Dantų dygimas - natūralus ir svarbus kūdikio vystymosi etapas, tačiau dažnai keliantis rūpesčių tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kūdikio dantų dygimą: kada tikėtis pirmųjų dantukų, kokie simptomai rodo, kad dygsta dantys, kaip palengvinti diskomfortą ir kada kreiptis į odontologą. Straipsnis parengtas su gydytoja vaikų odontologe Erika Mažeike.
Kada prasideda dantų dygimas?
Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą. Nėra nustatytų taisyklių, kaip tiksliai nustatyti dantų dygimo laiką, tačiau yra tam tikras intervalas.
Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai.
Dantų dygimo schema
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl dantų dygimo laikas gali skirtis. Vis dėlto, yra bendros gairės, kada galima tikėtis tam tikrų dantų išdygimo:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20). Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Dantų dygimo požymiai
Dantų dygimo požymiai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo vaiko. Vieniems vaikams dantų dygimas nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai:
- Patinusios ir paraudusios dantenos: Vienas iš pirmųjų požymių, kad dantukai pradeda dygti, yra dantenų patinimas ir paraudimas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos, kai dantys pradeda prasiveržti pro jas. Dantenos tampa raudonos ir patinusios, blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis. Po dantenos matosi baltas dantuko kraštelis.
- Padidėjęs seilėtekis: Vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra seilių padidėjimas. Kūdikiams dygstant dantukams, seilės pradeda išsiskirti gausiau, nes organizmas bando apsaugoti dantenas ir sušvelninti skausmą. Gausus seilėtekis gali sukelti bėrimus aplink burną.
- Dirglumas ir neramumas: Kūdikiams dažnai būna sunku susikaupti, jie tampa irzlūs, nes skausmas gali būti gana stiprus. Dažnai jie yra nepatenkinti ir nori būti laikomi, o kartais gali atsirasti net ir verksmas. Kūdikis yra irzlesnis ir jautresnis nei įprastai.
- Noras kramtyti daiktus: Kūdikiai nuolat kiša pirštus ar žaislus į burną ir kramto. Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.
- Miego sutrikimai: Dantų dygimas gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti.
- Šiek tiek padidėjusi temperatūra: Nors karščiavimas nėra dažnas simptomas, kai kuriems kūdikiams gali šiek tiek pakilti temperatūra, kai prasideda dantų dygimas.
- Apetito stoka: Dantų dygimas gali sukelti apetito stoką, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas.
- Ausų ir žandų trynimas: Jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas.
- Susilpnėjęs imunitetas: Dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad svarbu stebėti kūdikio būklę.
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė: Dėl seilių rijimo.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai yra normalūs ir neturėtų kelti susirūpinimo. Tačiau jei pastebite aukštą temperatūrą (daugiau nei 38,5 °C), vėmimą ar stiprų viduriavimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kaip palengvinti dantų dygimo diskomfortą?
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Dantukų dygimo metu tėvai gali pasitelkti įvairias priemones, kurios padės sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Šaldyti kramtukai: Kramtukai, ypač šaldyti, yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Išbandyk priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų. Įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!). Kramtukai būna įvairių formų ir tekstūrų, kurie ne tik padeda sumažinti dantenų skausmą, bet ir stimuliuoja kūdikio pojūčius. Kai kurie kramtukai turi įmontuotus masažuojančius paviršius, kurie padeda dar efektyviau palengvinti skausmą ir niežėjimą. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
- Dantenų masažas: Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Dantenos masažuojamos švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes. Toks masažas gali nuraminti patinusias dantenas ir suteikti kūdikiui laikinas palengvėjimą.
- Vėsus maistas: Jeigu vaikas jau primaitinamas, diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas.
- Šaltas pienas: Kūdikiams gali būti naudingas šaltas vanduo arba pienas. Šaltas skystis padeda nuraminti dantenų skausmą ir atgaivina kūdikį.
- Dažnesnis žindymas: Žindymas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą.
- Nuskausminamieji geliai dantenoms: Galima naudoti homeopatinius gelius (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Nuskausminamieji vaistai: Poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai (paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams) - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju.
- Paprasti žaislai, kurie gali būti kramtomi: Pasirinkite žaislus, kurie yra funkcionalūs ir gali būti kramtomi. Tai padeda kūdikiui atsikratyti skausmo, o paprastų žaislų naudojimas remiasi Montessori metodais, kuriuose svarbu paprastumas ir funkcionalumas.
- Patogumas ir ramybė: Dantų dygimo laikotarpiu kūdikiai gali tapti jautrūs ir neramūs, todėl svarbu suteikti jiems saugią ir ramią aplinką. Kantrybė ir fizinio artumo suteikimas padeda kūdikiui jaustis saugiai ir patogiai. Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms.
- Dėmesys ir meilė: Būkite kantrūs ir supratingi, skirkite kūdikiui daugiau dėmesio ir meilės.
- Burnos higiena: Net ir dygstant dantukams, svarbu palaikyti gerą burnos higieną. Švelniai valykite dantenas švariu, drėgnu skudurėliu arba specialiu šepetėliu.
- Dantų priežiūra nuo pat pirmųjų dienų: Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės.
Kada kreiptis į odontologą?
Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų. Taip pat kreipkitės į odontologą šiais atvejais:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
- Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C
- Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja
- Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
Reguliarūs vizitai pas odontologą padės užtikrinti gerą burnos sveikatą ir laiku pastebėti galimas problemas.
Pieninių dantų priežiūra
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.
Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją.
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Mitybos įtaka dantų sveikatai
Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis.
Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Tai įvyksta maždaug apie šeštąjį mėnesį. Pirmaisiais kartais būkite kantri - kūdikiui gėrimas iš puodelio yra naujas įgūdis, kurio jis mokosi po žingsnelį. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus!
Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.
Žalingi įpročiai ir jų įtaka sąkandžiui
Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru.
Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai.
Ankstyva diagnostika: trumpas liežuvio pasaitėlis
Dažnai šią problemą jau gimdymo namuose pastebi akušerės ir nukreipia pas specialistus. Ne visais atvejais problemą būtina spręsti chirurginiu būdu, kartais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra.
Burnos higiena - visos šeimos reikalas
Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų.