia batų parduotuvės - taisyklės, pavadintos P. TIJUŠAS stovi du asmenys.
Fotografijos Mįslė ir P. Tijušo Paieškos
Nebuvo aišku nei kur, nei kada daryta fotografija, nei kas joje užfiksuota. Adresų knygos nurodė tik vieną batsiuvio P. Tijušo adresą - Valančiaus g. 1, Kaune. Išsiaiškinus asmenis - liko nustatyti fotografijoje užfiksuotą vietą. Kurį laiką laikytasi nuomonės, kad tai, galimai dabartinė M. Valančiaus gatvė priešais Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Tačiau, vėl padėjo LIMIS. Bestudijuojant fotografijas, vienoje jų, kurioje užfiksuota J. E. Arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaikų perkėlimo procesija 1934 m. - visai atsitiktinai pavyko aptikti iškabą P. TIJUŠAS! Beliko nustatyti vietą. Tai dabartinė Vilniaus g. žiūrint iš rytų į vakarus (nuo Daukšos g. link Rotušės). P. Tijušas buvo įsikūręs Vilniaus g. 20 (dabartiniu adresu). Tenka pastebėti, kad pastato fasadas menkai pakitęs, o gretimai buvusi Segalio parduotuvė, dabar tai Vilniaus g. 22 išsaugojusi net autentiškas medines langines! Tai tokia ši dar viena trumputė istorija, įkvėpta įdomios fotografijos. Turintys kuo ir norintys papildyti šį pasakojimą - labai laukiami susisiekiant!
Petro Tijušo Gyvenimo Detalės
Petras Tijušas, Jurgio Tijušo ir Elžbietos Žvirblytės sūnus gimė 1881 m. lapkričio 4 d. Kavoliškio km., Panemunėlio parapijoje, (dab. Rokiškio raj.). Rasta gimimo metrika atskleidžia ne tik gimimo datą ar vietą, bet pateikia ir įdomių faktų apie santuokas iki Emilijos Strazdaitės. Metrikos paraštėse pažymėta, kad 1910 m. Liepojoje kita pavarde (Noviko) buvo vedęs Sofiją Kolasauskaitę. Kitoje gimimo metrikos paraštėje pažymėta apie 1929 m. anuliuotą santuoką su Marijona Poderyte. Petro Tijušo krikšto metrika Panemunėlio RKB 1881 m. Petro Tijušo santuoka 1910 m. Liepojoje. 1931 m. Petras Tijušas Kauno Šv.
Emilijos Strazdaitės Gimimo Data ir Likimas
Emilija Strazdaitė, duktė Motiejaus Strazdo ir Rozalijos Kutkaitės gimė 1885 m. rugpjūčio 18 d. Bartašiūnų kaime, Vyžuonų parapijoje (dab. Nepavyko nustatyti nei Petro, nei Emilijos likimų. Jei turite kuo prisidėti - atsiliepkite.
Vardų Populiarumas Lietuvoje: Emilija ir Kiti
Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, į populiariausių vardų (suteikiamų naujagimiams) dešimtukus per pastaruosius dvidešimt metų (nuo 2006 m. iki 2025 m. Ilgiausiai populiariausiųjų dešimtukuose (įskaičiuojant metų ir pusmečių dešimtukus) išsilaikė Matas - 39 kartus (pirmą kartą pateko 2006 m. ir tebėra 2025 m.) ir Emilija 37 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir dar buvo pernai). Tarp populiariausių taip pat ilgai išliko Nojus - 33 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra šiemet), Jokūbas - 32 k. (pirmą kartą pateko 2011 m. ir tebėra) ir Benas - 28 k. (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra), o iš moterų vardų tarp populiariausiųjų Gabija - 35 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra), Kamilė - 29 k. (pirmą kartą pateko 2006 m., paskutinįkart fiksuotas 2023 m.), Lėja - 27 (pirmą kartą pateko 2013 m. Suprantama, daugiausia kartų užfiksuoti anksčiausiai išpopuliarėję vardai.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Emigracija į Vokietiją ir Lietuvių Vardai
Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010-2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991-2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų - 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991-2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau - kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos.
