Kūdikių Bėrimas Nuo Gimimo: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Kūdikių bėrimas nuo gimimo yra dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių bėrimų priežastis, simptomus, kada jie pasireiškia ir kaip juos gydyti. Svarbu atsiminti, kad dauguma bėrimų yra laikini ir savaime pranyksta, tačiau svarbu juos atpažinti ir atskirti nuo būklių, kurioms reikalingas gydymas.

Bėrimų Priežastys ir Simptomai

Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos.

Dažniausiai Pasitaikantys Bėrimai

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių bėrimų naujagimiams:

Baltieji Naujagimių Spuogai (Milia)

• Simptomai: Nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių.
• Kada Atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams.
• Gydymas: Nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 savaičių.

Naujagimių Aknė (Acne Neonatorum)

• Simptomai: Nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi.
• Priežastys: Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze.
• Gydymas: Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų.

Naujagimių Toksinė Eritema

• Simptomai: Tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines.
• Priežastys: Nepaisant gąsdinčiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema.
• Kam Pasireiškia Šis Bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams.
• Kada Pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.
• Gydymas: Dažniausiai nereikalauja jokio gydymo.

Naujagimių Raudonė

• Simptomai: Atsiradęs raudonų dėmių bėrimas su mažomis, iki 3 mm skersmens, pūslelėmis, kuriose esantis skystis gali būti panašus į pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Šio tipo bėrimas pirmiausiai atsiranda ant skruostų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. Naujagimiui nepasireiškia jokių kitų ligų požymiai.
• Priežastys: Tikslios priežastys nėra aiškios. Medikų nuomone, tai yra paprasčiausias imuninės sistemos formavimosi etapas.
• Gydymas: Specialaus gydymo nereikia.

Prakaitinis Išbėrimas

• Simptomai: Gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių.
• Priežastys: Atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Ypač susijęs su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu.
• Gydymas: Nuprausus bėrimų vietas galima tepti mažylių odos priežiūrai skirtais specialiais kremais. Svarbu, kad kūdikis visą laiką būtų švarus, saikingai aprengtas, neperkaistų ir nesikasytų spuogelių, kurie per kelias dienas išnyksta. Bėrimui sustiprėjus, plečiantis, būtina kreiptis į gydytoją.

„Gandro Žnybis“ ir „Angelo Bučinys“

• Simptomai: Rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais - portveino dėme.
• Gydymas: Dažniausiai nereikalauja jokio gydymo, išnyksta savaime.

Naujagimių Pleiskanojimas

• Priežastys: Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo, tuo didesnė tikimybė, kad oda pleiskanos. Kitos teorijos teigimu, pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos.
• Kada Pasireiškia? Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, praeina savaime per pirmuosius metus.
• Gydymas: Dažniausiai jokio gydymo nereikia, tačiau reikia stebėti odos būklę, kad neatsirastų įtrūkimų, žaizdelių. Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.

Kitos Naujagimių Būklės, Kurios Gali Atrodyti Kaip Bėrimas

• Padidėjusios Naujagimio Krūtys: Apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę - kitą, rečiau - per porą mėnesių. Jokių būdu negalima spaudyti krūtų siekiant išspausti tariamą pieną - tai gali paskatinti laktaciją ir pažeisti audinius, dėl ko padidėja komplikacijų (kūdikių mastito, pūlinių) rizika.
• Padidėjęs Naujagimio Plaukuotumas: Kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.
• Epšteino Perlai: Tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Priežastis - keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje.
• Svorio Netekimas: Per pirmas 3-4 gyvenimo dienas naujagimis netenka iki 5-10% gimimo svorio, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs). Prarastą svorį naujagimis susigrąžina per dvi savaites.
• Nesimetriška Galvos Forma: Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai. Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių.
• Pirmosios Išmatos (Mekonijus): Tamsiai žalios, rudos ar net juodos spalvos, gleivėtos, tirštos, bekvapės, o vėliau šviesėja, skystėja jų konsistencija, atsiranda kvapas.
• Šlapinimasis: Naujagimiai pirmosiomis paromis šlapinasi retai, daugiausia dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
• Kraujavimas Iš Lytinių Organų: Pirmąją gyvenimo savaitę išsiskiria gleivių, o 5-8 parą gali labai silpnai kraujuoti (tariamos mėnesinės).

