Įgimtas klausos sutrikimas yra dažniausia įgimta patologija, pasireiškianti 1-3 iš 1000 naujagimių. Siekiant kuo anksčiau identifikuoti kūdikius, kurie turi įgimtą klausos sutrikimą ir suteikti jiems pagalbą, Lietuvoje jau trejus metus visiems naujagimiams tikrinama klausa dar gimdymo namuose.
Kodėl reikalinga visuotinė naujagimių klausos patikra?
Nors dauguma naujagimių turi normalią klausą, svarbu patikrinti visus kūdikius, nes maždaug pusei vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių. Neatlikus naujagimių klausos patikros, kitais būdais neįmanoma nustatyti vaiko klausos sutrikimų pirmaisiais mėnesiais. Be to, daliai vaikų klausa gali pablogėti ir vėliau. Kitose šalyse atliekama ne tik visuotinė naujagimių klausos patikra, bet ir priešmokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų patikros.
Anksčiau klausos specialistai didelį dėmesį skirdavo sunkesnio laipsnio abipusiam klausos sutrikimui, tačiau naujos mokslinės studijos įrodo, kad net nedidelio laipsnio abipusis ir net vienpusis klausos sutrikimas gali pakenkti vaiko raidai ir gyvenimo kokybei.
Kaip atliekama naujagimių klausos patikra?
Naujagimių klausos patikrai taikomas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Šis tyrimas išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Tyrimas greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos, todėl jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant.
Jei atliekant klausos patikrą registruojamas abiejų ausų atsakas į garsą, tai yra gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių - tolesnio klausos ištyrimo neprireikia.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Ką reiškia teigiamas ir neigiamas otoakustinės emisijos tyrimo rezultatas?
Svarbu žinoti, kad teigiamas otoakustinės emisijos tyrimas tik informuoja, ar vaikutis šiuo metu girdi, bet tai negarantuoja, kad ateityje vaikutis neturės klausos problemų. Daliai vaikų klausa gali sutrikti vėliau, per kelis pirmus metus. Jei vaikui įtariate klausos sutrikimą, rekomenduojama atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą konsultacijos.
Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad įsitikintume, ar kūdikio klausa yra gera, kartais tenka klausos patikros tyrimą pakartoti.
Ką daryti, jei kūdikio klausos patikros atsakymas buvo neigiamas?
Jei klausos patikra nebuvo atlikta naujagimių skyriuje ar pirmo tyrimo rezultatai buvo neigiami, rekomenduojama per tris mėnesius atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą pasikonsultuoti ir atlikti tyrimą dar kartą. Vaikų ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus Klausos tyrimų poskyrio gydytoja otorinolaringologė audiologė Jekaterina Byčkova pastebi, kad nepaisant didžiulės patikros naudos, tėvams, stokojantiems informacijos, kyla daug nerimo, dar gimdymo namuose gavus pirmąjį neigiamą atsakymą. Pasak gydytojos, pravartu žinoti, kad pirmasis klausos patikrinimas, kuris paprastai atliekamas akušerijos stacionaruose, dėl tam tikrų anatominių ir fiziologinių naujagimio savybių (siaura ausies landa, užsikimšimas sekretu ar kt.) ar techninių priežasčių kartais gali nepavykti.
„Pirmoji patikra, - sako gydytoja audiologė, - nėra galutinis sprendimas, todėl po neigiamo atsakymo tėvai per tris mėnesius po išvykimo iš stacionaro turi užsiregistruoti pas gydytoją otorinolaringologą audiologą ir atvykti į Vaikų ligoninę su sveiku, nesloguojančiu vaiku, kad čia, Vaikų klausos tyrimų poskyryje, būtų pakartotas otoakustinės emisijos tyrimas. Nereikia bijoti net ir tada, jei tokį tyrimą reikės pakartoti kelis kartus”. Jei klausos sutrikimas vis dėlto įtariamas, toliau atliekami išsamesni klausos tyrimai.
Atvykstant į stacionarinę gydymo įstaigą atlikti tyrimą, reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą gydytojo otorinolaringologo audiologo konsultacijai gauti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Įgimto klausos sutrikimo priežastys ir pasekmės
Deja klausos pažeidimas yra ir dažniausia įgimta naujagimių patologija: nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta su įgimtu klausos sutrikimu. Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl vidinės ausies (sraigės) neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, t.y. neurosensorinis. Jis gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas. Priklausomai, kokia klausos pažeidimo kilmė, vieni jų yra sėkmingai gydomi, o kiti, nei vaistais, nei chirurginiu būdu klausos atstatymo negarantuoja.
Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas. Žinoma, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai. Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių: nei jų tėvai, nei seneliai neturi jokių klausos sutrikimų. Patologiją lemia recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, kuris tiesiog klajoja per kartas. Susitikus dviems tokiems pakitusiems genams vaikas gimsta su klausos sutrikimu.
Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. Dažniausiai įgimta CMV infekcija yra besimptomė, todėl specifiniai tyrimai infekcijai aptikti naujagimiams neatliekami, o klausos sutrikimas gali išsivystyti ir vėliau. Klausos patologija yra labiausiai paplitęs ilgalaikis ĮCMV infekcijos padarinys. Siekiant išvengti įgimto klausos sutrikimo reikia atkreipti dėmesį į įgimtos infekcijos profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą.
Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus. Dažniausiai tai antibiotikai - aminoglikozidai ir vankomicinas, kilpiniai diuretikai.
Dėl to, kad dažna patologija - įgimtas ar ankstyvame amžiuje įgytas bet kokio laipsnio klausos pažeidimas - sutrikdo vaiko kalbos, emocinę, protinę ir socialinę raidą, visi naujagimiai nuo 2004 m. Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyje per pirmas kelias dienas nuo gimimo yra tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Klausos svarba vaiko raidai ir reabilitacija
Vos gimę vaikai girdi ir įvairius pavienius aplinkos garsus, ir kalbą, kurią girdėdami palaipsniui išmoksta. Išmokti kalbėti yra būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis patirs sunkumų kalbos ir bendravimo įgūdžių sferose. Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa nepriekaištinga. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienokio ar kitokio tipo garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir jos mokytis. Todėl rekomenduojama aptikti klausos negalią ir suteikti kūdikiui pagalbą iki jam sukaks 6 mėnesiai.
Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėn. amžiaus, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki vaikui sukaks 6 mėn.
Nuo 2014 m. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikui, turinčiam įgimtą klausos sutrikimą, yra suteikiama pagalba, tuo geriau ne tik vaiko kalbos, bet ir bendrai jo raidai. Kuo anksčiau vaikai pradeda nešioti klausos aparatus ar jiems atliekama kolchlearinė implantacija, tuo jų raida artimesnė gerai girdintiesiems.
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus, tačiau jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija.
Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi. Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybės išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.