Pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas padidėjęs rūpinimasis vaiko gerove, tinkamu auklėjimu ir jo kūrybinių gebėjimų tobulinimu. Tėvai veda vaikus į įvairius būrelius, ankstinamas privalomojo ugdymo amžius, klesti įvairios mokyklėlės, kurios ruošia užsiėmimus jau naujagimiams. Tačiau ar skiriamas pakankamas dėmesys vaiko fiziniam lavinimui? Šiame straipsnyje aptarsime fizinio aktyvumo svarbą kūdikio raidai, pateiksime rekomendacijas ir praktinius patarimus tėvams, kaip skatinti mažylio fizinį aktyvumą.
Fizinio aktyvumo svarba kūdikiams
Judėjimo ir fizinio aktyvumo svarbą vaikų gyvenime įrodo daug mokslinių tyrimų. Judėjimas yra vienas iš pagrindinių vaikų poreikių ir sąlygų jo vystymuisi. Šiuolaikinio gyvenimo aplinka ir modelis, deja, ne visada skatina vaikus būti aktyviais. Vaikai daug važinėja vežimėliuose, stumiamuose dviračiuose, dauguma vaikų daug laiko praleidžia žiūrėdami filmukus, žaisdami žaidimus, užsiimdami kitomis veiklomis, kurios taip pat skatina sėdėti. Renata Lazdin savo knygoje „Vienas vaikas - septyni intelektai“ teigia, kad judėjimas yra raktas į laimingą ir sėkmingą gyvenimą, o judėjimo intelektas yra esminis, tai pats svarbiausias veiksnys teigiamai vaiko savijautai.
Fizinis aktyvumas - tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių - fizinis aktyvumas mažina daugelio neužkrečiamųjų ligų riziką, gerina nuotaiką, lemia pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, didina socialinę sąveiką visuomenėje.
Fizinio aktyvumo nauda kūdikiams ir vaikams
Reguliarus ir pakankamas fizinis aktyvumas suteikia reikšmingą naudą vaikų sveikatai:
- Gerina fizinę ir psichosocialinę būklę.
- Didina savivertę ir pasitikėjimą savimi.
- Stiprina raumenų ištvermę ir kaulų stiprumą.
- Laviną judesių koordinaciją ir pusiausvyrą.
- Gerina pažintinius įgūdžius.
- Moko disciplinos ir darbo komandoje.
- Sumažina depresijos ir nerimo simptomus.
- Mažina širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų riziką.
- Normalizuoja arterinį kraujo spaudimą vaikams, sergantiems lengvo laipsnio pirmine arterine hipertenzija.
- Gerina virškinimo sistemos veiklą.
- Padeda išvengti antsvorio.
- Mažina cholesterolio ir (arba) trigliceridų koncentraciją vaikams, sergantiems nutukimu ar turintiems didelę cholesterolio koncentraciją.
- Fizinės kultūros užsiėmimai vaikui sukelia ypač ryškias pozityvias būsenas. Mankštinami jie krykštauja ir reiškia nepasitenkinimą baigus mankštą. Tokia teigiama emocinė patirtis užtikrina sveikos, atsparios kūdikio psichikos vystymąsi. Pas vaiką formuojasi optimistinis charakteris, komunikabilumas, ramumas, pasitikėjimas savimi, noras pažinti.
Psichologai, tirdami 3-4 mėnesių amžiaus mankštinamų kūdikių išsivystymą, nustatė, kad jų psichomotorinis išsivystymas yra geresnis negu nemankštintų vaikų, atkreipė dėmesį į jų didelį žingeidumą. Tą patį bruožą mes stebime ir pas vyresnius vaikus. Naujagimių bei kūdikių fizinis kūnas yra glaudžiai susijęs su jo psichika, teigia gydytojas R. Taigi, sportuokime kartu su savo vaikais, tokiu būdu ne tik ugdysime vaiką fiziškai, bet ir puoselėsime jo kitus gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Fizinio pasyvumo padariniai
Fizinis pasyvumas yra vienas veiksnių, didinančių riziką susirgti nutukimu, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nuotaikos ir nerimo sutrikimais. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis vystytis įvairioms neužkrečiamosioms ligoms: apie 21-25 proc. - krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, 27 proc. - diabetu, apie 30 proc. - išeminės širdies ligomis.
