Kraujo tyrimai yra vienas iš svarbiausių diagnostikos metodų medicinoje, padedančių įvertinti įvairių organų ir sistemų veiklą, nustatyti ligas ir stebėti gydymo efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime kraujo paėmimo iš venos metodiką vaikams, paaiškinsime, kodėl kartais kraujas imamas iš piršto, o kartais iš venos, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie kraujo tyrimus ir donorystę.
Kodėl atliekami kraujo tyrimai?
Kraujo tyrimai yra reikšmingas metodas, padedantis įvertinti organizme vykstančius procesus. Tai leidžia tiksliai nustatyti organizmo sistemų veikimo pakitimus ir įvairius nuokrypius nuo normos. Atliekant kraujo tyrimus, galima diagnozuoti:
- Alergijas
- Mažakraujystę
- Cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimus
- Širdies, kepenų, inkstų, endokrininių liaukų ligas
- Medžiagų apykaitos sutrikimus
- Onkologines ligas
- Uždegimines būkles
- Infekcijas
- Krešėjimo sutrikimus
- Apsinuodijimus
Kraujo paėmimo būdai: iš piršto ar iš venos?
Nėra taisyklės, kad vaikams visada kraujas imamas iš piršto, o suaugusiems - iš venos. Iš kur bus imamas kraujas, priklauso nuo to, kokius kraujo rodiklius tiriame. Standartizuotų testų galimybės imant kapiliarinį kraują yra ribotos. Kraujo iš piršto paėmimas yra paprastesnis, pigesnis, jam reikia mažiau įgūdžių, jis trunka greičiau. Tuo tarpu tinkamai paimti kraują iš venos reikia atitinkamai apmokyto personalo bei laboratorinės įrangos tyrimų interpretacijai.
Kraujo paėmimas yra stresinė procedūra. Nuo seno medicinoje egzistuoja principas „pirmiausia nepakenk“. Taigi, vengiama nereikalingo paciento diskomforto. Kapiliarinis kraujas dažniausiai pasirenkamas tiriant kūdikius, mažus vaikus, vyresnius asmenis su trapiomis venomis, stipriai nudegusius ar krešėjimo sutrikimų turinčius pacientus, ypač nutukusius, kuriems sunku rasti venas.
Kapiliarinis kraujas
Kraujo mėginys paimamas iš smulkiųjų paviršinių kapiliarų. Tai yra labai plonos kraujagyslės su lėta kraujo tėkme, tad tokio kraujo daug surinkti tiesiog neįmanoma. Yra tyrimų, kurių atlikimui reikia gana nemažo kraujo kiekio, o jei tyrimai bus atliekami keli? Tada norint tokį kiekį surinkti iš kapiliaro reikia stipriai spaudyti galūnę, kad tas kraujas pribėgtų. Kas nutinka? Sužalojami aplinkiniai audiniai bei pačios kraujo ląstelės, gaunami netikslūs tyrimų rezultatai, o vaikutis verkia, nes jam nemalonu, tokia „maigymo“ procedūra užtrunka ilgai. Be to, ne visi tyrimai gali būti atliekami iš kapiliarinio kraujo.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Veninis kraujas
Vena yra žymiai storesnė kraujagyslė, kraujo tėkmė joje geresnė, vieno dūrio metu galima pririnkti kelis mėgintuvėlius kraujo keliems skirtingiems tyrimams. Vienas dūris, procedūra greitesnė, rezultatai tikslesni.
Svarbu žinoti, kad iš vieno kraujo mėginio negali būti atliekami visi tyrimai. Nes tam reikia skirtingų mėgintuvėlių su specialiai pripildytomis medžiagomis, tyrimus atlieka skirtingi analizatoriai su skirtingais reagentais, kartais net skirtingos laboratorijos! Tad kiekvienas užsakomas tyrimas keliauja atskiru keliu. Todėl, kai tik galima, mažam vaikui skiriamas kapiliarinio kraujo mėginys - dažniausiai tai būna bendro kraujo, CRB ar pH/elektrolitų tyrimas.
