Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Kretingos 81-osios vidurinės gimnazijos istoriją, pradedant jos užuomazgomis ir plėtra, baigiant dabartine veikla. Straipsnyje remiamasi archyviniais dokumentais, istoriniais šaltiniais ir atsiminimais, siekiant atkurti mokyklos raidą ir jos svarbą Kretingos krašto švietimui.
Įžanga
Kretingos 81-oji vidurinė gimnazija, kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų, turi savitą ir įdomią istoriją, kuri atspindi ne tik vietos bendruomenės poreikius, bet ir visos šalies švietimo sistemos pokyčius. Šios mokyklos istorija glaudžiai susijusi su pranciškonų ordinu ir jų veikla Kretingoje.
Pranciškonų vaidmuo Kretingos švietime
Pranciškonai nuo seno buvo svarbūs Kretingos krašto švietimui. Jų iniciatyva buvo įkurta ne tik bažnyčia, bet ir mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją. Vienas iš ryškiausių pranciškonų, prisidėjusių prie švietimo Kretingoje, buvo Jeronimas Pečkaitis.
Jeronimo Pečkaičio veikla
Jeronimas Pečkaitis gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Baigė Marijampolės gimnazijos keturias klases, mokėsi Seinų dvasinėje seminarijoje. 1908 m. buvo įšventintas kunigu. Vikaravo Turoslėje, Pilypave ir Liubave. 1914 m. spalio 26 d. Palėvenės bažnyčioje įstojo į pranciškonų vienuolyną ir pasirinko vienuolinį Jeronimo vardą. Nuo 1915 m. rudens iki 1917 m. darbavosi Kretingos pranciškonų vienuolyne ir parapijoje. 1917-1918 m. vikaravo Darbėnuose. Norėdamas geriau susipažinti su pranciškonų gyvenimo būdu ir regula, papildyti teologijos ir filosofijos žinias, 1919-1920 m. praleido Silezijos šv. Jadvygos pranciškonų provincijoje, Vokietijoje. 1920 m. grįžo į Kretingą ir 1921 m. birželio 12 d. buvo paskirtas Lietuvos pranciškonų komisaru (vadovavo komisariatui iki 1924 m.) ir Kretingos vienuolyno gvardijonu.
J. Pečkaitis organizavo kareivių nuniokoto Kretingos vienuolyno remontą, po kurio atnaujintose celėse gyveno 23 asmenys. Vienuolyne įrengė bendrabutį pranciškonų išlaikomiems Kretingos progimnazijos moksleiviams, surinko aptarnaujantį personalą. Jis buvo autorius idėjos įkurti vidurinę mokyklą, kurioje būtų mokomi ir auklėjami klierikai. 1922 m. spalio 16 d. klierikams atidarė porą metų veikusią seminariją, kurioje buvo mokoma pagal aukštesniųjų gimnazijos klasių programą. J. Pečkaičio iniciatyva 1922 m. Kretingoje buvo sušauktas pirmasis Lietuvos tretininkų kongresas. 1923 m. paskirtas Kauno vienuolyno viršininku ir Lietuvos tretininkų direktoriumi, nutarė leisti tretininkams skirtą leidinį „Šv. Pranciškaus varpelis“, kurį redagavo nuo 1923 m. iki mirties. Mirė 1925 metų balandžio 3 dieną Kaune.
Taip pat skaitykite: Šiluma ir Rūpestis Kretingoje
Kretingos mokyklos raida XX amžiuje
XX amžiuje Kretingos mokykla išgyveno įvairius etapus, pradedant nuo progimnazijos ir baigiant vidurine mokykla. Šiuo laikotarpiu mokykla susidūrė su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, mokymo priemonių stoka ir tinkamų sąlygų ugdymo procesui trūkumas. Tačiau, nepaisant sunkumų, mokykla veikė ir bendruomenė dėjo daug pastangų, kad ji gyvuotų.
Pirmieji mokslo metai ir iššūkiai (1921-1923 m.)
1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Pirmieji keleri mokslo metai buvo nepaprasti: mokytojams trūko atlyginimų, mokymo priemonių, tinkamų ugdymo procesui sąlygų. Bendruomenė dėjo daug pastangų, kad mokykla gyvuotų.
Iš archyvuose esančių mokyklos dokumentų, ypač posėdžių protokolų, galima sužinoti, su kokiomis problemomis mokykla susidurdavo, kaip buvo ieškoma jų sprendimo kelių. Protokoluose fiksuojami svarstyti klausimai bei surašyti priimti nutarimai bei sprendimai. Iš esančių įrašų sužinome kokios su kokiomis problemomis mokykla susidurdavo, kaip buvo ieškoma jų sprendimo kelių, matome kas kalbėta, ko nespėta, kas nutarta ar iš viso neaptarta ar tuokart atidėta, nesvarstyta. Pasitaiko, kad nurodomi ir sprendimo priėmimo argumentai.