Fizinis pasyvumas gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, mažinti produktyvumą mokykloje ar darbe, prisidėti prie socialinės atskirties ir vienatvės.
Vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms. Vaikams iki 5 metų fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus, tačiau šiuo metu apibrėžtų rekomendacijų šiai grupei nėra.
Kūdikių fizinis aktyvumas
Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną ir jų aktyvumas turėtų būti paskirstytas visos dienos metu. Kol kūdikis neropoja, jį išjudinti galima įvairiais būdais: rankomis siekiant ar sugriebiant žaislą, atliekant traukimo ir stūmimo judesius su vaiko rankomis ar kojomis, lavinant kaklo, galvos ar kitų kūno dalių judesius įvairių dienos rutinų metu ar žaidžiant. Kai kūdikis pradeda ropoti, vėliau - ir vaikščioti, jo fizinis aktyvumas turėtų būti toliau skatinamas, užtikrinant jam saugią aplinką.
1-3 metų vaikų fizinis aktyvumas
Vaikai, išmokę vaikščioti, turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 3 valandas kasdien. Kaip ir kūdikiams, šios amžiaus grupės vaikų fizinis aktyvumas turėtų būti padalytas per visą dieną. Rekomenduojamos aktyvios valandos gali būti panaudojamos veikloms nuo lengvo (įvairių judrių žaidimų, šokinėjimo, bėgiojimo) iki vidutinio intensyvumo (važinėjimo dviračiu, žaidimo vandenyje ar kamuoliu, slėpynių ir gaudymo žaidimų, kt.).
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
3-5 metų vaikų fizinis aktyvumas
Šiai amžiaus grupei rekomenduojama kasdien bent 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla. Tai gali būti įvairūs judrūs žaidimai, šokiai, važiavimas dviračiu ar paspirtuku. Taip pat svarbu 3 kartus per savaitę įtraukti raumenis ir kaulus stiprinančius pratimus, tokius kaip laipiojimas, šokinėjimas ar žaidimai su kamuoliu.
Bendros rekomendacijos
- Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas.
- Skatinkite aktyvų žaidimą lauke. Paprastai judame daugiau, kai būname gryname ore. Vaikams ypač yra naudingas ir rekomenduotinas vaikščiojimas, taigi aktyvus buvimas lauke duoda visapusišką naudą vaiko augimui.
- Plaukimas yra viena patikimiausių ir maloniausių kūdikių ir vaikų fizinių veiklų.
- Ribokite laiką, praleidžiamą prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, telefono).
- Būkite aktyvūs kartu su vaiku. Sportuokime kartu su savo vaikais, tokiu būdu ne tik ugdysime vaiką fiziškai, bet ir puoselėsime jo kitus gebėjimus.
Praktiniai patarimai tėvams, kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą
- Sėdimuosius užsiėmimus (televizoriaus žiūrėjimą, žaidimus kompiuteriu, telefonu) vaikas turėtų užsidirbti.
- Su visais šeimos nariais reikėtų sukurti kasdienį sėdėjimo prie įvairių įrenginių laiko limitą.
- Miegamuosius kambarius įrengti be televizoriaus, kompiuterio.
- Vaiką įtraukti į kasdienes namų ruošos rutinas (stalo padengimas, kambarių tvarkymas, kt.).
- Dovanoti fizinį aktyvumą skatinančius žaislus (paspirtuką, dviratį, riedučius).
- Būti praktiniu fizinio aktyvumo pavyzdžiu vaikams!
- Mažyliui puikiai tiks balansinis dviratis. Vyresniems vaikams tiks keturių arba dviejų ratų dviratis. Vaikus žavi ir paspirtukai. Šaltuoju metų laiku fiziniam aktyvumui palaikyti ir smagiam laikui idealiai tiks rogutės, pačiūžos, slidės.
Judrieji žaidimai
Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Jie labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą.
Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais - suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt.
Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus. Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Atverkite bendravimo ciklus ir juos užverkite (t.y. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė