Liežuvis nėštumo metu: atraskite, ką jo pokyčiai sako apie jūsų sveikatą!

Senovės gydytojai liežuvį laikė organizmo veidrodžiu, pagal kurio pakitimus diagnozuodavo vidaus organų sutrikimus. Stebėdami savo liežuvį, galime nuspėti pirmuosius negalavimų požymius. Svarbu atkreipti dėmesį į liežuvio dydį, paviršių, spalvą, kontūrus ir apnašas. Jei liežuvio vaizdas kelia įtarimų, o sveikata nedžiugina, verta išsiaiškinti galimas priežastis.

Liežuvis kaip organų žemėlapis

Pagal liežuvį galima diagnozuoti kepenų, skrandžio, blužnies, tulžies pūslės, plaučių, širdies ir kitas ligas. Apžiūrėkite liežuvio spalvą, dydį, drėgnumą, struktūrą ir apnašas.

Liežuvio galiukas: širdies ir kraujagyslių zona.
Dešinioji pusė: tulžies pūslės būklė.
Kairioji pusė: kepenų sveikata.
Vidurys: virškinamojo trakto (skrandžio) zona.
Šonai (šalia skrandžio zonos): blužnies sveikata.
Tarp širdies ir skrandžio zonos: kvėpavimo sistemos (plaučių) zona.
Arčiausiai šaknies: urogenitalinės sistemos zona.

Sveiko žmogaus liežuvis yra tolygus, rausvo atspalvio, be apnašų, dėmių, padengtas plona skaidria seilių plėvele. Reikėtų susirūpinti, jei atsirado spalvos pakitimų, dėmių, apnašų, patinimų ar įtrūkimų.

Liežuvio spalva ir jos reikšmė

Labai blyškus liežuvis: kraujodaros problemos (mažakraujystė) ir didelis energijos trūkumas. Blyškūs liežuvio kraštai gali reikšti anemiją arba kepenų nepakankamumą.
Ryškiai avietinės spalvos galiukas: pakitimai širdyje. Raudonas arba vadinamasis „avietinis“ liežuvis - tai būklė, kai liežuvis įgauna ryškiai raudoną spalvą, kuri dažnai primena avietės spalvą ir tekstūrą.
Melsvas liežuvis: kraujotakos sutrikimai.
Tamsiai raudonas galiukas arba šonai: rimtos širdies arba kepenų ligos.
Gelsva spalva: refliuksas arba sutrikusi kepenų veikla.
Ryškiai raudonas liežuvis: plaučių negalavimai, pneumonija.
Raudona spalva arba gelsvos apnašos centrinėje dalyje: padidėjęs skrandžio rūgštingumas arba padidėjęs tulžies išsiskyrimas.

Raudonas liežuvis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant skarlatiną, Kawasaki ligą, vitaminų trūkumą, alergines reakcijas ir infekcijas. Skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams ir sukelia „avietinį“ liežuvį, lydimą aukštos temperatūros, odos bėrimų ir gerklės skausmo. Kawasaki liga yra reta vaikų liga, kurios metu kraujagyslės tampa uždegiminės, o liežuvis tampa ryškiai raudonas ir patinsta. Vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas gali sukelti liežuvio pokyčius, įskaitant paraudimą ir glotnią tekstūrą.

Liežuvio forma ir struktūra

Patinęs liežuvis: reikia išsitirti kraują. Jei patinusį liežuvį dengia raudonos apnašos, organizmui trūksta energijos. Patinęs liežuvis aiškiai parodo, kad žmogui reikia išsitirti kraują. O jei patinusį liežuvį dar dengia ir raudonos apnašos, vadinasi, organizmui trūksta energijos.
Šiurkštus liežuvis: kvėpavimo sistemos sutrikimai, reikėtų išsitirti plaučius ir bronchus.
Sausas liežuvis: organizmo skysčių trūkumas.
Sutrumpėjęs ir raukšlėtas liežuvis: blogai dirba žarnynas.
Įsispaudusios dantų žymės kraštuose: žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą. Jeigu liežuvio kraštuose matyti įsispaudusios dantų žymės, - žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą.
Horizontalūs sutrūkinėjimai vidinėje dalyje: skrandžio ir žarnyno problemos. Jei ant liežuvio vidinės dalies matosi horizontalių sutrūkinėjimų, tai rodo akivaizdžias skrandžio ir žarnyno problemas.
Gilus įtrūkimas per vidurį, siekiantis galą: širdies negalavimai. Jei per liežuvio vidurį atsirado gilus įtrūkimas, kuris siekia liežuvio galą, galima įtarti širdies negalavimus.
Drebulys: energijos trūkumas, baimė, nerimas, psichikos sveikatos negalavimai. Kartais iškištas liežuvis gali drebėti kaip rankos. Tai rodo, kad žmogui labai trūksta energijos, jis patiria baimę, nerimą ir net gal yra kai kurių psichikos sveikatos negalavimų.

