Sužinojus apie nėštumą, aplanko didžiulis džiaugsmas, tačiau praėjus euforijai, iškyla daugybė klausimų. Vienas jų - kaip tinkamai pasirūpinti dar negimusiu vaikučiu? Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius, padėsiančius atpažinti šį ypatingą gyvenimo etapą.
Atkreipkite dėmesį, kad nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo nesaugaus sekso ar pastojimo momento. Pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes… jūs dar ne nėščia.
Būdingiausi nėštumo požymiai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą.
Štai dešimt ankstyvųjų nėštumo ženklų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį turint įtarimų, jog galbūt laukėtės:
Vėluojančios mėnesinės
Vėluojančios mėnesinės - vienas iš geriausiai žinomų signalų, perspėjančių apie galimą nėštumą. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Menstruacijų metu pradeda atsisluoksniuoti sustorėjusi gimdos gleivinė, ji pasišalina kraujuojant. Procesas, priklausomai nuo moters organizmo, trunka nuo trijų iki septynių dienų. Moteriai pastojus, gaminantis progesterono hormonui, vidinis gimdos gleivinės sluoksnis neatsidalina, tad menstruacijos išnyksta.
Tačiau mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Tačiau jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, o jūs mylėjotės vaisingomis dienomis be apsauginių priemonių, o mėnesinės vėluoja daugiau nei 3-4 dienas, tikimybė, kad laukiatės yra didelė, ypač jei be vėluojančių mėnesinių yra ir kitų nėštumo simptomų.
Kraujavimas ar tepimas
Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
Nors pastojus menstruacijos išnyksta, kartais moterys skundžiasi menku kraujavimu, labiau primenančių tepliojimą. Remiantis statistika, labai lengvai kraujuoja maždaug kas ketvirta nėščioji. Implantacinis kraujavimas gali pasirodyti praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
Pabrinkusios ir skausmingos krūtys
Dar vienas ankstyvojo nėštumo simptomas, kurį pajunta dauguma pastojusiųjų, yra drastiškai padidėjęs krūtų jautrumas. Krūtys ne tik skausmingesnės ir jautresnės nei įprastai, bet ir gali kiek padidėti. Ekspertai teigia, kad laukiantis taip pat gali išryškėti krūtų kraujagyslės bei patamsėti speneliai.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Krūtų jautrumas gali būti ir PMS požymis, tačiau jei pabrinkimas yra didesnis nei įprastai, labai tikėtina, kad tai nėštumo požymis, o ne PMS simptomas.
Jautrūs speneliai
Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Be to, jų aureolės nėštumo metu padidėja ir patamsėja.
Patamsėjusi vagina
Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu vaginos gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai-violetinę. Šių nėštumo požymių reiktų tikėtis apie 6-8 nėštumo savaitę. Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
Gausios išskyros
Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Gausesnių išskyrų galima tikėtis jau ketvirtą nėštumo savaitę. Dėl estrogenų poveikio, išskyros paprastai tampa gausesnės. Jei jos neturi nemalonaus kvapo ir yra balkšvos, nerimauti pagrindo nėra.
Pykinimas ar vėmimas
Rytinis pykinimas - terminas, kurį neabejotinai esate girdėję, juo apibūdinamas pykinimas, kurį patiria besilaukianti moteris, ir vienas iš pirmųjų signalų, raginančių susirūpinti, ar kartais nesilaukiate. Nepaisant sąvokos, pykinimas nėščiąsias kankina toli gražu ne tik rytais - jis gali užklupti bet kuriuo metu. Kaip teigia medikai, pykinimas pasireiškia maždaug šeštą savaitę po paskutinių menstruacijų.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Dažnas šlapinimasis
Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Taip nutinka dėl padidėjusio skysčių kiekio organizme ir augančios gimdos spaudimo.
Nėštumo pradžioje moterys dažniau šlapinasi. Taip nutinka dėl padidėjusios kraujo apytakos inkstuose, pažymi „Kidspot“. Be to, didėjant gimdai pirmąjį nėštumo trimestrą ji ima spausti šlapimo pūslę, tad į tualetą tenka lakstyti dažniau.
Nuovargis ir silpnumas
Moters įsčiose užsimezgus naujai gyvybei, pasikeitusi hormonų pusiausvyra organizme neretai lemia nuovargį ir silpnumą. Padidėjus estrogeno ir progesterono kiekiui, vargina kartais kone žudantis nuovargis, moterys skundžiasi, jog sunku net atsikelti iš lovos. Šis simptomas dažniausiai vargina pirmąjį nėštumo trimestrą.
Padidėjus progesterono lygiui kraujyje ir vaikeliui reikalaujant vis daugiau energijos, net po įprastos dienos galite jaustis tarsi po maratono distancijos, nusnūsti gali norėtis net ir po dešimties valandų nakties miego.
Irzlumas ir nuotaikų kaita
Žinoma, iš šono tai matyti geriau, bet jei susigraudinote be rimtos priežasties ar erzina net katės murkimas, tikėtina, kad hormonai dirba savo darbą.