Stasio Girėno Pavardės Įamžinimas Vardais ir Vietovėmis
iš Stasio Girėno pavardės kilo vardų - vyrų, moterų ir kaimo? Sėkmingai perskridę Atlanto vandenyną, Stasys Girėnas ir Steponas Darius žuvo nepasiekę Kauno, kur jų laukė minios žmonių. Žmonės žygdarbio nepamiršo, įamžino paminklais, jų vardu pavadino gatves, kaimus ir vaikus. 1934 metais Girėnais pervadintas ir kaimas dab. Šakių r. savivaldybės teritorijoje, žinomas nuo XVIII a. Kerėplių vardu. (Iš viso Lietuvoje 4 kaimai vardu Girėnai.) Dariaus kaimas atsirado pervadinus Rubiškes - gimtąjį lakūno Stepono kaimą (Klaipėdos r. sav.). VLKK turimais Gyventojų registro duomenimis, Girėno vardą turi 69 vyrai, 11 moterų vardu Girėna, viena - Girėnė (toje aviatorių šeimoje sūnus Darius, duktė Girėnė). Pirmasis asmuo Girėno vardą gavo 1934-aisiais, daugiausia tokių vardų suteikta 1971 m. (6 asm.), 1965 ir 1982 m. (po 5 asm.). Pastaruoju laiku populiarėja trumpesnis, nepriesaginis, vardas - Girius. Įdomu, kad Girėnas - kiek perdirbta lakūno pavardė, oficialioji buvusi Girskis. Tačiau tokia pavardė Girėnas funkcionuoja, o pavardės Darius apskirtai nėra, lakūnas ją sutrumpino iš ofic. Jucevičius-Darašius. Darius iš seno žinomas kaip vardas (plg. Darijus < sulot. graik Darius, taip pat trumpinys iš liet. Darbutas, Darkintas ir pan.), tačiau Gyventojų registre vyriausias asmuo tokiu vardu fiksuotas būtent skrydžio metais - 1933. Šis vardas Lietuvoje populiarus - iš viso 21,6 tūkst. vyrų, o XX a. 8 deš. juo buvo pavadinama net po tūkstantį berniukų kasmet. Taigi, Girėnas, Girėna ir Girėnė - palyginti nauji vardai, išpopuliarėję po herojiško lakūnų skrydžio. O su lėktuvo „Lituanica“ pavadinimu galima sieti moters vardo Lituanika atsiradimą (2 asm.). (Parengė A. Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis - Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas - 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK.
Emilijos Vasiljevaitės-Karosienės Gyvenimo Kelias
Tėvai: Juozapas Vasiljevas ir Apolonija Riaubaitė-Vasiljevienė (1889-?). Augo penkių vaikų šeimoje, buvo jauniausia. Seserys ir brolis: Marijona Vasiljevaitė-Vanagienė (1911 - iki 1971), Valentina Vasiljevaitė-Kuprionienė (1915-?), Vitalijus Vasiljevas (1917-1947) - pedagogas mechanikas, Elena Vasiljevaitė-Paškevičienė (1921-1979) ir Ona Vasiljevaitė (1924-1925) - mirė vaikystėje. Tėvas nuo 1926 m. 1923 m. rugsėjo 30 d. E. Vasiljevaitė 1930-1934 m. mokėsi Anykščių Šv. Kryžiaus kongregacijos seserų vienuolyno pradžios mokykloje, 1934-1935 m. tęsė mokslą Anykščių progimnazijoje, bet po mokyklų reformos vėl grįžo į Anykščių pradžios mokyklą ir 1935-1937 m. ten toliau mokėsi, kol baigė šešis skyrius. 1937-1944 m. baigė Anykščių gimnaziją pirmojoje jos laidoje. 