Vaikų mityba - tai tema, kuri jaudina daugelį tėvų. Nuo pat mažens girdime frazes: „Šaukštelį už mamytę, šaukštelį už tėvelį…“ arba „nesuvalgysi visko, neisi į kiemą“. Tačiau ar kada susimąstėme, kaip tokie metodai veikia vaiko santykį su maistu ir ar jie padeda jam pajusti sotumo jausmą? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vaikas gali neturėti sotumo jausmo, ir pateiksime patarimų, kaip ugdyti sveikus mitybos įpročius.
Perdėtas Rūpestis ir Persivalgymas
Perdėtas vaikų globojimas, ypač iš močiučių pusės, dažnai lemia įsitikinimą, kad perkrautas skrandis yra sveikatos sinonimas, o sotus vaikas - laimingas vaikas. Tačiau aukso vidurio taisyklė galioja ir čia: nuolatinis persivalgymas yra ne mažiau žalingas nei prastas ir vienarūšis maistas.
Savaime suprantama, kad alkanas žmogus maisto neatsisakys. Be to, kiekvienas gydytojas patvirtins, kad mūsų biologiniai ritmai individualūs. Todėl natūralu, jeigu vakar vaiko apetitas buvo puikus, šiandien jis mažesnis arba visiškai prastas. Pavyzdžiui, sirgdamas vaikas suvalgo daug mažiau negu būdamas sveikas, nes jis mažai juda ir jam nereikia daugiau energijos. Tokiu atveju pediatras patars nesistengti trūks plyš pamaitinti ligoniuką.
Kitas pavyzdys - smulkutis vaikas, kuris kategoriškai atsisako suapvalėti. Jis ištisą dieną nenuvargdamas laksto namuose ir lauke, žaidžia. Neatrodo nei nusilpęs, nei liūdnas, nei vangus - tiesiog jo organizmas visas maisto medžiagas paverčia energija ir nėra prasmės nereikalingas kalorijas kaupti riebaliukuose. Toks vaikas visiškai sveikas. Maistas - natūralus organizmo poreikis, o alkis ir troškulys - dar ir savisaugos instinktai. Užmirškite pamaitinti kūdikį - jis apie alkį praneš garsiu riksmu ir nenurims, kol negaus maisto.
Psichologinis Spaudimas ir Maisto Ryšys su Emocijomis
Kai nuolat tėvelių ir senelių permaitinamas storuliukas paūgėja ir išeina į mokyklą, naujiems draugams jo apkūnumas anaiptol neatrodo mielas. Atvirkščiai - toks vaikas patiria psichologinį spaudimą, jis tampa pajuokos objektu, iš jo tyčiojamasi. Taigi tarp bendraklasių jis jaučiasi balta varna. Tada maistas jam tampa blogiu, nes tai - didelis svoris, kuris asocijuojasi su nelaimingu gyvenimu. Todėl jis stengiasi nutraukti begalinių persivalgymų grandinę, deja, dažnai patirdamas šeimos narių pasipriešinimą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Daugumai tėvelių neramu, kad neraginamas vaikas visiškai nevalgys ir liks visą dieną alkanas. Žinoma, anksčiau nuolat verčiamas valgyti vaikas, pagaliau nustojus raginti, iš pradžių mėgausis laisve ir demonstratyviai atstums lėkštę. Bet savisaugos instinktas nugalės ambicijas ir jis bus natūraliai priverstas pavalgyti.