Kraujo paėmimas iš venos vaikui: metodika
Kraujo paėmimas iš venos vaikui yra procedūra, reikalaujanti specialaus pasiruošimo ir įgūdžių. Štai pagrindiniai etapai:
- Pasiruošimas:
- Psichologinis pasiruošimas: Svarbu nuraminti vaiką ir paaiškinti, kas jo laukia. Reikia kalbėti ramiai ir suprantamai, atsižvelgiant į vaiko amžių.
- Medžiagų paruošimas: Reikia paruošti sterilias priemones: adatas, mėgintuvėlius, dezinfekcinį skystį, tvarsliavą.
- Kraujo paėmimo vieta:
- Dažniausiai kraujas imamas iš alkūnės venos, tačiau kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti imamas iš rankos ar kojos venos.
- Procedūra:
- Oda dezinfekuojama.
- Uždedamas turniketas, kad venos labiau išryškėtų.
- Į veną įdurama sterilia adata.
- Kraujas surenkamas į mėgintuvėlius.
- Adata ištraukiama, o dūrio vieta užspaudžiama steriliu tamponu.
- Uždedamas tvarstis.
Kapiliarinio ir veninio kraujo skirtumai
Kraujo tyrimų normos veniniame ir kapiliariniame kraujyje skiriasi būtent dėl kraujotakos, tyrimo metodikos subtilumų. Veninis kraujas turi mažiau deguonies, jis teka iš viso organizmo atgal į širdį. Platesniam ištyrimui įprastai imama 2-6 ml veninio kraujo. Gaunami labai tikslūs rezultatai, galima nustatyti įvairiausius kraujo parametrus.
Kapiliarinis kraujas imamas iš kapiliaro - smulkiausios kraujotakos šakos. Čia kraujas mišrus (arterinis-veninis). Tyrimo metu praduriama oda, kiek spaudžiamas pirštas, kraujas imamas tiesiogiai dūrio vietoje. Dėl to į mėginį patenka ir ląstelinio bei audinių skysčio. Jei audiniai spaudžiami per stipriai, mėginys praskiedžiamas, didėja hemolizės ir klaidingų rezultatų tikimybė. Kaskart imant kraują iš piršto, šis papildomų skysčių ir kraujo santykis skiriasi, todėl ir tyrimo rezultatai varijuoja. Be to, kai imamas mažas kraujo kiekis, bet koks papildomas niuansas ženkliai įtakoja tyrimų rezultatus.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Pavyzdžiui, gliukozės tyrimas tiek veniniame, tiek kapiliariniame kraujuje yra pakankamai tikslus, nes gliukozės koncentracija ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje nevalgius maždaug panaši. Kraujo cukraus (glikemijos) parametrai iš piršto ir venos gali skirtis, jei pirštas prieš imant testą nebūna tinkamai nuvalytas ir ant jo lieka maisto likučių. Tuo tarpu hemoglobinas yra eritrocitų viduje, o į mėginį patekus papildomam ekstraląsteliniam skysčiui (pvz., tyrimo metu stipriai spaudžiant pirštą), gaunamas klaidingai „praskiestas“ kraujas.
Kada kūdikiams ir vaikams atliekamas kraujo tyrimas?
Kraujas gali būti paimamas ir ką tik gimusiam mažyliui. Jeigu gydytojai įtaria, kad naujagimis serga užkrečiamąja liga, visada imamas kraujo mėginys. Vėliau, kūdikiui augant, kraujo tyrimai atliekami tada, kai vaiko gydytojas mano, kad to reikia. Kraujo tyrimas yra atliekamas visiems vaikams, kurie ruošiasi eiti į darželį arba mokyklą. Tai profilaktiniai tyrimai, įtraukti į vaikų sveikatos patikros programą.
Kai kūdikis ar vaikas suserga, vaiko gydytojas, gavęs kraujo tyrimo rezultatus, mato, kokios kilmės - virusinės ar bakterinės - yra liga ir tuo remdamasis skiria vaistų. Gydytojas, apžiūrinėdamas vaiką, išsiklausinėja tėvų apie ligos eigą, mažojo savijautą ir sprendžia, reikia kraujo tyrimo ar ne. Jeigu kūdikis karščiuoja tik vieną-dvi paras, kraujo tyrimas nėra būtinas. Aišku, mažylis yra stebimas ir jeigu jo būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti pasižiūrėti, ką rodo kraujas.