Kūdikių Spuogai

Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Kūdikių spuogai nėra infekciniai ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo. Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo. Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais. Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu. Dažniausiai gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir įvertins odos būklę. Paprastai papildomų tyrimų nereikia, kadangi kūdikių spuogai yra lengvai atpažįstami pagal jų išvaizdą ir vietą. Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą.

Odos Priežiūra Kūdikiams

Oda kūdikystėje gali sukelti nemažai problemų - ji ypatingai jautri, greitai sudirginama. Dėl to kūdikį kamuoja ne tik diskomfortas, skausmas, bet ir odos infekcijos, nuo kurių apsaugo sveika oda. Išsausėjimas, niežulys ir bėrimai dažnai mamai pažįstamos gležnos odelės bėdos. Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda. Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3-4 valandas. Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų - užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė. Svarbi higienos procedūra - maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2-3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apipraususios, neskubėkite užmauti sauskelnių - trumpam palikite mažylį nuogą - kad odelė pakvėpuotų. Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti. Odą taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas - taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais. Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Nors dauguma naujagimių bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Bėrimas atrodo infekuotas (pūliai, šašai, patinimas).
• Kūdikis karščiuoja.
• Bėrimas plinta arba blogėja.
• Kūdikis yra neramus, irzlus, blogai valgo.
• Jūs nerimaujate dėl bet kokio bėrimo.
• Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius.

Retesni Naujagimių Odos Sutrikimai

Be jau aptartų dažnų būklių, yra ir retesnių odos sutrikimų, kurie gali pasireikšti naujagimiams:

• Praeinanti Naujagimių Pustulinė Melanozė: Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais.
• Kūdikių Aknė: Tai kitas nozologinis vienetas, t. y., ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė).
• Naujagimių Akropustuliozė: Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių).
• Pūslės, Atsiradusios Dėl Čiulpimo: Tai atmetimo diagnozė, kurią reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, pūslinio impetigo, įgimto sifilio, kandidozės, naujagimių raudonosios vilkligės, paveldimų pūslinių ligų.
• Kraujagysliniai Apgamai: Tai ir kraujagyslių navikai, ir malformacijos. Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti, taip pat dalis yra susiję su vidaus organų patologija.
• Marmurinė Oda: Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje.
• Arlekino Spalvos Pokytis: Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla.
• Įgimta Dermos Melanocitozė („Mongolo“ Dėmė): Dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija.
• Bronzinio Vaiko Sindromas: Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios.
• Seborėjinis Dermatitas: Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
• Riebalinis Apgamas: Tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.
• Įgimta Odos Aplazija: Tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka.
• Erozinė Pustulinė Skalpo Dermatozė: Naujagimiams su perinataliniu skalpo pažeidimu, plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai, kuriems gydymas antibakteriniais vaistais (tiek vietiniais, tiek ir sisteminiais) neturi efekto.
• Gerybinė Skalpo Histiocitozė: Dar vadinama „galvos papuline histiocitoze“ - retai sutinkamas, savaime praeinantis ne-Langerhanso ląstelių histiocitozės tipas.

Odos Būklių Diagnostika

Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.

Gydymo Principai

Daugeliu atvejų naujagimių bėrimai nereikalauja jokio specialaus gydymo ir praeina savaime. Svarbu palaikyti tinkamą higieną, naudoti švelnias odos priežiūros priemones ir vengti dirgiklių. Jei bėrimas yra stiprus, uždegiminis arba sukelia diskomfortą kūdikiui, būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali rekomenduoti tinkamą gydymą.

Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

tags: #kudikio #berimas #nuo #gimimo