Apnašos ant liežuvio

Paprastai liežuvis turi šiek tiek balkšvų drėgnų apnašų. Sergant apnašos gali būti skirtingos. Svarbu atkreipti dėmesį į apnašų storį ir spalvą.

Taip pat skaitykite: Vaikų liežuvio apnašos

Gausios balkšvos apnašos: sutrikęs virškinimas. Gausiai balkšvomis apnašomis padengtas liežuvis byloja apie sutrikusį virškinimą.
Storos, baltos spalvos, varškės konsistencijos apnašos: pienligės požymis. Storos, baltos spalvos, varškės konsistencijos apnašos - pienligės požymis.
Gelsvos apnašos: sutrikusi kepenų veikla arba uždegimo procesai organizme. Gelsvos apnašos parodo, kad gali būti sutrikusi kepenų veikla ar vystosi uždegimo procesai organizme. Apnašos liežuvio kraštuose taip pat byloja apie kepenų veiklos sutrikimus.
Gelsvos apnašos liežuvio gale: šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Gelsvos apnašos liežuvio gale - signalas apie šlapimo pūslės uždegimą (cistitą).
Apnašos tik tam tikroje zonoje: sutrikimų derėtų paieškoti tuose organuose, už kuriuos yra atsakinga konkreti zona. Jei apnašų yra tik tam tikroje zonoje - sutrikimų derėtų paieškoti tuose organuose, už kuriuos yra atsakinga konkreti zona.

Liežuvio priežiūra

Liežuvį reikia prižiūrėti kaip ir kitas kūno dalis.

Liežuvio valymas: įsigykite liežuvio valiklį ir du kartus per dieną, išsivalius dantis, kruopščiai nuvalykite liežuvį. Liežuvis savo struktūra yra palanki terpė kauptis apnašoms ir mikrobams daugintis. Jei jis nevalomas, mikrobai sukelia dantų ir dantenų ligas. Liežuvį galima valyti tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valome dantis. Valyti liežuvį reikia braukiant nuo liežuvio šaknies galiuko link. Taip pat galima naudoti ir grandiklius, valiklius. Liežuvio valymas yra veiksminga priemonė sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką sirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerinti paties liežuvio kraujo apytaką, burnos kvapą. Be to, švarus liežuvis žmogui suteikia didesnį švaros ir gaivos pojūtį. Liežuvio apnašas veiksmingai šalina ir valgomosios sodos tirpalas, kuriuo reikėtų praskalauti burną. Šis tirpalas neutralizuoja ir rūgščią burnos pH terpę.
Liežuvio mankšta: Pirmiausia išsivalykite dantis ir nusivalykite liežuvio apnašas. Iškiškite liežuvį ir ištempkite. Po to liežuvio galiuku pasistenkite kuo giliau pasiekti gomurį, po to liežuvį vėl iškiškite ir ištempkite. Toliau pabandykite vynioti liežuvį tarsi popieriaus lapą liežuvio šaknies link. Po to vėl iškiškite ir ištempkite. Liežuvio galiuku darykite ratus iš pradžių viršutinių dantų išorinėje pusėje, po to apatinių, tarsi liežuviu norėtumėte nuvalyti dantų apnašas. Toliau liežuvio galiuku pirmiausia palieskite vieną vidinę žando pusę, tada kitą. Šiuos pratimus pakartokite po kelis kartus. Tokia mankšta pagerina ne tik liežuvio, bet ir visos burnos kraujotaką.
Burnos kvapas: Paprasčiausia ir gana veiksminga priemonė nuo blogo burnos kvapo yra gvazdikėliai, kuriuos reikėtų pakramtyti. Jei nemėgstate gvazdikėlių, galima praskalauti burną vaistinių medetkų arba nasturtų užpilu, mat šios vaistažolės puikiai naikina blogą burnos kvapą sukeliančias bakterijas. Dezinfekuoti gerklę ir burną galima ir pipirais su medumi. Pusę arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų sumaišykite su puse šaukštelio medaus ir viską išmaišykite. Gautą masę įsidėkite į burną, suvilgę seilėmis šiek tiek palaikykite burnoje ir nurykite. Tokia košelė ne tik dezinfekuos burną, bet ir taps gera priemone nuo užklumpančių peršalimo ligų.

