Vaikelio laukimas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir nerimo. Tačiau, kartais, šis laikotarpis gali tapti iššūkiu, ypač jei moteris turi priklausomybių. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių įtaką nėštumui, taip pat pažvelgsime į moters sprendimą neturėti vaikų ir su tuo susijusias visuomenės stigmas.
Priklausomybės nėštumo metu: pavojus vaisiui
Akušerė perspėja, kad bet kokia į organizmą patekusi medžiaga, ypač jei ji vartojama dažnai, gali labai stipriai paveikti augantį vaikelį. Vaisiaus organizmas yra labiausiai pažeidžiamas tam tikrais laikotarpiais, todėl visi veiksniai, patenkantys į mamos kūną, tiesiogiai veikia vaisių. Jei mama rūko, vartoja alkoholį ar narkotikus, šios medžiagos patenka į vaisiaus organizmą.
Sunkiausia suvaldyti alkoholį vartojančias mamas. Dažnai jos nesilanko pas sveikatos priežiūros specialistus ir atvyksta gimdyti su buteliukais, pripildytais degtinės. Specialistė pasakoja, kad kartais moteris gimdo ir matosi, jog ji girtėja. Pauosčius skystį, suprantama, kad tai nėra vanduo, ir gimsta naujagimis girtas.
Visos gaunamos medžiagos keičia vaisiaus organizmą ir hormonus. Priklausomybių turinčių mamų vaikai gali gimti su įvairiomis problemomis ar net fiziniais pakitimais. Pavyzdžiui, vaisiaus alkoholio sindromas gali pasireikšti ant vaikučio veido, o alkoholį vartojančių mamų dukros gali pradėti sirgti mėnesinėmis daug anksčiau nei įprastai.
Rūkančių mamų naujagimiai gimsta priklausomi nuo nikotino. Atsiradusi abstinencija nuo įvairių medžiagų gali ypač stipriai paveikti mažuosius nuo pat pirmųjų gyvenimo žemėje dienų. Pažeistos organizmo struktūros, sukelti psichikos sveikatos sutrikimai ar net organų veiklos pažeidimai pažymi visą likusį vaikučio gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Akušerė stebisi, kaip moterys nemyli ne tik savęs, bet ir to atkeliaujančio vaiko. Moteris gali savimi pasirūpinti po gimdymo, gali rūkyti toliau, bet vaikas, visą nėštumo laiką gavęs to paties veipo dūmus, neturi galimybės paveipinti.
Motinystės pasirinkimas: laisvė rinktis
Vis daugiau moterų atideda motinystę vėlesniam amžiui arba apskritai nusprendžia neturėti vaikų. Tokį sprendimą lemia įvairūs faktoriai: politikų sprendimai, finansiniai įsipareigojimai, asmeninių santykių peripetijos. Svarbiausia, kad sveikas suaugęs žmogus gali pats už save nuspręsti ir prisiimti atsakomybę - būti mama ar nebūti. Klausimai „kada pagaliau turėsite vaikų“ arba „kaip galite nenorėti turėti vaikų“ daugeliui tampa tikra kančia ir našta.
Stigmos ir stereotipai
Terminas „bevaikė moteris“ apskritai derėtų atsisakyti. Yra didžiulis skirtumas būti „bevaike“ ir „laisva nuo vaikų“, „pasirinkusia vaikų neturėti“. Terminas „bevaikis“ - kaip „bedarbis“ ar „benamis“ - nurodo kažko trūkumą, tačiau mano atveju tai - ne trūkumas, o laisvė nuo to, ko nenoriu. Deja, „tiesiog nenoriu“ nevertinamas kaip argumentas, esame verčiami savo pasirinkimus racionalizuoti.
Stigma „tikra moteris turi būti mama“ tik dar labiau skaldo visuomenę, sumažina visus iki reprodukcinių organų. Vis dėlto nesame vien reprodukciniai organai. Ar nevaisingas žmogus nieko vertas? Ar Dalai Lamos gyvenimas nieko vertas, nes jis nepalieka atžalų? Tiems, kurie bijo senatvėje likti vieni, patariu: neužkraukite naštos vaikams, nebėkite nuo atsakomybės už save. Kaltinimai savanaudiškumu taip pat stokoja logikos, juk atžalų neturintys žmonės moka mokesčius, iš jų išlaikomi vaikų darželiai ir poliklinikos. Kadangi savo laiko neturiu atiduoti vaikams, jį skiriu tiems, kuriems jo reikia labiau: draugei paguosti, savanoriškai veiklai, seneliams padėti. Niekam nekenkiu, laisvai pasirenku. Kūnas - mano. Ir gyvenimas - mano.
Etinis aspektas
Karalienės universiteto (Queen's University's) filosofijos profesorė Christine Overall knygoje „Dėl ko turėti vaikų? Etinis debatas“ (angl. „Why have children? The ethical debate“) teigia, kad pasaulyje egzistuojanti nekvestionuojama pozicija turėti vaikų (jos priešprieša, nukrypimas nuo normos - neturėti vaikų) yra pasaulis aukštyn kojomis. Pasak profesorės, sprendimas turėti ar neturėti vaikų yra etinis pasirinkimas. Socialiniu požiūriu moterys vis dar apibrėžiamos pagal jų santykį su vaikais. Būtent todėl sprendimo dėl dauginimosi kontekstas yra politinis - susijęs su [vyrų ir moterų] galios, valdžios, prestižo, gerovės ir ateities perspektyvų skirtumais.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir karščiavimas
Dažniausiai pateikiamos etinės sprendimo turėti vaikų priežastys - siekis pratęsti giminę ar žmoniją, troškimas besąlygiškai mylėti ir būti mylimam, socialinių lūkesčių pateisinimas - nepakankamos. Mokslininkės nuomone, vienintelė etiniu požiūriu teisinga priežastis turėti atžalų yra noras tarp jų ir tėvų kurti fizinį, psichologinį, intelektinį ir moralinį ryšius.
Motyvai neturėti vaikų
Geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė teigia, kad viena iš esminių priežasčių, kodėl moterys nenori turėti vaikų, yra egoizmas. Gimdyti ir auginti vaikus reiškia nuolat dalinti save ir savo gyvenimą kitiems, paskirti jį motinystei. Laisvė rinktis, būti motina ar ja nebūti ir kada ja tapti, daugeliui moterų atvėrė kelius į karjerą ar akademines aukštumas.
Šiuolaikinė moteris ne tik nenusileidžia vyrams, bet dažnai ima juos ir lenkti. Silpsta vyrų genofondas, berniukai auga silpni ir jautrūs, vėliau jie tampa silpnais, nevisaverčiais partneriais ir prastais tėvais. Dažna moteris, laikydama visus penkis namų kampus, neberanda laiko ir noro gimdyti vaikus.
Svarbu sveikai ir laimingai gyventi. Ne visada vaikai būna laukiami, dažnai jie būna tik įrankiai santykiams sutvarkyti, išlaikyti vyrą prie savęs ir būti kaip visiems. Jei būti mama yra tokios priežastys, gal tada geriau ja nebūti. Turėti vaikų yra drąsa, didelė atsakomybė, tai ateitis, bet jokiu būdu ne uždarbis, nauda ar senatvės garantas. Vaikai - tai meilės vaisius, ir skanus vaisius tik tiems, kurie myli save ir kitą.
Gimdymo baimė: įveikiami iššūkiai
Moterys kenčia dėl gimdymo baimės labiau nei bet kada. Stiprią gimdymo baimę patiria kas ketvirta nėščioji. Pirmiausiai, turbūt susiduriame su skausmo baime. Yra įsitvirtinusi nuomonė, kad skausmas gimdymo metu yra labai didelis ir nepakeliamas, o šiuolaikinėje kultūroje žmonės labai bijo skausmo ir kančios. Yra ir kitų dalykų, susijusių su gimdymu, kurių moterys gali bijoti. Vienas jų - baimė prarasti kontrolę. Šiais laikais moterys yra savarankiškos, viską kontroliuojančios, o gimdymo metu jos tampa priklausomos nuo aplinkos.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: etapai ir priežiūra
Skausmas rodo, kad žmogaus kūnas yra gyvas, jautrus ir kad jame vyksta reikšmingi pokyčiai, tai gali būti ligos signalas, perspėjantis apie grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei. Reaguodamas į skausmą, žmogus instinktyviai gali padėti savo kūnui. O nuolat vengdamas skausmo, praranda realybės jausmą ir suvokimą, kas jo kūnui yra gerai. Pirmiausia, tik skausmo dėka moteris žino, kad dabar ji turi sustoti ir gimdyti. Kitaip juk net nežinotų, kad vaikelis jau ruošiasi ateiti. Per patį gimdymą skausmas labai aiškiai moteriai parodo, kurioje ji dabar gimdymo stadijoje ir ką ji turi daryti, kokių veiksmų imtis.