Patarimas leisti vaikui apsispręsti dėl maisto kiekio nereiškia, kad nereikia visiškai rūpintis jo mityba. Mažylis turi gauti visas būtinas naudingąsias medžiagas, vitaminus, taip pat kalorijas, kurių reikia jo veiklai ir augimui. Bet subalansuota mityba nereiškia, kad reikia persivalgyti. Jeigu vaikas išrankus ir nemėgsta jūsų siūlomų patiekalų, pagaminkite jam kitokių. Net iš tokio paprasto produkto kaip grikių kruopos galima pagaminti įvairiausių patiekalų, o kai kurie būtinai patiks jūsų vaikui. Tiesiog eksperimentuokite ir bandykite. Pasitelkite fantaziją ir sudominkite vaiką išradingai patiektu patiekalu. Specialistų nuomone, vaikams didelės reikšmės turi maisto spalva, konsistencija, skonis, temperatūra, taip pat -vakarienės ir pietų atmosfera. Bet neverskite ištuštinti lėkštę - palikite vaikui teisę spręsti, kiek suvalgyti. Aptarkite su vaiku meniu, taip pat įtraukite jį į patiekalo ruošimą.
Valgymo Režimas ir Užkandžiavimas
Vaikas ir neturi valgyti tik 3 kartus per dieną. Jis turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Dažniau valgydamas vaikas elgiasi adekvačiai savo amžiui - valgo dažnai, svoris ir ūgis yra normalūs, turi savo mėgstamą maistą, užkandžiai yra tinkami. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus prie stalo, jie būtų apgalvoti. Gal vaikas valgo nesotų maistą? Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių ugdymo pavyzdys. Šio amžiaus vaikų artimiausioje aplinkoje esantys tėvai ir vyresni broliai ar seserys yra pagrindinis pavyzdys. Jei tėvai nuolat užkandžiauja, vaikas greičiausiai darys tą patį. Tėvų požiūris į maistą yra labai svarbus. Šeimoje, kur visiškai nekreipiama dėmesio į mitybą, nėra valgymo režimo, šeimos valgymo drauge, vaiko požiūris į maistą susiformuos vienoks.
Alkio ir Sotumo Pojūčiai
Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūčius, į juos reikia atsižvelgti. Vaikus sunku tiek priversti valgyti, tiek sustabdyti, kad nevalgytų. Svoris, ūgis, jų kitimas (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai. Jei svoris didėja daugiau nei ūgis, jau nėra gerai. Bet tokius pokyčius įvertinti reikia laiko. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti nuolatinį valgymo grafiką ir jo laikytis.
Vienas neteisingų įsivaizdavimų yra apie skrandžio „ištampymą“ ir „susitraukimą“. Skrandis nėra maišas, kuris ištampomas, kaip populiaru sakyti. Skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų. Apetitas nepriklauso nuo skrandžio dydžio. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje. Tai, kaip mes suvokiame alkio ir sotumo pojūčius, ir lemia visų apetitą reguliuojančių hormonų veikla. Skirtingi maisto produktai suteikia skirtingą sotumo jausmą. Tikrai neverta nerimauti, jei vaikas yra normalaus svorio.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Padidėjęs Apetitas: Kada Kreiptis į Specialistus
Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, tarkim, hipertireozę - kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu kamuoja labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Šioms ligoms būdinga, kad valgoma labai daug, o svoris mažėja. Apetitas gali padidėti dėl tam tikrų vaistų vartojimo (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tai gali rodyti ir psichologinių sunkumų (tarkim, nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali sulaukti daugiau tėvų dėmesio, ir tuo naudotis. Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių.
Reguliarus valgymas tomis pačiomis valandomis geriausiai reguliuoja apetitą tiek per mažai, tiek per daug valgantiems. Paprastai darželyje, kur valgoma tomis pačiomis valandomis, ir organizuojama kita veikla, vaikai labai retai prašo papildomo maisto. Taip pat svarbu, ar vaikas viską suvalgo, ar nepalieka lėkštėje - nepakankamai pavalgęs jis greitai vėl praalks.
Tiesa Apie Angliavandenius ir Ką Valgys - Sprendžiate Jūs, Kiek - Vaikas
Maistas nėra tavo priešas. Jis reikalingas, kad galėtumei augti, gyventi, pažinti pasaulį, būti sveika/s ir džiaugtis. Angliavandeniai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kurias tu turi gauti kasdien, su kiekvienu dienos valgymu. Maža to, tai maisto medžiaga, kurios turi gauti daugiausia. Angliavandeniai - svarbūs tavo augimui, smegenų veiklai, kūrybai, sportui ir mokslams. Tai yra pagrindinis maistas tavo smegenims. Angliavandeniai aprūpina tavo kūną energija, vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Juos gali rasti duonoje, makaronuose, bulvėse, kruopose, daržovėse ir pramoginiame maiste (saldumynuose, desertuose, traškučiuose).
