Galvos linguojimas, supimasis ar trankymas - tai veiksmai, kurie gali sukelti nerimą tėvams. Tačiau dažnai toks elgesys yra normalus raidos etapas, turintis įvairių priežasčių. Svarbu suprasti, kodėl vaikas linguoja galvą ir kaip tinkamai reaguoti į tokį elgesį.
Autizmo Spektro Sutrikimai ir Galvos Linguojimas
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmo požymius.
Autizmo „raudonos vėliavėlės“ (6 mėn. ir vyresniems):
- Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos (6 mėn. ir vyresni).
- Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška (9 mėn. ir vyresni).
- Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba (12 mėn. ir vyresni).
- Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.) (12 mėn. ir vyresni).
- Nesako nė vieno žodžio (16 mėn. ir vyresni).
Jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas, neverta nerimauti. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Galvos Trankymas: Kada Tai Normalu ir Kada Reikia Sunerimti
Ritmingas galvos trankymas į sieną (ar kokį kitą kietą objektą) yra vienas labiausiai tėvus neraminančių vaikų įpročių. Dažniausiai nerimas nėra pagrįstas. Įprastai galvos trankymas pradeda reikštis apie 6 mėn., o piką pasiekia 18-28 mėn.
Priežastys, kodėl vaikai tranko galvą:
- Nusiraminimas: Ritmingas galvos trankymas (o kartais sykiu ir kūno lingavimas į priekį ir atgal) kai kuriems kūdikiams padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir užmigti: manoma, kad tai - savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas.
- Skausmo „perkėlimas“: Vaikas yra suirzęs, nusiminęs, pervargęs ar piktas.
- Dėmesio atkreipimas: Siekis atkreipti tėvų dėmesį bet kokiais būdais vaikams yra visiškai natūralus.
- Priežasties ir pasekmės sąsajos mokymasis: Apytikriai 8 mėn. amžiaus kūdikiai ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei vis siekia ją patikrinti.
- Papildomų dirgiklių ieškojimas.
- Raidos sutrikimai: Nors galvos trankymas būdingas ir visiškai sveikiems vaikams, tai gali būti vienas iš autizmo ar įvairių raidos sutrikimų požymių.
- Skausmas: Pagrindiniai galvos trankymo „kaltininkai“ yra dygstančių dantukų arba ausies uždegimo sukeliamas skausmas.
Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y. anksčiau nei 6 mėn.
Ką Daryti, Jei Vaikas Linguoja Galvą
- Įsitikinkite, kad vaikas nejaučia skausmo. Jei vaikui pradėjo dygti naujas dantukas, skausmo malšinimui naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką, vėsių užkandžių.
- Sukurkite miego ritualą. Jeigu vaikas galvytę tranko prieš užmigdamas arba pabudęs ir vėl bandydamas užmigti, pasistenkite sukurti (ar pakoreguoti) miego ritualą.
- Mokykite vaiką kitų nusiraminimo būdų. Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas, barškučio barškinimas.
- Stenkitės, kad vaikas nepervargtų. Nuovargis, o taip pat ir perteklinė stimuliacija, alkis bei kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį.
- Reaguokite ramiai. Tėvai, siekdami apsaugoti kūdikį nuo traumų, į lovelę prideda pagalvių, pliušinių žaislų, minkštų apsaugėlių, pakloja labai minkštą čiužinį. Pertekliniai (o ypač minkšti ir „palaidi“, nepritvirtinti) daiktai vaiko lovelėje ir labai minkštas čiužinys yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Prisiminkite, kad kūdikis ar mažas vaikas neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė.
Kiti Vaikų Įpročiai ir Kaip Į Juos Reaguoti
Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu.
Dažniausi vaikų įpročiai:
- Čiulpti nykštį.
- Linguoti ar trankyti galvą.
- Suptis visu kūnu.
- Sukti ir pešioti plaukus.
- Krapštyti nosį.
Šie įpročiai paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.
Priežastys, kodėl vaikai kartoja tam tikrus judesius:
- Savęs nuraminimas.
- Skausmo malšinimas.
- Frustracija.
- Dėmesio poreikis.
- Nuobodulys.
- Nuovargis.
Kaip elgtis su vaiko įpročiais:
- Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus. Dėmesio (ypač negatyvaus) skyrimas skatina vaiką vėl netinkamai elgtis.
- Girkite mažylį už gerą elgesį.
- Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
- Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma.
- Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
Savistimuliacinis Elgesys (Stimai)
Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius - tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Mums visiems būdingas savistimuliacinis elgesys, kuris savaime nėra blogas. Tai paprasčiausiai „stereotipiniai“, pasikartojantys motoriniai judesiai, daiktų ar kalbos vartojimas. Nepaisant to, stimai taip pat dažnai siejami su autizmu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Priežastys, kodėl vaikai stimuliuoja save:
- Skausmo mažinimas: pakartotinis mažas trenkimas per galvą ar kitą kūno dalį sumažina bendrą skausmo pojūtį.
- Emocijų valdymas: tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali paskatinti stimus.
- Savireguliacija: kai kurie stimai atlieka raminimo ar paguodos funkciją.
Daugelis iš mūsų supranta ir gali valdyti savo stimus, tačiau autizmą turintys žmonės ne visada tai gali padaryti, todėl patiria papildomą stresą ir sunkumus.
Kaip elgtis su savistimuliaciniu elgesiu:
- Atkreipkite dėmesį į sensorinius jautrumus ir emocinę aplinką.
- Stimo metu toliau bendraukite su vaiku.
- Paeiliui užsiimkite veikla, nebandydami sustabdyti stimo.
- Sukurkite teigiamą ryšį tarp stimuliavimo ir santykių kūrimo.
- Prisijunkite prie stimų! Kai kuriose gydymo programose siūloma įsitraukti į savarankiškai stimuliuojantį elgesį kaip būdą bendrauti.
Kada Kreiptis į Specialistą
Galvos trankymas, kaip atskiras simptomas, tėvams neturėtų kelti didelio nerimo. Tačiau kreipkitės į specialistą, jei:
- Galvos trankymas prasideda anksčiau nei 6 mėn. amžiaus.
- Vaikas tranko galvą labai stipriai ir dažnai, galite baimintis dėl sužalojimo.
- Galvos trankymas lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip kalbos ar socialinių įgūdžių atsilikimas.
- Esate susirūpinę dėl vaiko raidos.