Išsėtinė sklerozė (IS) - tai lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Nors vis dar nėra aišku, kas sukelia imuninės sistemos atakas prieš smegenų ir nugaros smegenų mieliną, naujausi tyrimai ir mokslinės studijos padeda žmonėms gyventi visavertį gyvenimą su šia diagnoze. Šiame straipsnyje aptarsime išsėtinės sklerozės ir nėštumo ryšį, gydymo galimybes, mitus ir realybę, remiantis naujausiomis medicinos žiniomis ir pacientų patirtimi.
Išsėtinė sklerozė: kas tai?
Išsėtinė sklerozė yra demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančia arba nuolat progresuojančia neurologine disfunkcija, sukeliančia negalią. Dažniausiai IS pasireiškia 20-40 metų asmenims, tarp moterų liga du tris kartus dažnesnė nei tarp vyrų. Liga pažeidžia galvos, nugaros smegenų ir periferinės nervų sistemos ryšį, sukeldama įvairaus dydžio ir formų sklerozines plokšteles galvos ir nugaros smegenyse.
Išsėtinė sklerozė ir nėštumas: konsultacijos prieš nėštumą
Vis daugiau porų kruopščiai planuoja vaikelio gimimo laiką. Tai iš esmės apima savo dabartinio gyvenimo organizavimą taip, kad visas savo pareigas galėtumėte suderinti su nauju mamos ir tėčio vaidmeniu. Moterys su IS prieš planuojamą nėštumą turėtų būti pakonsultuotos neurologo. Tokiu atveju būtų parinkta tinkamiausia gydymo strategija, išlaikant optimalią ligos kontrolę nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo.
Pacientės turėtų žinoti, kad:
- IS nedidina persileidimo, įgimtų vaisiaus raidos ydų ar priešlaikinio gimdymo rizikos, taip pat pati liga ar ligą modifikuojantys vaistai nepaveikia asmens vaisingumo, todėl siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, rekomenduojamos kontraceptinės priemonės.
- IS nėra paveldima liga, gali būti perduodamas tik polinkis sirgti, tačiau dažniausiai pacientės neturi sergančio šeimos nario. IS sergant pirmos eilės giminaičiui, rizika susirgti didėja nuo 0,13 % iki 2-2,5 %. Paveldimumo rizika naujagimiui išauga iki 30 % dviem atvejais: jei yra monozigotiniai dvyniai ir kai abu tėvai serga IS.
- Dabartinė nuostata yra ta, kad nėštumas nedidina ilgalaikės IS negalios progresavimo rizikos. Nėštumas turi apsauginį poveikį ir ligos atkryčių dažnis yra žemas, nors ketvirtadalis pacienčių patiria ligos paūmėjimą per pirmus 3 mėnesius po gimdymo.
Sveikatos priežiūros specialistas prieš skirdamas ligą modifikuojantį gydymą vaisingo amžiaus pacientei, turėtų atsižvelgti į ligos sunkumą ir galimą paūmėjimų riziką, vaistų saugumą nėštumo metu ir poveikį vaisiui bei nėštumo eigai.
Taip pat skaitykite: Išsėtinės sklerozės rizikos veiksniai
Išsėtinė sklerozė ir ligos kontrolė nėštumo metu
Nėštumo metu organizmas yra imunotolerantiškas, kliniškai ir pagal MRT vaizdus ligos aktyvumas sumažėja, ypač paskutinį trimestrą. Tokia ligos remisija yra siejama su padidėjusių hormonų (estrogenų, progesterono, prolaktino, gliukokortikoidų, leptino) koncentracija kraujyje.
Nors dauguma IS simptomų nėštumo metu sušvelnėja, tačiau tokie simptomai kaip silpnumas, pusiausvyros ir šlapinimosi sutrikimai gali paūmėti. Nėštumo pabaigoje atsiradusius naujus simptomus, tokius kaip Bell‘o paralyžius, riešo kanalo sindromas, reikėtų diferencijuoti nuo IS paūmėjimo.
Pacientės, sergančios IS turi būti informuotos, kad nėštumo metu šlapimo takų infekcijos rizika yra didesnė, todėl esant simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistą ar gydymo įstaigą. Taip pat, nėštumą prižiūrintis gydytojas turėtų žinoti, kad esant šlapimo takų infekcijai, gali būti laikinas su IS susijusių simptomų paūmėjimas.