Tėvai turėtų reguliuoti vaiko mitybos ir miego režimą ir tai, ką jis valgys. Kiek jis valgys, vaikas turi nuspręsti pats, užtikrinant, kad tarp valgymų jis negaus nei užkandžių nei skysto maisto, pavyzdžiui, sulčių. Jei jūsų vaikas linkęs užkandžiauti, tą galime pakeisti patys. Aptarkite su vaiku iš anksto, kad nuo šiol valgysime tik prie stalo ir tik numatytų valgymų metu. Kai vaikas jau nori kilti nuo stalo, turite ramiu balsu, žiūrėdami jam į akis pasakyti: iki kito valgymo nieko negausi, tik vandens, ar esi tikras, kad neišalksi?
Blogas dalykas yra įkalbinėti vaiką suvalgyti viską. Taip užgožiamas natūralus vaiko sotumo jausmas. Jei jis yra nulaužiamas vaikystėje, jį atstatyti vėliau yra labai sunku. Tie, kurie iš jūsų yra liekni ir jums atrodo, kad taip yra be pastangų, paskambinkite savo mamai ir tėčiui ir pasakykite jiems ačiū, kad išlaikė jūsų įgimtą sotumo jausmą. Vaikai auga ciklais, todėl ir jų poreikis maistui yra cikliškas. Jie patys turi žinoti, kada maisto pakanka.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kaip Paskaičiuoti Užkandžiavimus ir Išaiškinti Sąlygas
Mums gali atrodyti, kad vaikas yra nevalgiukas, bet reikia įvertinti, ką jis gauna per visą dieną. Daugelis užkandžių net nelaiko maistu. Vaikas užkanda duoniukų (200 kcal), išgeria 300 ml sulčių (120 kcal), suvalgo sūrelį (~150 kcal) ir jau susirenka beveik 600 kilo kalorijų, kai galbūt per dieną jam reikia 1400 kcal. Pasiimate vaiką ir darželio, ruošiate vakarienę, duodate jam sausainių ar bandelę, nors iki vakarienės liko pusvalandis. Jis vakarienės nebevalgys, tik pastumdys maistą lėkštėje, bet išalks už kokios valandos. Todėl valgymo režimas turi būti labai aiškus.
Anot specialistės, vaikams labai svarbu žinoti taisykles. Vaikas turi nustoti valgyti tada, kai pajuto sotumo jausmą. Su sąlyga, kad jis puikiai žinos, jog po to negaus nieko kito. Jei jis galvos, kad po 15 min jis gaus sūrelį, bandelę ar dar ką nors, ko jis trokšta, natūralu, kad jis nevalgys daržovių ar mažiau mėgstamo patiekalo. Kai jūs tikrai matote, kad vaikas nori valgyti, bet nenori būtent šio patiekalo, ramiu balsu pasakykite: gerai, gali nevalgyti, bet aš palieku šią lėkštę ant stalo, kai išalksi, ateik ir suvalgyk. Arba: gali nevalgyti, bet tada iki kito valgymo mes į virtuvę neisime ir nevalgysime. Tai sakant labai svarbu išlaikyti ramybę ir akių kontaktą.
Tinkama Porcija ir Teisingai Užduotas Klausimas
Tėvai dažnai turi netinkamą supratimą, kas yra mažai, o kas yra daug. Jie galvoja, kad vaikas turi valgyti tiek pat, kiek ir jie. Vaikų skrandžio tūris yra daug mažesnis. Todėl net duodant sriubą prieš pagrindinį patiekalą, reikėtų geria pagalvoti. Jei jis suvalgys sriubos, antro patiekalo suvalgys labai mažai, o išalks greitai. Tad jei jau siūlote sriubos, įdėkite daugiau tirščių ir mažiau skystimo, kad ji būtų kaloringesnė lyg pagrindinis patiekalas.