1921 m. lapkričio 13 d. protokolas atskleidžia, kad mokytojai mokyklą vadino progimnazija. Posėdyje dalyvavo piliečiai Polianinas, Mileris, Petrikas, Idzelis, Markvaldas, Pipiras, klebonas Bublys, progimnazijos vedėjas Racevičius, Puplesaitė, Balčytis. Progimnazijai vadovo vedėjas Racevičius Antanas, kunigas. Svarstyti klausimai:
- Įvesti mokiniams uniformą - mergaitėms tamsiai rudos spalvos suknelės ir kepuraitės - biretkės. Berniukams tamsiai pilkos spalvos ir tamsiai mėlynos spalvos kepurės.
- Įvesti lotynų kalbą III klasei.
- Remiantis pravoslavų tėvų prašymu - įvesti pravoslavų tikybos dėstymą.
- Visame mokyklos name nuspręsta sudėti antrus langus.
- Rusų kalbos įvedimo klausimas liko neišspręstas.
1922 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas rodo, kad susirinkę asmenys „mokyklos bute“ turėjo svarstyti tokią dienotvarkę:
Taip pat skaitykite: Kontaktai: Kretingos Globos Skyrius
- Pamokų paskirstymas.
- Matematikos klausimu.
- Pataisos - kvotimai (egzaminai).
- Eglaitės vakarėlio klausimas.
- Laiko nustatymas.
- Klausimai ir sumanymai.
Posėdį pradėjo esminiu klausimu - mokymo programa. Buvo nustatytas pamokų skaičius savaitėje kiekvienai klasei ir dalykui. Mokytojų pamokų paskirstymas: p. Račys dėsto visose klasėse aritmetiką ir III klasėje algebrą, geometriją, fiziką. p. Zakutaitė visose klasėse vokiečių kalbą ir liuteronų evangelikų tikybą, paišybą, rankų darbus ir gimnastiką. vedėjas Racevičius visose klasėse R. katalikų tikybą, lotynų kalbą II ir III klasėse. Geografiją ir istoriją III klasėje. p. Puplesaitė visose klasėse lietuvių kalbą, I ir II klasėse istoriją ir geografiją ir gamtą visose klasėse. vargonininkas P. Pipiras dainavimas, paskirta 3 pamokos savaitėje: I klasė 1 pamoka; II ir III klasės bendra pamoka, choras visoms klasėms.
Protokoluose randama įvairių dalykų, kurie kartais kelia šypseną, kai kurie parodo kai kuriuos šio miestelio, ar to meto valstybės įdomybes, liudija to meto realijas. Pavyzdžiui, žodis „rankvedis“, kuris reiškė pratybų sąsiuvinį. Taurelės kilnojimas buvo labai aktualu XX a. pradžioje, todėl protokole randame svarstytą klausimą „dėl antialkocholinių pasikalbėjimų“.
1922 m. gegužės 1 d. „progimnazijos vedėja M. Puplesaitė“ vienbalsiai išrenkama Mokytojų Tarybos pirmininke. Taigi - įstaigai vadovauja nauja vadovė, kuri taip pat išrenkama ir Mokytojų Tarybos pirmininke. Įrašas sako, kad „vietoj atsisakiusio mokyt. kun. Racevičiaus, lotynų kalbos pamokas paima J. Račys, III klasėj geografijos 2 pamokas ir istorijos 2 pamokas paima J. Račys“. Gali būti, kad progimnazijai vadovauti 1921 metais ėmęs vadovauti A. Racevičius iš viso išėjo iš mokyklos. Toliau yra įpareigojantis įrašas „vedėja, kiek galima stipriau turi reaguoti į disciplinos pažeidimus“.
1922 m. gegužės 19 d. vykęs posėdis trumpas, tačiau svarbus: „1. įstojamųjų kvotimų klausimas; 2. 1921/1922 m. metų baigimo klausimas; 3. Dėl pamokų praleidinėjimo mokinių klausimas“. Nutarta - „įstojamiesiems kvotimams paskirta 12 ir 13 d. d. birželio mėn., Švietimo ministerijos pranešimu 1921/1922 m. metai baigiami birželio 14 d. ir neatėjusieji į pamokas mokiniai turi raštu pasiaiškinti su tėvų ar globėjų patvirtinančiu parašu“.