Kaip jau buvo minėta, besilaukiančios moters organizme dramatiškai padidėja estrogeno ir progesterono kiekis. Tai gali lemti drastiškus nuotaikų svyravimus nėštumo pradžioje, rašo „Clearblue“. Kūdikio laukimas - itin stipri emocinė patirtis, taigi hormoniniai pokyčiai ir niekam neprilygstanti nėštumo prigimtis į paviršių ištraukia pačius įvairiausius jausmus, maišosi tarpusavyje. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
Paaštrėjusi uoslė
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Tai gali būti šalutinis didėjančio estrogeno lygio organizme poveikis. Besilaukiančios moterys pastebi paaštrėjusias jusles, ypač uoslę. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai.
Skonio pasikeitimas
Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Mėgstamiausi patiekalai nėštumo metu gali tapti atgrasūs - nieko baisaus, po gimdymo viskas turėtų grįžti į vėžes. Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais.
Besilaukiančios moterys neretai patiria keistų įnorių maisto klausimais, užsinori pačių keisčiausių dalykų ir skonių derinių, pradeda nemėgti to, ką visą gyvenimą dievino, ir mėgsti tai, į ką seniau net pažiūrėti nenorėjo.
Pilvo pūtimas
Dėl hormonų poveikio sulėtėja virškinimo procesai, todėl žarnyne ima kauptis dujos.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta
Jei matavote bazinę kūno temperatūrą ir po ovuliacijos ji išlieka pakilusi - ko gero, jūs laukiatės.
Kiti požymiai
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Pirmąjį nėštumo trimestrą kai kurios moterys patiria pėdų ar kojų mėšlungį. Kaip skelbia „Clearblue“, šį simptomą lemia pasikeitusi kalcio apdorojimo tvarka organizme. „Didžioji dalis kalcio, kurį gaunate su maistu, organizmo panaudojamas vystantis vaisiaus kaulų, dantų ir kitoms sistemoms. Dėl to būsimos mamos organizmas negauna pakankamai kalcio, tad nusilpsta raumenys ir kaulai“, - paaiškina „SM Polyclinic“ ginekologas M.D. Mazumdar.
Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Pasitaiko ne visada ir gali kiek suklaidinti. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Toks nėštumo požymis gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.
Ar gali būti nėštumas be nėštumo požymių?
Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Tačiau vienas jų yra neišvengiamas: vėluojančios (dingusios) mėnesinės.
Kiti požymiai gali pasireikšti, gali ir ne - kiekvienas nėštumas yra individualus. Be to, kai kurie nėštumo požymiai yra tapatūs PMS (priešmenstruacinio sindromo) simptomams (pavyzdžiui, jautrios krūtys, irzlumas). Jei kyla abejonių, geriausia būtų atlikti nėštumo testą.
Psichologinis nėštumas
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Nėštumo testo atlikimas ir patvirtinimas
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Kada atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
Nėštumo testas
Visus taškus ant "i" gali sudėti nėštumo testas. Kad jo atsakymas būtų patikimas, nėštumo testas turi būti atliktas tinkamu metu ir laikantis tam tikrų taisyklių.
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Kreipimasis į gydytoją
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Mityba ir papildai nėštumo metu
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?
Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto - t.y.
Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymasis
Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, o kiekviena savaitė atneša naujų pokyčių tiek motinos, tiek vaisiaus organizme.
Pirmosios savaitės
Pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes… jūs dar ne nėščia. Jei tai jums skamba keistai, greičiausiai nežinote, kaip skaičiuojamos nėštumo savaitės: jos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo galimos pastojimo dienos. Iškart po mėnesinių moters organizmas pradeda ruoštis apvaisinimui - brandina naują kiaušialąstę. Apytiksliai po dviejų savaičių kiaušidėse kiaušialąstė jau subrandinta, spermatozoidui prasiskverbus į kiaušinėlį įvyksta apvaisinimas.
Trečią nėštumo savaitę (t.y. po ovuliacijos), tuo atveju jei pastojote, ir prasideda mažylio vystymasis bei su tuo susiję hormonų pokyčiai. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai. Panašus į lotoso sėklą! Tęsiasi implantacija - kiaušinėlis galutinai įsitvirtina kraujo priplūdusioje, pastorėjusioje gimdos sienelėje. Moteris gali nežymiai kraujuoti. Šią savaitę įvyksta ovuliacija ir apvaisinimas. Susijungę kiaušinėlis ir spermatozoidas, dar vadinamas zigota, jau turi visą genetinę informaciją (pvz.: akių ir plaukų spalvą, ūgį, lytį ir pan.). Pusė informacijos gaunama iš mamos, o kita pusė - iš tėčio.Apvaisinta kiaušialąstė dalijasi ir keliauja kiaušintakiu gimdos link. Šiuo metu vaikelis yra iš 100 ląstelių sudarytas kamuoliukas.