Jei žinotumėte, kad tai, kada valgote, kiek valgote ir ką valgote, neturi jokios įtakos nei sveikatai, nei savijautai, nei figūrai, ar tikrai jūsų valgymo laikas ir patiekalai būtų tokie patys kaip ir dabar? Tikėtina, kad ne. Tai įsivaizduokite, kaip jaučiasi jūsų vaikas. Jis suvalgė ir jam tą dieną nieko nenutiko. Nes vaikai suvokia tik šiandieną. Dėl to tėvų pareiga nuspręsti, ką valgyti, o vaikų pareiga - kiek. Jei jūs vaiko klausite, ką valgysi, be abejo, sakys, kad bulvytes, makaronus, picas ir pan., bet reikia klausimą užduoti teisingai: žuvį valgysi troškintą ar keptą? Mes informuojame vaiką, kad jis valgys žuvį, bet duodame laisvę pasirinkti, kokiu būdu paruoštą jis nori ją valgyti.
Vaiką Reikia Įspėti, Kas Bus Vakarienei ir Valgyti Su Tuo, Kas Tai Mėgsta
Reikėtų dieną prieš pasakyti, kas planuojama vakarienei. Šitaip duodame vaikui laiko susitaikyti su ta mintimi, kad jis valgys, tarkime, žuvį, pupeles ar kitą ne visai įprastą jam maistą. Įsivaizduokite, vaikas svajoja darželyje ar mokykloje, kaip jis grįžęs namo valgys picą ar blynus, grįžta ir ant stalo - žuvis. Be abejo, kad jis bus nepatenkintas. Bet jei jūs įspėsite prieš parą ir dar kartą ryte , turės laiko susitaikyti.
Būna, kad su vienu šeimos nariu vaikas valgo grikius, su kitu - ne. Kodėl? Nes vienas mėgsta juos, o kitas - ne. Vaikai nuskaito ne tik tai, ką jūs sakote, bet ir kaip jūs tai sakote. Aš obuolių nemėgstu, mano mamytės tai mėgstamiausias maistas. Su manimi vaikai valgo obuolius labai retai, su savo močiute - dažnai ir daug.
Nuolatinis Užkandžiavimas ir Maistas Kaip Apdovanojimas Arba Paguoda
Kai išeinu į parką ar parduotuvę, toks vaizdas, kad vaikai valgo nuolatos. Mamos, išeidamos iš namų kelioms valandoms, pasiima kalną maisto. Kam jis? Vaikų mitybos režimas dėliojasi kas 2-4 valandas. Vidurkis yra 3. Per tiek laiko vaikas neturi išalkti, jei pakankamai pavalgė tinkamo maisto prieš tai. Reikia pripažinti, kad užkandžiavimas yra tiesiog patogus tėvams. Vaikas pradėjo zirzėti, mama davė jam užkandį ir ramybė garantuota. Sustojame kažką paveikti, norime, kad vaikas ramiai pasėdėtų, duodame užkąsti. Taip formuojame supratimą, kad tai tarsi veikimo būdas kaip žaidimas. Galime valgyti iš nuobodulio. Ilgainiui tai suformuoja labai blogą įprotį, kuris išlieka ir suaugus.
Gavo gerą pažymį - gavo ledų. Padarė gerą darbą, einame kokteilio. Jei vaikas verkia, pasiūlo jam saldainį, kad tuo maistu vaikas užkištų tą liūdesio skylę. Vaikystėje liūdnų pasekmių tai neturi, bet suaugus - turi. Lygiai taip pat negalima bausti maistu. Nepadarei kažko, negausi ledų. Tai vadinama emociniu valgymu. Atpratimas nuo jo užima daug laiko ir pastangų. Jei valgyti desertą šiaip ar taip buvo planuojama, bet dėl kokios nors priežasties vaikas supyko ar pradėjo verkti, pirmiau reikėtų jį nuraminti, o tik tada duoti desertą.
