Įvadas
Išsėtinė sklerozė (IS) - tai lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, įskaitant smegenis ir nugaros smegenis. Ši liga sukelia įvairius simptomus, tokius kaip raumenų silpnumas, koordinacijos problemos, nuovargis ir regos sutrikimai. Nors tikslios IS priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pastaruoju metu mokslininkai ėmė domėtis, ar gimimo mėnuo gali būti susijęs su IS rizika.
Išsėtinės sklerozės rizikos veiksniai
Nėra vieno rizikos veiksnio, kuris lemtų išsėtinės sklerozės atsiradimą. VU Medicinos fakulteto magistro studijų studentė, išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė Ana Staševičienė teigia, kad jau yra išanalizuoti 44 veiksniai. Nors kai kurių veiksnių, tokių kaip genetinis polinkis, gimimo šalis ar lytis, pakeisti negalime, tačiau valdant kitus rizikos veiksnius, galime padidinti tikimybę išlikti sveikiems.
Valdomi rizikos veiksniai
A. Staševičienė atkreipia dėmesį į tyrimus, kurie išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius, didinančius riziką susirgti išsėtine skleroze:
- Epšteino-Baro virusas (EBV)
- Infekcinė mononukleozė (Herpes šeimos virusai)
- Rūkymas
Kiti veiksniai, kuriuos galime valdyti, apima:
- Mitybos įpročius
- Vitamino D koncentraciją kraujyje
- Fizinį aktyvumą
- Vidinę darną (atsparumą stresui)
Geografinė padėtis ir emigracija
Sergamumo paplitimo žemėlapiai rodo, kad didesnę riziką susirgti IS turi asmenys, gimę šiaurės regionuose. Jei žmogus, turintis riziką susirgti IS, iki 15 metų emigruoja arčiau pusiaujo, jo rizika susirgti IS tampa tokia, kaip tos šalies, į kurią jis emigravo. Tačiau, jei jis išvyksta būdamas jau vyresnis, pavyzdžiui, 20 metų, jis išveža su savimi riziką susirgti IS.
Taip pat skaitykite: Išsėtinės sklerozės poveikis gimdymui
Vaikystės svoris
Tyrimai atskleidė, kad vaikams iki 20 metų, kurių KMI viršija 27, rizika susirgti IS yra didesnė. Taip atrastas ryšys tarp vaikystės svorio ir rizikos susirgti IS. Nutukimo epidemija smarkiai koreliuoja su augančiu išsėtinės sklerozės sergamumu.
Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas
Nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų patvirtina sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo nuo mažų dienų naudą. Šių įgūdžių ugdymas gali būti vertinamas ir kaip išsėtinės sklerozės prevencija. Kaip labiausiai ištirtą veiksnį A. Staševičienė mini saulės poveikį. Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris nustatė, jog buvimas lauke yra veiksminga prevencinė priemonė, sauganti nuo susirgimo išsėtine skleroze vyresniame amžiuje. Dėl to kaip viena iš ankstyvos išsėtinės sklerozės prevencijos formų yra minima rekomendacija vaikams daugiau laiko praleisti gryname ore, lauke. Mokslininkai mano, jog didžiausias aplinkos veiksnių poveikis, keliantis riziką susirgti išsėtine skleroze, pasireiškia dar vaikystėje. Todėl vaikystėje itin svarbu apsaugoti vaiką nuo vitamino D trūkumo ir nepalankių mitybos įpročių. Sveikos gyvensenos įpročiai, diegiami nuo mažų dienų, gali turėti lemiamos įtakos apsaugant daug rizikų turintį žmogų nuo išsėtinės sklerozės.
Gimimo mėnuo ir išsėtinės sklerozės rizika: ar yra ryšys?
Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jūsų gimimo metas gali turėti subtilios įtakos jūsų ilgalaikiams fiziologiniams polinkiams. Sezoniniai pokyčiai vaisiaus vystymosi metu sudėtingai sąveikauja su genetiniais žymenimis, todėl gali atsirasti įvairių sveikatos rizikos profilių. Daugybė mokslinių tyrimų atskleidė įtikinamų sąsajų tarp gimimo mėnesio ir polinkio į tam tikrus sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad gimimo metas gali turėti įtakos jūsų polinkiui į tam tikras ligas ir sveikatos problemas. Pavyzdžiui, žiemą gimę asmenys dažniau serga neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija, o gimę vasarą dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Tyrimai ir statistika
2003-aisiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad ryšys tarp įvairių ligų ir gimimo datų egzistuoja. Ištyrę apie 86 milijonus gimimo datų, jie atrado, kad gruodžio mėnesį gimę asmenys buvo labiau linkę sirgti epilepsija, šizofrenija bei išsėtine skleroze. Kovo mėnesį gimę asmenys be šių ligų sirgo dar papildomomis 7 ligomis. Tai nustačius buvo išsiaiškinta, kad ne zodiako ženklas lemia mūsų sveikatą, o dienos, kurią esame gimę, ilgis. Kūdikiai yra labai jautrūs aplinkai, taigi kiekvienas saulės spindulys bei su juo gaunamas vitaminas D yra svarbus.
Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai atskleidė, jog gegužę gimusių vaikų organizme buvo mažiau vitamino D - net 20 proc. mažiau nei tų, kurie gimė lapkritį. Įrodę, jog gimimo mėnuo labai svarbus vaisiaus imuninės sistemos vystymuisi, galime pasiūlyti paaiškinimą, kas sieja išsėtinę sklerozę ir gimimo datą. Didesnis T limfocitų kiekis gali paaiškinti, kodėl gegužę gimę vaikai labiau rizikuoja susirgti išsėtine skleroze. Vitamino D ir T limfocitų ryšys labai svarbus.
Taip pat skaitykite: Kūno pokyčiai nėštumo metu
Sezoniniai veiksniai ir genetiniai polinkiai
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad prenatalinio vystymosi metu aplinkos veiksniai daro pastebimą įtaką ilgalaikėms sveikatos trajektorijoms. Saulės šviesos poveikio, motinos mitybos ir sezoninių infekcijų pokyčiai kritiniais vystymosi laikotarpiais gali sukelti genetines išraiškas, kurios potencialiai keičia ligų riziką.
Nors genetinis paveldimumas vaidina sudėtingą vaidmenį sveikatos rezultatams, nauji tyrimai rodo, kad jūsų gimimo mėnuo gali turėti subtilią įtaką genetiniams polinkiams. Moksliniais tyrimais nustatyta koreliacija tarp gimimo mėnesių ir genetinių žymenų, kurie gali turėti įtakos ilgalaikėms sveikatos trajektorijoms. Mokslininkai pastebėjo statistiškai reikšmingų dėsningumų, siejančių sezoninius gimdymo mėnesius su subtiliais genetiniais pokyčiais, kurie gali nulemti tam tikras fiziologines reakcijas.
Šie genetiniai polinkiai nėra deterministiniai, o atspindi tikimybines tendencijas. Jūsų unikalus genetinis profilis išlieka pagrindiniu veiksniu, o gimimo mėnuo yra niuansuota aplinkos įtaka. Suprasdami šias subtilias sąsajas, galite priimti informuotesnius prevencinius sveikatos priežiūros sprendimus, galinčius sumažinti paveldėtus rizikos veiksnius taikant tikslines gyvenimo būdo intervencijas.
Neurologinės ir psichikos sveikatos sąsajos
Tyrimai rodo, kad priklausomai nuo gimimo mėnesio sezoninio poveikio ir gimdoje esančių aplinkos veiksnių gali skirtis tokių ligų kaip šizofrenija, depresija ir bipolinis sutrikimas rizika. Konkretūs neurologiniai tyrimai rodo, kad žiemos ir pavasario gimimo mėnesiais šiek tiek padidėja tikimybė susirgti išsėtine skleroze, o vasarą gimusiųjų neurologinės raidos trajektorijos šiek tiek skiriasi. Šį neurologinį polinkį gali lemti sezoniniai motinos vitamino D kiekio svyravimai, hormonų svyravimai ir galimas virusų poveikis kritiniais vystymosi laikotarpiais.
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Pagrindinės širdies ir kraujagyslių įžvalgos rodo, kad jūsų gimimo sezonas gali turėti įtakos galimam širdies pažeidžiamumui:
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
- Žiemą gimusiems asmenims būdingas šiek tiek didesnis polinkis sirgti koronarine liga.
- Vasaros gimimo mėnesiai koreliuoja su mažesniu arterijų uždegimo žymenų kiekiu
- Sezoninis vitamino D poveikis prenatalinės raidos metu turi įtakos ilgalaikiam širdies ir kraujagyslių atsparumui
Tyrimai rodo, kad gimimo mėnesio aplinkos veiksniai gali moduliuoti genetinę raišką, susijusią su širdies sveikata.
Imuninės sistemos vystymasis
Tyrimai rodo, kad žiemos mėnesiais gimusių asmenų imuninė sistema gali būti kitokia nei gimusiųjų vasarą. Saulės šviesos poveikio, temperatūros ir ankstyvuoju vystymosi etapu vyraujančių sezoninių ligų sukėlėjų pokyčiai gali keisti imuninės sistemos reakciją. Genetinė sąveika su sezoniniais aplinkos veiksniais dar labiau prisideda prie šių sudėtingų imunologinių prisitaikymų. Nauji epidemiologiniai duomenys rodo niuansų ryšį tarp gimimo mėnesio ir galimo polinkio sirgti tam tikromis autoimuninėmis ligomis, todėl išryškėja sudėtingas ryšys tarp sezoninės gimimo įtakos ir ilgalaikio imuninės sistemos funkcionalumo.
Medžiagų apykaitos ir hormonų pokyčiai
Nauji tyrimai rodo, kad gimimo mėnuo gali turėti įtakos pagrindiniams fiziologiniams procesams, susijusiems su medžiagų apykaita ir hormonų reguliavimu:
- Didesnė metabolinio sindromo tikimybė asmenims, gimusiems tam tikrais žiemos mėnesiais.
- Galimi jautrumo insulinui svyravimai, susiję su sezoniniais gimimo ypatumais
- Hormonų svyravimai, galimai susiję su gimimo laiku ir aplinkos sąlygomis
Sezoniniai gimimo svyravimai gali turėti įtakos endokrininei funkcijai, o skydliaukės hormonų kiekis ir kortizolio gamyba nežymiai, bet išmatuojamai skiriasi.
Galimi apribojimai ir ateities tyrimų kryptys
Nors dabartiniai tyrimai rodo intriguojančius dėsningumus, būtina pripažinti reikšmingus statistinius esamų tyrimų trūkumus, įskaitant galimus atrankos šališkumus ir klaidinančius kintamuosius, kurie gali iškreipti interpretacijas. Ateities tyrimuose pirmenybė turi būti teikiama didelės apimties, longitudiniams tyrimams su patikima demografine kontrole ir pažangia genetine analize. Reikės išsamių duomenų rinkinių, kuriuose būtų galima atskirti sezoninę įtaką nuo kitų aplinkos veiksnių.
Ergoterapija sergant išsėtine skleroze
Ergoterapija yra svarbi reabilitacijos dalis sergant išsėtine skleroze. Ji padeda pacientams išlikti savarankiškiems ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ergoterapeutai įvertina paciento poreikius ir pritaiko terapiją pagal individualius poreikius. Ergoterapijos tikslai yra paciento mokymas ir apsitarnavimas. Reikalingos pagalbos lygis gali kisti, nes priklauso nuo ligos eigos. Reabilitacija siekiama padidinti paciento nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę, bei sumažinti negalumą. Tai apima eilę terapinių metodų: ergoterapija, fizioterapija ir darbo terapija. Ergoterapija yra cholistinis medicinos metodas, paremtas prielaida, kad specialiai atliekams veiksmas turi gydomąjį poveikį. Dėl įvairių pasireiškimo formų reikalingos skirtingos reabilitacijos priemonės. Pagrindiniai aspektai vertinant reabilitacijos rezultatus yra konkretaus paciento poreikių įvertinimas ir jo gyvenimo kokybės pagerinimas. Neurologiniuose skyriuose turėtų dirbti ergoterapeutas.
Ergoterapijos poveikio tyrimas
Tyrimo, atlikto Kauno medicinos universiteto neurologijos klinikoje, rezultatai parodė, kad išsėtine skleroze sergantiems pacientams labiausiai sutrinka šios kasdienės veiklos sritys:
- Judėjimas laiptais
- Judėjimas kojomis ar ratukais
- Šlapimo pūslės kontrolė
- Virškinimo trakto kontrolė
- Atmintis
- Persėdimas vonioje/duše
- Maudymasis duše ar vonioje
- Apatinės kūno dalies tualetas
- Apatinės kūno dalies apsirengimas
- Persėdimas tualete
- Viršutinės kūno dalies apsirengimas
Tyrimo rezultatai parodė, kad ligos trukmė paciento savarankiškumą įtakoja vidutiniškai. Atlikus 18 tiriamųjų pakartotinį kasdienės veiklos įvertinimą po 3 mėnesių, kai jie savarankiškai vykdė paskirtas ergoterapijos užduotis, bendras funkcinio nepriklausomumo testo balas vidurkis pagerėjo 7 balais. Vertinant atskiras veiklas, naudojant funkcinio nepriklausomumo testą, didžiausias pokytis stebimas šiose kasdienėse veiklose: apsitarnavimo duše, persėdimo vonioje/duše, viršutinės kūno dalies apsirengimo, apatinės kūno dalies apsirengimo, persėdimo tualete, valgymo, viršutinės kūno dalies tualeto, apatinės kūno dalies tualeto, persėdimo į ratukus. Atlikus vertinimą Solermano testu prieš 3 mėnesius ir po jo, rezultatai parodė, jog rankos suėmimo funkcija pagerėjo 13 tiriamiesiems, pablogėjo 1 tiriamajam, nepakito 4 pacientams. Balų vidurkis pakilo nuo 28 ±1,8 iki 30 ±1,6 balų.