Jei tu lauki gimdymo, priimi jį tokį, koks jis yra, į jį adekvačiai reaguoji, tada jis patiriamas kaip malonus ir pozityvus išgyvenimas. Juk net pati gamta taip sutvarkiusi, kad kai skauda, kūne po kurio laiko išsiskiria endorfinai, kurie skausmą natūraliai mažina. Kuo daugiau moterų turėtų pozityvią patirtį ir galėtų papasakoti apie tai kitoms, kad gimdymo metu joms nors ir skaudėjo, bet tai nebuvo neištveriama, kad tai buvo gražu, tuo pozityvesnis požiūris į gimdymą formuotųsi. Visgi šiuo metu didelės dalies moterų aplinkoje įsitvirtinęs mitas, kad gimdymas - labai baisus dalykas.
Šiuolaikinės moterys informacijos apie gimdymą ieško visagaliame internete. Internete galima rasti pačios įvairiausios informacijos apie gimdymą, nėštumą, gydytojus. Gana dažnai šiuolaikinės moterys nepasitiki savo kūnu, netiki, kad gali pačios pagimdyti. Joms atrodo saugiau gimdyti Cezario operacijos būdu, kai tau padaro narkozę ir įteikia kūdikį, kurio gimime tu sąmoningai nedalyvavai.
Partnerystė gimdymo metu: mamos ir dukters ryšys
Dažnai sakoma, kad „savo mamą pradėjau suprasti tik kai pati pagimdžiau.“ Tai labai priklauso nuo to, kokie dukters ir mamos santykiai buvo iki tol, kokie buvo dukters vaikystėje, paauglystėje. Dažniausiai dukterys, kurios su savo mamomis buvo artimos nuo pat vaikystės, po gimdymo pradeda labiau suprasti mamos nerimo kilmę, jos kontrolę ir kitus jausmus.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo moteriai reikia daugiau artimųjų pagalbos. Tačiau kartais moterys kreipiasi į drauges, pusseseres ir pan. Į ką kreipiamasi pagalbos, priklauso nuo daugelio veiksnių: dažniausiai kreipiamasi į tą, su kuo artimiausi, šilčiausi, pasitikėjimu grįsti santykiai. Savo mamų daugelis šiuolaikinių gimdyvių nesirenka dėl to, kad, palyginti su jomis, mamos gimdė gana seniai, todėl požiūris gali skirtis.
Tinkamas gimdymo palydovas yra tas žmogus, į kurį moteris gali atsiremti, kuriam gali pasiskųsti, kai skauda, šalia jo gali verkti, juoktis, dejuoti iš skausmo, su kuriuo nereikia apsimetinėti. Tai žmogus, su kuriuo santykiai darnūs ir pilni pasitikėjimo. Yra du kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti, ar žmogus yra tinkamas palydovas šią svarbią akimirką: turi būti labai stiprus emocinis ryšys, didelis pasitikėjimas, ir tas žmogus turi žinoti gimdymo eigą ir ypatumus, kada reikia moteriai paramos, o kada geriau atsitraukti.
Pogimdyvinė depresija: nelikti vienai
Jei moteris, nebeturinti mamos, pagimdo, ar jai didesnė rizika susirgti pogimdine depresija, jausti didesnį liūdesį negu įprastai? Tai priklauso nuo santykių su mama. Neretai ir į esančias mamas nesikreipiama patarimų. Tai labai priklauso nuo to, kada mirė mama ir kaip netektį išgyveno duktė: ar šiuo metu gedi, ar gedulas jau praėjęs. Jei praėjęs, moterys pasikalba mintimis su savo mamomis, pasidžiaugia ir paverkia. Moteris, neseniai netekusi mamos, yra ypač pažeidžiama ir tuomet pogimdinės depresijos tikimybė šiek tiek išauga. Tačiau pogimdinei depresijai atsirasti įtakos turi ir kiti veiksniai: hormonų pokyčiai, vyro ir moters santykiai, ar vaikelis buvo laukiamas, gimdymo komplikacijos, traumos, kūdikio temperamentas.
Jei tarpusavyje nebus kalbama, o nuoskaudos bus slepiamos, kaupiamos, tai neigiamai atsilieps pagimdžiusios moters sveikatai, didins jos įtampą, o tai trukdo besiformuojančiam motinos ir kūdikio ryšiui. Neigiamos emocijos laikui bėgant susikaupia ir prasiveržia. Proveržį gali paskatinti mažytė smulkmena, o nukentėti gali net ir visai nekaltas žmogus. Todėl jaunoms mamoms reikia būti labai atidžioms ir pačioms pasirūpinti, apibrėžti bendravimo ribas.
Su vaiko gimimu gimsta ir mama! Gimimo stebuklas atneša didelių išbandymų tiek kūdikiui, tiek užgimusiai mamai. Kūno ir sielos perversmai kartais būna sunkiai pakeliami.
tags: #moteris #kuri #pagimdo #kitiemsvaika