Dieną prieš baigiantis pirmiesiems mokslo metams, birželio 13 d., įvyksta Mokytojų tarybos posėdis. Jame taip pat dalyvauja ir „Tėvų ir laikytojų komiteto atstovai“. Darbotvarkė: „1. 1921/1922 m. metų rezultatų klausimas; 2. 1922/1923 m. metų pradžios ir įstojamieji ir pataisų kvotimai; 3. Sumanymai“. Iš to matome, kad jau pirmaisiais mokslo metais čia būta trijų progimnazijos klasių, nes: „Pataisos: I klasė iš aritmetikos - 6, iš lietuvių kalbos - 9, iš vokiečių kalbos - 2, gamtos ir istorijos - 1; II klasė iš aritmetikos - 4, iš lietuvių kalbos - 2, iš vokiečių kalbos - 1, iš lotynų kalbos - 9 (lotynų kalba neprivalomas dalykas). III klasė: iš lietuvių kalbos - 1“.
Taip pat skaitykite: Sutrikusio intelekto žmonių globa Kretingoje
Posėdyje minimas ir oficialus valstybės dokumentas - Švietimo programa. Įraše skaitome, kokių dalykų tuomet mokėsi Naumiesčio progimnazijos mokiniai: „Laikantis Švietimo ministerijos mokyklos reformos projekto programos („Švietimo darbai“ Nr 6-7) nėra praeitas kursas iš: iš Senovės istorijos I klasė - praeita iki Graikijos, II klasė - t. p. iki Graikijos, III klasė - praeita tik „Senovės istorija“. Aritmetika: I klasė - išeita iki dešimtainių trupmenų dalybos, II klasė - iki nuošimčių, Vokiečių kalbos - III klasė tik pusė kurso; Lotynų kalba - išeita 3 linksniuotės ir taisyklingosios 4 asmenuotės. Kiti dalykai išeiti sulig programa“. Įrašas toliau sako, kad „į I klasę įstojo tik 2 mokiniai“.
Antrieji mokslo metai (1922-1923 m.)
1922 - 1923 mokslo metų protokolo datos nėra. Įrašas „posėdį atidarė Naumiesčio progimnazijos vedėjas I. Statkevičius“ sako, kad mokyklai jau vadovauja naujas vadovas (iš vėlesnių įrašų sužinoma, kad jo vardas Ignas). Šiame posėdyje jau kalbama apie pinigus. Darbotvarkė:
- Mokyklos vedėjo pranešimas.
- Komiteto kasininko pranešimas.
- Mokinių mokestis už mokslą.
- Tėvų komiteto rinkimai.
- Senųjų mokytojų atsiskaitymas.
- Dėl kalbų: anglų, rusų.
Naujojo mokyklos vedėjo pranešimas protokole aprašomas asketiškai: „mokinių yra 81 (įskaitant kandidatus į I klasę). Mokyklai reikėtų dar vieno mokytojo, nors šiaip taip galima apsieiti“. Iš čia sužinome tikslų Naumiesčio progimnazijos pirmųjų bei antrųjų mokslo metų mokinių skaičių.
Progimnazijos Komiteto kasininko pranešimo aprašymas: „Hofmanas - pinigų yra tiek, kad nuo mokinių paėmus po 1000 Auksinų, tai progimnazija išgyvens tik iki Naujų metų. Nuo Naujų metų Švietimo ministerija ketina priimti savo žinion. Hofmanas pranešė apie senųjų mokytojų skundus dėl algos neužmokėjimo. Mokytojams užmokėta pagrindinė alga su 80 procentų priedu. 20 procentų išlaikyta už butą ir kurą. Žodžiu buvo sutikta vedėjui apmokėti kelionės išlaidas. Nutarta 2000 Auksinų ir mokytojui Venkiui 1000 Auksinų. Račui ir Puplesaitei iš priedų išskaityti 20 procentų už kurą ir butą, o Sakutaitei apmokėti tik pagrindinę algą“.
1922 m. lapkričio 9 dienos Naumiesčio progimnazijos mokytojų Tarybos nutarime jau randame nemažą intrigą - kalbama apie pinigus ir užmokestį mokytojams. Jie nepatenkinti Tėvų komiteto sąlygomis ir siūlo savo. O jų nepatenkinus - mokytojai atsisako dirbti. „Vedėjas I. Statkevičius praneša apie Tėvų komiteto susirinkimo pasiūlytas sąlygas: už savaitinę l pamoką po 1 litą. Už vadybą 50 Lt., kitus mokytojams priklausančius už darbą pinigus išmokėti po Naujų metų, kad tikisi surinkti mokesčius už mokslą. Tėvų komitetas iš mokinio gali imti tik po 5 Lt., to bus užtenkama pagal pasiūlytas sąlygas. Mokytojų Taryba apsvarstė ir randa, kad jei mokestis už mokslą nebus surinktas dabar, tai po Naujų metų jis padidės ir bus daug sunkiau surinkti. 1. Išlaikyti IV klasėje nuo mokinio pareis po 9 Lt.; 2. Neprivalomas dalykas - 6 Lt.; 3. Išmokėti mokytojams senas skolas 30 Lt.; 4. Sumokėti valdžios mokestį 12,5 Lt. Tokiu būdu mokiniui prisieis užmokestis 57,5 Lt. ir nėra vilties, kad jie sumokės“.