1944 m. vasarą ji pasitraukė į Vakarus, pakeliui susituokdama su buvusiu savo mokytoju Jurgiu Karosu, 1944-1948 m. gyveno Vokietijoje. Iš pradžių E. Karosienė dirbo Selbo mieste porceliano gamybos įmonėje, vėliau persikėlė į Saalfeldą Tiuringijoje, o iš jo 1946 m. pateko į Hanau pabėgėlių stovyklą Bavarijoje, netrukus įsikūrė Brukeno miestelyje. Tėvui J. Vasiljevui per Raudonąjį Kryžių suradus savo dukterį ir ją pakvietus, E. Karosienė su šeima 1948 m. 1948-1951 m. ji vargingai gyveno Reginos mieste (Saskačevano provincija) ir jo apylinkėse. Nuo 1951 m. iki gyvenimo pabaigos E. Karosienė gyveno Edmontone (Albertos provincija), iki 1980 m. Statant Edmontone lietuvių bendruomenės namus, jų statybai vadovavo E. Karosienės vyras J. Karosas, šeima rėmė statybas ir pinigais. Įrengus šiuos namus, E. E. Karosienė aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių bendruomenės veikloje, bendradarbiaudavo išeivijos spaudoje, fotografuodavo, aprašydavo svarbiausius įvykius, taip pat rašė straipsnius Lietuvos laikraščiams. 1976 m. E. Karosienė pirmą kartą lankėsi gimtinėje, vėliau čia atvykdavo dažnai. Ji dalyvavo pirmosios Anykščių gimnazistų laidos 50-mečio susitikime (1994 m.) ir kartu šventė Anykščiuose savo auksinės vestuves, Pasaulio anykštėnų 3-ajame suvažiavime (2000 m.) ir kituose renginiuose. E. Karosienė buvo apdovanota tarp 40 labiausiai Edmontonui nusipelniusių asmenų, kurie buvo miesto bendruomenės išrinkti, minint šio miesto 100-metį (2006 m.). Susituokė 1944 m. liepą Šeduvos (Radviliškio r.) bažnyčioje (sutuokė kunigas Mykolas Karosas), vyras Jurgis Algirdas Karosas (1918-1997) - technikas statybininkas. Liko našlė. Sūnus Algirdas Antanas Karosas (1945-2011) - medicinos vadybininkas, dukterys Gailutė Karosaitė-Hileman (g. 1946 m.) - pedagogė, Nijolė Karosaitė (Nejolla Korris, g. Mirė 2021 m. vasario 27 d. Edmontone (Kanada). Palaidota Edmontono Šv. Kryžiaus kapinių mauzoliejuje-kolumbariume.
Palaimintoji Emilija Fernandez Rodriguez
Kaip priminė popiežius Pranciškus sekmadienį susitikime su maldininkais po „Viešpaties Angelo“ maldos, jo įgaliotas kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas sekmadienį Ispanijoje paskelbė palaimintaisiais kun. Juozapas Alvarez Benavides y de la Torre ir 114 kitų kankinių: kunigus, vienuolius ir pasauliečius. Kun. Tarp naujųjų palaimintųjų - pirmoji romų tautybės moteris, pripažinta kankine ir iškelta į altorių garbę - pal. Emilija Fernandez Rodriguez. Ji nuo dabar bus gerbiama greta pal. Zefirino Jimenezo Malla, kuris buvo pirmasis ir iki šiol vienintelis romų tautybės palaimintasis. Jį į altorių garbę iškėlė šv. Tiek pal. Zefirinas, tiek pal. Emilija tapo kankiniais Ispanijos pilietinio karo kontekste, tačiau skirtingomis aplinkybėmis. Pal. Zefirinas buvo nušautas todėl, kad stojo ginti katalikų kunigą, tuo metu pal. Emilija gimė 1914 metais romų šeimoje, buvo pakrikštyta ir auklėta pagal krikščionišką tikėjimą, sukūrė šeimą, tačiau netrukus užgriuvo pilietinio karo tragedija. Emilija bandė padėti savo romų kilmės vyrui išvengti karinės tarnybos, tačiau nesėkmingai. Sutuoktiniai buvo suimti. Emilija, nepaisant pažengusio nėštumo, buvo nuteista šešeriems metams kalėjimo. Jauna motina kalėjime pagimdė mergaitę, tačiau mirė po kelių dienų kalėjimo administracijai atsisakius suteikti medicininę pagalbą. Kalėjime 1939 metais gimusi jos dukra Angeles buvo atiduota ne artimiems, o į našlaičių namus, paskui buvo įvaikinta nežinomoje šeimoje. Jos likimas nežinomas, nors teoriškai galėtų dar šiandien būti gyva.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai