Gimus kūdikiui, ypač kai tai įvyksta ne santuokoje arba praėjus trumpam laikui po santuokos nutraukimo, kyla daug klausimų dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės suteikimo, teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaiko gimimą nesantuokoje ir su tuo susijusias teises bei procedūras Lietuvoje, įskaitant situacijas, kai kūdikis gimsta nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo.
Vaiko Gimimo Registravimas ir Pavardės Suteikimas
Gimus vaikui, jo gimimą būtina įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje per tris mėnesius nuo gimimo datos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Asmeniškai: Apsilankykite bet kuriame pasirinktame civilinės metrikacijos skyriuje.
- Internetu: Jei turite galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudojantis elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Norint užregistruoti vaiko gimimą, reikalingi šie dokumentai:
- Prašymas.
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas, tapatybės kortelė). Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
- Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija.
- Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, - jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas, jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą.
Tėvystės Pripažinimas ir Nustatymas
Tėvystės pripažinimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaiko teises ir pareigas. Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Tėvų pareiškimu: Tėvai gali pateikti bendrą notaro patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pripažįsta tėvystę. Sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.
- Teismo sprendimu: Jei tėvas nesutinka pripažinti tėvystės, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.
- Pareiškimas dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo: Dar negimusio vaiko tėvas gali pripažinti tėvystę pateikdamas notarui tvirtinti pareiškimą dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo, jeigu egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pripažinimas nebus galimas po vaiko gimimo.
Tėvystės Nustatymo Tvarka Teisme
Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Tad trumpai apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai norima pripažinti tėvystę. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu.
Paprastai vos gimus vaikui ir gavus atitinkamus dokumentus iš medicininės įstaigos, jo gimimo liudijime paliekamas įrašas su tėvo duomenimis. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas. Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo.
Tėvystės Nuginčijimas
Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai). Reikia pažymėti, kad tai - sudėtingesni atvejai.
LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui. Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas,bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai.
Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.
Vaiko Gimimas Nepraėjus 300 Dienų Po Santuokos Nutraukimo
Jeigu vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus 300 dienų nuo ankstesnės santuokos nutraukimo, vaiko tėvu įrašomas naujasis sutuoktinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 str. 1 d. norma teigia, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo laikantis save vaiko tėvu gali būti vaiko tėvas.
Vaiko tėvyste abejojantis tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl jos nuginčijimo per vienerius metus. Vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai asmuo, kuris ketina ginčyti tėvystę sužinojo apie ginčytinus įrašus vaiko gimimo liudijime arba sužinojo aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, kad gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. Jeigu tėvystę ginčijantis asmuo praleido vienerių metų terminą, galima prašyti teismo terminą atnaujinti, tačiau reikės įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar priežastys svarbios - spręs teismas.
Teismų praktika rodo, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui ir svarbiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvystės nuginčijimu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Net faktas, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas negali būti neginčijamas pagrindas tėvystei nuginčyti. Teismas vertina visas su šeimos ryšiais susijusias aplinkybes, ypač atsižvelgiama į vaiko psichosocialinį ryšį su tėvystę ginčijančiu tėvu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Vaiko Pavardės Suteikimas
Kai tėvai nėra susituokę, vaiko pavardės suteikimo tvarka priklauso nuo to, ar tėvystė yra pripažinta ir ar tėvai sutaria dėl pavardės.
- Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą.
- Jei tėvystė yra pripažinta, tėvai turi susitarti dėl vaiko pavardės. Galimi variantai:
- Tėvo pavardę
- Motinos pavardę
- Dvigubą pavardę (sudarytą iš abiejų tėvų pavardžių)
Jei tėvai nesutaria dėl vaiko pavardės, ginčas sprendžiamas teisme. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priima sprendimą dėl pavardės suteikimo.
Tėvų Teisės ir Pareigos
Nesusituokę tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, kaip ir susituokę tėvai. Tai apima teisę dalyvauti vaiko auklėjime, sprendimų priėmime dėl vaiko sveikatos, mokymo ir kitų svarbių klausimų. Taip pat, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko gerove ir jį išlaikyti.
- Bendravimas su vaiku: Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, net jei jie gyvena atskirai. Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas.
- Išlaikymas (alimentai): Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaiką. Jei tėvai gyvena atskirai, vienas iš tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas negyvena) moka alimentus. Alimento dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų pajamas.
Kiti Svarbūs Žingsniai Po Vaiko Gimimo
- Registracija pas šeimos gydytoją: Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų.
- Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas ir kitas viešąsias paslaugas.
- Vienkartinė išmoka vaikui: Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.
Turtiniai Klausimai Nesusituokusiems Tėvams
Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Tačiau, jei esate nesusituokę, situacija skiriasi. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.
Gyvenimas santuokoje apsaugo sutuoktinį, kuris nedirba, bet veda namų ūkį tuo metu, kai kitas sutuoktinis uždirba didelius pinigus. Skiriantis kartu įgytas turtas bus dalijamas po lygiai, nors vienas iš sutuoktinių tuo metu ir niekur oficialiai nedirbo.
Išmokos Gimus Vaikui
Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį. NGA išmoka - 77,58%. Iš karto atsakau, kad nepaisant to, ar dirbate vienoje ar keliose darbovietėse, į pajamų apskaičiavimo vidurkį yra įtraukiami visi darbo užmokesčiai, priedai, premijos ir kitos paskatos, kurios yra oficialios, nuo kurių yra mokami mokesčiai ir kuriuos mato Sodra. Vadinasi, net jei dirbate ir savarankiškai, su IDV - iš IDV veiklos gaunamos draudžiamosios pajamos taip pat yra vertinamos ir prisideda prie išmokų dydžio vidurkio. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vienkartinė išmoka yra taip pas skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui, kuri nuo 2024 m, sausio 1 d.
Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklratuoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip -kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d.
Priešlaikinis Gimdymas: Priežastys ir Priežiūra
Vaikelis vadinamas išnešiotu kai nėštumo trukmė yra pilnos 37 nėštumo savaitės, jei gimdymas prasideda iki 37 svaitės, jis vadinamas priešlaikiniu. Neišnešiotas naujagimis arba dar kitaip vadinamas ankstuku - nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra. Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra.
Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama - pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu.
Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti.
Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai.
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga.
Gimdymo Termino Nustatymas ir Pernešiojimas
Nustatyti nėštumo laiką yra labai svarbu, tai leidžia sužinoti ar mažylis yra išnešiotas, ar nėštumas nėra užsitęsęs ir padeda parinkti geriausią tolesnę nėštumo bei gimdymo taktiką.
Gimdymo terminui apskaičiuoti yra keletas būdų:
- Pirma paskutinių mėnesinių diena minus 3 mėnesiai plius 7 dienos (kai ciklas kas 28 d.).
- Žinoma pastojimo diena minus 3 mėn.
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei.
Vaiko Kilmės Nustatymas
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Duomenų Išbraukimas Iš Gimimo Įrašo
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.