Atsakydami į Tėvų komiteto siūlymus mokytojai nusprendė: „Tėvų komiteto pasiūlytų sąlygų nepriimti. Iš savo pusės Mokytojų Taryba kiek nusileido: 1. Atsisako mokesčio už pridedamąsias pamokas; 2. Už darbą lapkričio ir gruodžio mėnesiais reikalauti atlyginimo kaip valdžios mokyklose be pridėtų nuošimčių, kurių mokėjimo gali palaukti; 3. Senų skolų pridėtų procentų apmokėjimo palaukti iki po Naujų metų; 4. 10 procentų neturtingų ir gabių mokinių žvilgsniu paimti savo atsakomybėn; 5. Išgauti nuo juridinių asmenų pasižadėjimą, kad skolos bus išmokėtos. Jų tarpe 1 028 Lt. už rugsėjo ir spalio mėnesius ir nuošimčius, kaip valdžios mokyklose; 6. Už lapkričio mėnesį užmokestį išsireikalauti iki lapkričio 15 d., nes mokytojai neturi iš ko gyventi. Šių sąlygų Tėvų Komitetui nepriėmus, visi mokytojai nuo lapkričio 13 dienos atsisako dirbti ir šio protokolo nuorašą siunčia Švietimo ministerijai“.
1923 m. gegužės 4 dieną įvyksta nepaprastas Mokytojų tarybos posėdis dėl pinigų. Matyt situacija mokykloje buvo gan įkaitusi, nes posėdis ne tik protokoluotas, bet bemaž stenografuotas.
Mokyklos dabartis
Šiandien Kretingos 81-oji vidurinė gimnazija yra moderni švietimo įstaiga, siekianti ugdyti kūrybingus, iniciatyvius ir atsakingus piliečius. Gimnazijoje dirba kvalifikuoti pedagogai, kurie taiko inovatyvius mokymo metodus ir skatina mokinių domėjimąsi mokslu. Mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su kitomis švietimo įstaigomis ir organizacijomis, siekdama užtikrinti aukštą ugdymo kokybę.
Populiarios mokymosi programos
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro atstovai pristatė naujausias ir paklausiausias mokymų programas aštuntų klasių mokiniams ir jų tėveliams. Taip siekiama supažindinti moksleivius su įvairiomis profesijomis ir padėti jiems apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi kelio.
Akcijos ir projektai
Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose ir projektuose. Pavyzdžiui, vėl startavo akcija „Mes rūšiuojam“, kurios metu renkami nebeveikiantys elektroniniai prietaisai. Mokiniai keliavo po magišką M. K. Čiurlionio kelionę „Angelų takais“, kurios metu meną patyrė virtualioje realybėje. „Geomoksliukų“ būrelio nariai užsiėmė pavasarine sėja ir pasikvietė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėją Jurgitą Tertelienę.
Moksleivių pasiekimai
Vykusioje Kretingos rajono 8 klasių mokinių istorijos olimpiadoje rajoniniame etape 8a klasės mokinys Tijus Valanta laimėjo II vietą. Mūsų progimnazijos 3 klasių mokiniai dalyvavo respublikiniame diktanto rašymo konkurse anglų kalba „Listen to write 2024“. Diplomais apdovanoti mokiniai, kurie parašė diktantą be klaidų: Rapolas Pranaitis, 3c kl. (sudėtingas lygis); Augustas Kuprys, 3b kl. (sudėtingas lygis); Erika Baužytė, 3a kl.
Tradicijos ir šventės
Per integruotą etikos ir muzikos pamoką 5a klasės moksleiviai buvo supažindinti su Atvelykio šventės tradicijomis ir papročiais. Pamokoje vaikai ugdėsi pažinimo, socialines-emocines, kūrybines, komunikavimo ir skaitmenines kompetencijas. Kretingos bažnyčia turbūt dar niekad nematė tiek gausiai iškilmingoje procesijoje per šeštadienio Padėkos šv. Mišias altoriaus link judančio būrio dvasininkų - Lietuvos ir užsienio brolijų pranciškonų.