Stomatitas

Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas. Stomatito židiniai gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje - vidinėje skruostų pusėje, ant lūpų, dantenų, liežuvio, gomurio. Bloga žinia - stomatitas yra linkęs kartotis. Šia stomatito forma gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Jeigu infekcija - lengvos formos, burnoje atsiranda kelios skausmingos opos. Sunkesniais atvejais pacientai karščiuoja, jiems gali skaudėti galvą, sutrikti apetitas, miegas ir kt. (t. y. simptomai išplinta už burnos ribų). Opelės būna balto arba gelsvo atspalvio, su geltonu krašteliu. Herpiniam stomatitui būdingas bėrimas smulkiomis pūslelėmis, kurios susitelkusios į grupes. Dažniausiai herpiniu stomatitu serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 5 m. amžiaus, bet gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jų imunitetas yra nusilpęs. Bėrimas pūslelėmis, kurioms išnykus susiformuoja skausmingos opos. Aftinio stomatito priežastys gali būti vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas, o herpinį stomatitą sukelia Herpes simplex 1 virusas. Jo nešiotojai yra maždaug 90 proc. žmonių.

Stomatitas gydomas atsižvelgiant į infekcijos sukėlėjus, naudojami nuskausminamieji. Gydant stomatitą gana efektyvios gali būti ir naminės priemonės, pavyzdžiui, druskos tirpalas. Puiki stomatito profilaktinė priemonė - kruopšti burnos higiena ir streso valdymas.

Raudonas ("avietinis") liežuvis

Raudonas arba vadinamasis „avietinis“ liežuvis - tai būklė, kai liežuvis įgauna ryškiai raudoną spalvą, kuri dažnai primena avietės spalvą ir tekstūrą. Toks liežuvio pokytis gali rodyti tam tikras sveikatos problemas ir būti infekcinių, autoimuninių ar mitybos trūkumo ligų simptomas. Šis simptomas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir dažnai reikalauja medicininio dėmesio.

Galimos priežastys:

Taip pat skaitykite: Ką daryti, kai kūdikis kiša liežuvį?

Skarlatina: Bakterinė infekcija, kurią sukelia streptokokai. Skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams ir sukelia „avietinį“ liežuvį, lydimą aukštos temperatūros, odos bėrimų ir gerklės skausmo.
Kawasaki liga: Reta vaikų liga, kurios metu kraujagyslės tampa uždegiminės. Kawasaki ligos atveju liežuvis tampa ryškiai raudonas ir patinsta. Papildomi simptomai - odos bėrimai, limfmazgių patinimas ir akių paraudimas.
Vitaminų trūkumas (ypač B grupės vitaminų): Vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas gali sukelti liežuvio pokyčius, įskaitant paraudimą ir glotnią tekstūrą.
Geografinis liežuvis: Gerybinė būklė, kuriai būdingi raudoni, netaisyklingi plotai ant liežuvio paviršiaus, kurie primena žemėlapį. Ši būklė dažniausiai yra nepavojinga ir nėra susijusi su infekcijomis. Tai būklė, dėl kurios ant liežuvio paviršiaus atsiranda paraudimų su baltais krašteliais.
Alerginės reakcijos: Kai kurie maisto produktai ar cheminės medžiagos gali sukelti alerginę reakciją, dėl kurios liežuvis parausta ir gali atsirasti patinimas.
Infekcijos ar burnos uždegimai: Grybelinės infekcijos, tokios kaip kandidozė, arba kitos burnos uždegiminės būklės gali sukelti liežuvio paraudimą ir diskomfortą.

Simptomai, lydintys raudoną liežuvį:

Karščiavimas - dažnai būdingas skarlatinai ar Kawasaki ligai.
Patinimas ir skausmas liežuvyje - gali būti susijęs su alerginėmis reakcijomis ar uždegiminėmis būklėmis.
Odos bėrimai - dažnai pasireiškia kartu su skarlatina ar Kawasaki liga.
Burnos sausumas ar deginimo pojūtis - gali būti susijęs su mitybos trūkumais ar grybeline infekcija.
Apetito praradimas - ypač vaikams, kurie gali jausti diskomfortą dėl paraudusio liežuvio.