Tinkamos Sąlygos ir Tėvų Pavyzdys
Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai“, o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau. Dažnai girdžiu tėvus sakant: „Mano vaikas valgo tik bulvių traškučius, geria kolą, mėgsta makaronus, batoną su virta dešra, dešreles ir pan., o brokolio ar viso grūdo makaronų nevalgo“. Pirma, ką turite padaryti - tokių produktų nedėti į kasdieninius savo krepšius. Valgant kavinėse neužsisakyti patiekalų iš vaikams skirtų meniu, rinktis suaugusiųjų (ten dažnu atveju randama sveikesnių pasirinkimų), traktuojant, kad jau užaugai. Duokite pasirinkimą tik tarp sveikatos šaltinių, pavyzdžiui, burokėlių ar morkų salotų, bet ne koldūnų ar daržovių troškinio.
Maiste turi būti pakankamai riebalų, tik kokybiškų iš natūralių šaltinių (riešutų, sėklų ir jų aliejų, avokado, alyvuogių, pieno produktų, žuvies, mėsos), kad būtų užtikrintas sotumo jausmas, sušildytas organizmas, ypač šaltuoju metų laiku. Taip pat vaikai kasdien turi gauti pakankamai baltymų, kad sotumas būtų ilgalaikis, kad užtikrintume augimą. Valgykite taip, kaip norite, kad valgytų jūsų vaikai. Suaugusiųjų mitybos įpročius perima atžalos, tad būkite joms sektinu pavyzdžiu. Jei jūs nevalgote daržovių, nemėgstate košių, o renkatės daug cukraus turinčius maisto produktus, nesitikėkite, kad jūsų vaikas maitinsis kitaip. Pradėkite nuo savęs - subalansuokite mitybą, valgykite reguliariai ir įvairų maistą, rinkitės sveikatai palankesnius maisto produktus. Vaikai neturi patirties, kaip maistas veikia jų organizmą. Todėl mes, suaugusieji, turime kalbėti apie sveikos mitybos taisykles, sveikatos šaltinius, kuriuos valgome kasdien. Tiekite įvairų maistų, ne tik miltinius ir bulvinius gaminius. Nebijokite, kad vaikas liks alkanas, turėkite kantrybės, praleis vieną valgymą, kitą, bet vėliau paragaus, o po kelių kartų ir pamėgs naują patiekalą.
Konkrečių Produktų Pavyzdžiai
Rinkitės sveikatai palankiausius sausus pusryčius, kuriuose cukrų ne daugiau kaip 16 g/100 g, skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g ir geriausia kuo trumpesnės sudėties, be pridėtinės druskos, konservantų, saldiklių, dažiklių. Arba pasigaminkite granola namuose (stambūs avižiniai dribsniai, nerafinuotas kokosų aliejus, agavų sirupas, džiovinti vaisiai ir uogos, riešutai ir sėklos). Virkite bulves arba kepkite orkaitėje, apibarstykite krapais, apšlakstykite ypač tyru alyvuogių aliejumi ar sviestu, tiekite su šviežiomis ar raugintomis daržovėmis. Juodas tikras šokoladas, kuriame kakavos ne mažiau kaip 80 proc. - puikus pasirinkimas. Rinkitės bent kartą per savaitę liesą arba riebią žuvį ruoštą garuose, ar orkaitėje kepimo rankovėje, folijoje. Pirkti ne paprastą batoną, o viso grūdo. Prekybos centruose rasite jau sveikatai palankesnių grūdų produktų. Pirmenybę