Papildomi radiologiniai vaizdinimo metodai nėra būtini. Magnetinio rezonanso tyrimas nėštumo metu nėra kontraindikuotinas, tačiau gadolinio, kaip kontrastinės medžiagos, rekomenduojama vengti, nes jis praeina placentos barjerą ir patenka į sisteminę vaisiaus kraujotaką.
Gimdymas ir gimdymo skausmo malšinimas
Nėštumas, sergant IS, nėra priskiriamas aukštai rizikai, todėl tai neturėtų daryti įtakos pasirenkant gimdymo būdą ir anesteziją, nebent yra reikšmingas ligos progresas, negalia. Epidurinė anestezija neturi įtakos ligos progresavimui ir gali būti saugiai atliekama gimdant natūraliais takais ar atliekant cezario pjūvio operaciją.
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
Gimdymą apsunkinantis raumenų spastiškumas gali būti mažinamas skiriant benzodiazepinus ir/arba epidurinius analgetikus.
Pacientės, esant nugaros smegenų pažeidimui ar jutimų sutrikimui žemiau T11 segmento, gali nepajausti gimdymo pradžios, todėl svarbu mokyti atpažinti tokius simptomus kaip virškinimo trakto sutrikimas, odos paraudimas, padidėjęs spastiškumas ar nugaros skausmas, kurie gali reikšti gimdymo veiklos pradžią.
Laikotarpis po gimdymo
Pirmieji trys mėnesiai po gimdymo yra padidėjusios rizikos laikotarpis dėl ligos eigos paūmėjimo tikimybės.
Moterys su IS turi būti skatinamos žindyti naujagimį, tačiau kol kas nėra aišku, ar žindymas pogimdyminiu laikotarpiu sumažina ligos paūmėjimų dažnį.
Rekomenduojama pacientėms kreiptis į pieno bankus ir užsišaldyti dalį pieno atsargų tiems atvejams, jei ligos paūmėjimui gydyti būtų skiriami vaistai kontraindikuotini žindant, ar dėl paūmėjimo išsivysčius stipriai negaliai, silpnumui, apsunkinančiam žindymą.
Taip pat skaitykite: Interviu: Ineta Stasiulytė apie gimdymą
Paūmėjimo metu skiriamas metilprednizolonas nėra indikacija nutraukti žindymą.
Išsėtinės sklerozės vaistai ir nėštumas
Saugus pastojimas gali būti planuojamas tik po to, kai buvo patvirtintas atsakas į ligą modifikuojantį gydymą ir pagal klinikinius ir MRT duomenis nėra ligos aktyvumo požymių. Prieš nėštumą, arba jau pastojus, yra rekomenduojama nutraukti ligą modifikuojančią terapiją.
Kadangi nėštumas neprovokuoja IS atkryčių dažnio, kai kurioms moterims gydymo tęsimas gali būti nereikalingas. Tačiau, pacientėms su dideliu ligos aktyvumu ir gresiančiais recidyvais, kai kurios ligą modifikuojančios terapijos gali būti tęsiamos ir nėštumo metu. Tais atvejais, gydymas beta-1b interferonu (INF-B) ir glatiramero acetatu (GA) gali būti tęsiamas kaip įmanoma ilgai, nes nėra įrodymų, kad INF-B ir GA turėtų šalutinį poveikį vaisiui ir motinai. Nėra jokių įrodymų, kad reikėtų nutraukti INF-B/GA vartojimą neplanuotai pastojus. Šie vaistai taip pat nedidina spontaninio aborto, įgimtų defektų rizikos ir nemažina moterų (bei vyrų) vaisingumo. INF-B ir GA gali būti skiriami ir žindymo laikotarpiu.
Pacientėms, kurios nutraukia natalizumabo vartojimą pastojus ar prieš nėštumą, dažniausiai po 12-16 savaičių gali pasireikšti sunkus ligos paūmėjimas. Dėl šios rizikos pacientėms, sergančioms aktyvia ligos forma, natalizumabas gali būti tęsiamas nėštumo metu. Pirmąjį trimestrą natalizumabas nepereina placentos barjero, tačiau jis aktyviai transportuojamas per placentą antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais. Siekiant sumažinti vaisiaus ekspoziciją, rekomenduojama paskutinę dozę skirti iki 34 nėštumo savaitės.