Jei pastebėjote raudoną liežuvį, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir prireikus kreiptis į specialistą. Reguliari burnos higiena gali padėti išvengti infekcijų ir uždegimų. Įsitikinkite, kad gaunate pakankamai B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Karšti, rūgštūs ar aštrūs maisto produktai gali pabloginti liežuvio būklę. Kol liežuvis sudirgęs, rinkitės švelnesnį maistą.

Kreipkitės į gydytoją, jei raudonas liežuvis išlieka ilgiau nei kelias dienas, jei pasireiškia karščiavimas, odos bėrimai ar limfmazgių patinimas, jei jaučiate stiprų liežuvio skausmą ar patinimą, arba jei yra kitų simptomų, tokių kaip burnos sausumas ar apetito praradimas.

Vaikų ligos ir bėrimai

Tymai, skarlatina, raudonukė, vėjaraupiai - dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų simptomai:

Raudonukė: Lengvas karščiavimas, galvos skausmas, peršalimo požymiai, patinę kaklo limfmazgiai, smulkus bėrimas. Raudonukė yra virusinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu. Specialistai pataria skiepytis nuo raudonukės. Jeigu reikia, galite savo vaikui dėti šaldančius kompresus arba duokite žvakutę, kad sumažintų karščiavimą. Pasirūpinkite, kad sergantis vaikas pakankamai gertų. Paprastai vaikai raudonuke perserga nesunkiai. Jeigu raudonuke suserga kūdikio besilaukianti moteris, tai gali turėti rimtų pasekmių jos vaisiui.
Tymai: Galvos skausmai, nuovargis, sloga, kosulys, sudirgusi akies junginė, balkšvos apnašos ant žando gleivinės, pakilusi temperatūra, bėrimas. Tymus sukelia virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu. Apsaugą garantuoja tik skiepai. Jeigu savo atžalai įtariate tymus, reikalaukite pediatro apsilankymo jūsų namuose. Pasirūpinkite, kad jis gulėtų lovoje. Jeigu būtina, duokite jam vaistų nuo karščiavimo. Taip pat gali padėti šaldantys kompresai. Taip pat stebėkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Nuo penkių iki dešimties procentų tymais susirgusių vaikų ši liga baigiasi komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar vidinės ausies uždegimais.
Vėjaraupiai: Vangumas, galvos skausmai, šiek tiek pakilusi temperatūra, tipiškas bėrimas. Vėjaraupių virusas pasižymi dideliu užkrečiamumu ir yra aktyvus praėjus dviem-penkioms dienoms po išbėrimo. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis. Losjonai, kurie spartina spuogelių džiūvimą. Jeigu labai niežti, padeda tinktūros su ąžuolo žievės ekstraktu. Kad mažas vaikas nesidraskytų, apmaukite jam pirštines, priešingu atveju gali susiformuoti randeliai. Paprastai vėjaraupiais persergama be jokių pasekmių.
Skarlatina: Stiprus karščiavimas, sunku ryti, paraudusi gerklė ir gomurys, iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, kurios netrukus dingsta, paskui išryškėja raudoni skonio svogūnėliai, liežuvis primena avietę, bėrimas. Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausančios vadinamiesiems A grupės streptokokams. Jos perduodamos oro lašeliniu būdu. Pacientas ne mažiau kaip dešimt dienų turi vartoti peniciliną, kol karščiuoja, privalo gulėti lovoje. Ir šiuo atveju galioja ta pati taisyklė - daug gerti! Su gerklės skausmu kovoti padės čiulpiamosios pastilės.

Baltas liežuvis

Kartais ant viso liežuvio paviršiaus arba jo dalies atsiranda baltas apnašas. Taip pat iš burnos gali sklisti blogas kvapas, liežuvis gali būti sudirgęs. Dažniausiai ši būklė nekenksminga ir laikina. Jei liežuvis būna baltas ilgiau nei kelias savaites, jei valgydami ar kalbėdami jaučiate diskomfortą, skausmą, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Geltonas liežuvis ir nėštumas: ar tai susiję?

Baltas liežuvis - tai balta stora plėvelė, dengianti liežuvį. Apnašos gali dengti visą liežuvio paviršių, tik užpakalinę jo dalį arba liežuvis gali būti nusėtas pavienėmis baltomis dėmėmis. Ant liežuvio balta plėvelė gali susiformuoti bakterijoms ir maistui įstrigus tarp smulkių iškilimų liežuvio paviršiuje, dar vadinamų grybiniais speneliais. Ilgainiui liežuvio speneliai gali patinti, prasidėti jų uždegimas.