teikite bemielei ekologiškai viso grūdo ruginei duonai, kurioje druskos iki 1 g/100 g, cukraus ne daugiau nei 5 g/100 g, skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g. Tačiau jei vaikams patraukliau minkštesnis batonas, jis turi atitikti išvardintus kriterijus duonai. Vaikams sumuštinius darykite ant kukurūzų ar grikių trapučių ar kitų viso grūdo ruginių ar kvietinių miltų duoniukų. Varškės sūrelis yra desertų desertas, kurį vaikams tik retomis progomis duodame, o kasdieninėje mityboje tiesiog trinta varškė su uogų ir vaisių tyrelėmis, Ceilono cinamonu, aguonomis, šaldytomis uogomis ir šviežiais vaisiais. Galima pasigaminti prie varškės šokoladinį užpilą (šviežios datulės, kokybiška kakava, bananai) ir saldu, ir vaizdas bei kvapas kaip šokolado. Jogurtą rekomenduojama pirkti nesaldintą, graikišką, ne mažiau 4 proc. riebumo. Patiekti galite kaip desertą su prieš tai išvardintomis vaisių ir uogų variacijomis ar net kartais su šaukšteliu uogienės, kurioje yra ne mažiau nei 50 proc. uogų. Pasigaminkite picą patys su visa šeima namuose iš specialaus viso grūdo spelta mišinio picoms (be pridėtinio cukraus ir druskos) arba pagal savo receptą iš viso grūdo miltų, o svarbiausia su daug daržovių ir kietuoju sūriu. O jei norisi mėsos, išsivirkite vištienos krūtinėlę ir smulkiai supjausčius apibarstykite. Saldainiai tik retomis progomis, o kasdieninėje mityboje švieži, šaldyti, džiovinti vaisiai ir uogos, ypač pirmoje dienos pusėje. Žinoma, nereiktų bijoti, jei vaikas suvalgys kivi, obuolį ar traškių morkyčių vakare. Makaronus rinkitės viso grūdo kietųjų kviečių ar spelta, kukurūzų, bet tai neturi būti kasdienis pasirinkimas. Jei vakar valgė makaronų, šiandien pasiūlykite grikių, sorų ar perlinių kruopų su keptomis morkomis ir svogūnais. Taip pat rinkitės lęšius, žirnius, pupas ir pupeles. Kiekvieno valgymo metu nepamirškite bent žiupsnelio daržovių, vaisių ar uogų, tai viena iš subalansuotos mitybos sąlygų.
Ką Daryti, Jei Vaikas Praktiskai Nieko Nevalgo?
Tėvai neretai skundžiasi, kad jų vaikai praktiškai nieko nevalgo. Nenori pietų, pusryčių, vakarienės - nieko, kas vadinama sveiku maistu. Arba geria tik pieną ir nieko daugiau. Ką daryti, kad vaikas valgytų?
Mes patys suformuojame vaiko valgymo įgūdžius. Dalis išties valgo ne taip, kaip turėtų, o mamos tai be galo skaudžiai išgyvena. Pamaitinti vaiką mamai yra tas pats, kas būti gera mama, tad kai šis nevalgo, prasideda tikra tragedija. Tradiciškai mes įsivaizduojame, kad gerai pavalgęs suaugęs žmogus ar vaikas yra tada, jei suvalgo pusryčius, pietus ir vakarienę. Pamirštame, kad kalorijų turi ir užkandžiai. Kad mes gerai valgytume, turime jausti alkį, o jį pajuntame praėjus maždaug trims keturioms valandoms nuo paskutinio valgymo. Per tiek laiko ištuštėja skrandis ir vėl norime valgyti.