Nors nėštumo metu paūmėjimai yra reti, tačiau esant ligos paūmėjimui antroje nėštumo pusėje, atmetus šlapimo takų infekcijos galimybę, galima skirti kortikosteroidus (dažniausiai leidžiamas metilprednizolonas 1 g per dieną į veną, 3-5 dienas). Paūmėjimo atveju, nesant atsako į kortikosteroidus, galima svarstyti plazmaferezės taikymą.
Mitai apie išsėtinę sklerozę
Gydytojas neurologas, Išsėtinės sklerozės centro direktorius, med.dr. Rom Milo atkreipė dėmesį į klaidingus mitus apie išsėtinę sklerozę:
- Mitas: Išsėtinė sklerozė - mirtina liga.
- Realybė: Daugelio sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo trukmė yra įprasta, maždaug 7 metais trumpesnė nei vidurkis. Tik 10 proc. pacientų miršta dėl sudėtingų, progresuojančios ligos sukeltų komplikacijų. Daugybė žmonių su išsėtine skleroze gyvena normalius ir pasitenkinimą keliančius gyvenimus.
- Mitas: Visiems sergantiems išsėtine skleroze gresia neįgaliojo vežimėlis.
- Realybė: Tik 25-30 proc. pacientų prireikia neįgaliojo vežimėlio. Su esamais vaistais ir tais, kurie dar bus išrasti, mes galime tikėtis vis mažesnio šio procento. Didesnei daliai pacientų puikiai sekasi judėti be pagalbos ar pasitelkus mobilumą gerinančias priemones. 20-25 proc. pacientų turi gerybinę ligos formą, kuri beveik nepaveikia jų gyvenimo kokybės.
- Mitas: Išsėtinė sklerozė sukelia raumenų degeneraciją.
- Realybė: Išsėtinė sklerozė yra nervų sistemos liga, kai paveikiamas mielino dangalas ir nervinės viso organizmo funkcijos. Lėtas nervų sistemos impulsas gali pasireikšti nervų silpnumu ar pervargimu, bet ne raumenų degeneracija. Todėl kalbant apie gyvenimo kokybę, labai svarbiais veiksniais tampa fiziniai pratimai, jogos užsiėmimai. Tai yra naudinga kiekvienam sergančiajam išsėtine skleroze.
Šeimos istorijos: įkvepiantys pavyzdžiai
Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ mėnesiniame leidinyje supažindina su vilniečių šeima Loreta ir Vytautu Budrevičiais, kurie sutiko pasidalinti savo patirtimi ir įkvėpti kitus nepasiduoti ligai. Loreta Budrevičienė (33 m.) su vyru Vytautu (32 m.) augina septynmetį sūnų Ąžuolą. Išsėtinės sklerozės diagnozę moteris išgirdo iš karto po gimdymo. Nors diagnozė sujaukė šeimos planus, jie rado būdų, kaip gyventi visavertį gyvenimą. Loreta atkakliai nesėda į neįgaliojo vežimėlį ir su šeima aktyviai leidžia laiką, rengia teminius vakarėlius ir dalyvauja Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ veikloje.
Kita istorija - Sandros Stankevičienės, auginančios dvynukes Aurėją ir Austėją. Išgirdusi diagnozę prieš ketverius metus, moteris nenustojo rūpintis savo dukromis ir stengiasi būti kuo geresnė mama. Ji bendrauja su kitomis moterimis, sergančiomis išsėtine skleroze, ir pataria joms nebijoti susilaukti vaikų.
Šios istorijos įrodo, kad išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis motinystei. Su tinkama priežiūra ir palaikymu, moterys, sergančios šia liga, gali susilaukti sveikų vaikų ir džiaugtis motinystės teikiamais džiaugsmais.
Sezoniškumo įtaka
Mokslininkai mano, kad sergamumą IS sukelia vitamino D trūkumas motinai antrą ar trečią nėštumo trimestrą. Pagrindinis šio vitamino šaltinis yra UVB spinduliuotė, kurios žiemą būna nedaug. Taip pat, Kembridžo universiteto specialistai įrodė, kad vasarą gimę vaikai yra aukštesni ir sunkesni, o mergaitės pradeda bręsti kiek vėliau, palyginti su savo bendraamžiais.