Dažniausiai šiuolaikiniai sveiki vaikai (apie turinčius valgymo sutrikimų dėl kokių nors ligų nekalbu) nežino, kas yra alkis, nes mama jiems neleido būti alkaniems. Todėl juos taip sunku pamaitinti atėjus metui valgyti. Vaikas, kuris nežino, kas yra alkis, ko gero, turėtų būti pavalgęs. Bet mamos kaip tik skundžiasi, kad nieko nevalgo. Mamai taip atrodo, nors dažniausiai vaikas yra pavalgęs, gero svorio ir ūgio. Kiekviena mūsų stengiasi pamaitinti savo vaiką ir daro tai bet kokia kaina. Jeigu mažylis nevalgo pusryčių, po kurio laiko mama jau ruošia kokį nors patiekalą, atlaužia gabalėlį banano, duoda sausainį, atsigerti sulčių ar pieno. Ir vis tiek ko nors vaikui sumaitina. O netrukus, žiūrėk, ateina pietų metas ir mažylis nebenori valgyti „normalaus” maisto, nes nejaučia alkio. Juo labiau kad dažniausiai „užkemšame” jį angliavandeniais, kurie turi daug kalorijų ir suteikia greitą sotumo jausmą. Taip galima vaiką įpratinti nuolat užkandžiauti ir niekada nevalgyti tikro maisto, naudingo augančiam organizmui. Labai dažnai mažylis ką nors „nekalta” užkandęs gauna 200-300 kalorijų, vadinasi, tiek, kiek gautų suvalgęs sočius pusryčius. Bet mama yra be galo jautri viskam, kas susiję su vaiko mityba, ir galvoja: „Dieve, jis ir vėl nieko nevalgo.” Ilgainiui mažylis niekada nenori valgyti, nes nežino, kas yra alkis.
Manipuliavimas Maistu ir Alkio Pajautimas
Maitinamas bet kada, bet kuo ir bet kaip praranda kontrolę ir gali ateity turėti antsvorio bėdų. Valgydamas tada, kai žaidžia, mažylis nejaučia skonio, nežino, kiek suvalgė. Beje, susiformuoja dar vienas ydingas reiškinys: vaikas išmoksta manipuliuoti. Jeigu gauna kokią nors dovanėlę už tai, kad valgė su visais prie stalo, įpras nevalgyti to, kol tėvai pažadės „prizą” už suvalgytą lėkštę sriubos. Vaikas nežino, kas yra alkis, valgyti jis niekada nenori, daro tai iš įpročio ir dar sumanipuliavęs tėvais gali gauti tai, ko nori. Problema tikrai tampa rimta.
Na, bet jeigu jis kokią dieną negautų valgyti, pajaustų alkį? Taip, bet… taip nebūna. Nes „nevalgantys” vaikai dažniausiai neturi jokių galimybių pajausti alkį. O tai vienas gydymo būdų. Norint, kad vaikas pradėtų gerai valgyti, būtina atgaivinti natūralų alkio jausmą ir nieko neduoti tarp maitinimų: nei obuolio, nei jogurto, nei sulčių, nei pieno, tik vandens. Tai nėra lengva, nes mama jausis bloga mama, jeigu nepamaitins savo vaiko. Dažna net pagalvoti negali apie tai, kad vaikas kurį laiką gali pabūti nevalgęs. Greičiau jau kiš ką nors, kad tik suvalgytų.
Neseniai lankėsi mama su 2 m. sūneliu, kuris nieko nevalgydavo - gerdavo tik pieną. Per dieną išgerdavo 3 litrus. Mama verkė, kad jis absoliučiai nieko nevalgo, bet nepagalvojo, kad mažylis pasisotindavo pienu. Gaunamų kalorijų jam užteko. Aišku, jam trūko vitaminų, ląstelienos, bet sotumo - ne. Vaikas, kuriam mama sumanytų neduoti pieno, ko gero, klyktų. Mamai, ko gero, būtų be galo baisu, kad nieko nevalgo, o ji dar ir pieną atėmė. Taip, vaikas verktų, bet turėtų galimybę rinktis. Galėtų valgyti su visais prie stalo įprastą maistą. O jeigu nevalgo, vadinasi, toks jo sprendimas. Keturias penkias valandas nieko į burną nepaėmęs, tikrai nesusirgs, priešingai, geriau jausis. Ateis kitas metas valgyti ir vėl galės rinktis - valgyti ar ne. O jei nevalgys? Neįsivaizduoju, kuri mama šaltakraujiškai gali neduoti vaikui valgyti visą dieną. Čia ir yra bėda, todėl tokie „nevalgiukai” dažnai gydomi ligoninėje, kurioje mama gali gauti emocinę paramą, nes jai be galo sunku.