Tik vaiko gydytojas sprendžia, ar vaikui reikalingas kraujo tyrimas, kad mažasis nebūtų badomas kaskart, kai yra atvedamas į polikliniką. Juk gydytojas ir po kraujo tyrimo apžiūri vaiką ir įvertina jo būklę, tad mato, ar tam, kad skirtų vaistų, reikia paimti kraujo. Tėvai gali prašyti kraujo tyrimo, tačiau gydytojas jiems turėtų paaiškinti, kodėl šiuo metu jis nėra reikalingas.
Antibiotikų gydytojas gali skirti ir be kraujo tyrimo, tačiau prieš juos skiriant dažniausiai kraujo tyrimas vis dėlto yra atliekamas. Tokios rūšies vaistai neskiriami, jeigu mažylis serga virusine liga. Be įvairių užkrečiamųjų ligų, kuriomis vaikas gali sirgti, kraujo tyrimas atliekamas ir anemijai nustatyti.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos
Vaiko gydytojas, apžiūrėjęs mažylį ir įtaręs, kad jam gali būti koks nors sutrikimas arba norėdamas nuraminti tėvus, greičiausiai skirs atlikti kraujo tyrimą. Kartais tėvai nerimauja be reikalo ir kraujo tyrimai nerodo mažakraujystės, tada reikia ieškoti kitų suprastėjusios mažylio būklės priežasčių. Bet vis dėlto pasitaiko atvejų, kai ši liga aptinkama.
Kaip maistas gali pagerinti vaiko kraujo būklę?
Jeigu maistas bus kokybiškas ir įvairus, mažylis nesusirgs maistinės kilmės mažakraujyste. O jeigu serga nesunkia jos forma, kartais pakanka peržiūrėti jo valgiaraštį. Nėra vieno produkto, kuris užtikrintų, kad jį nuolat valgantis vaikas nesusirgs mažakraujyste. Svarbi visa mityba. Net ir susirgus mažyliui gydytojas peržiūri vaikučio valgiaraštį, rekomenduoja jam duoti daugiau mėsos, daržovių, kitų maisto produktų, kuriuose yra geležies.
Kaip nuteikti vaiką prieš kraujo paėmimą?
Labiausiai vaikai bijo, kai tenka imti kraują iš venos, būna, nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Tėvams reikėtų nuteikti mažylį, kad duoti kraujo - nebaisu. Be to, lipdukai, kuriuos mažyliai gauna po kraujo procedūros, neretam kompensuoja patirtą įtampą.
Labai svarbu, kad pirmą kartą kraują imtų patyrusi slaugytoja, kuri moka bendrauti su vaiku. Nors būna atvejų, kai mažylis bijo, kad ir kaip medicinos personalas stengiasi kuo švelniau atlikti procedūrą. Greičiausiai baimę kelia ne procedūra, o nepažįstama aplinka.
Patarimai, kaip parengti vaiką kraujo tyrimui:
- Paaiškinkite: Jau su ikimokyklinio amžiaus vaiku galima apie tai pasikalbėti, paaiškinti, kodėl reikia imti kraują.
- Būkite sąžiningi: Nemeluokite „Nebijok, tau visai neskaudės”. Vaikui reikia sakyti tiesą: „Truputį bus nemalonu, bet būsi sveikas ir nesirgsi”.
- Venkite negatyvių frazių: Kaip nereikėtų kalbėti: „Neverk, negražu!”. Šis pasakymas skatina vaiko menkavertiškumo jausmą ir prie skausmo baimės prisideda dar ir baimė pasirodyti menkam, silpnam. „Baik dejuoti. Jei gerai elgsiesi, aš nupirksiu tau žaislą”. Taip sakydami, žaidžiate vaiko jausmais.
- Atitraukite dėmesį: Pasisodinkite vaiką sau ant kelių, apkabinkite. Nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors kambaryje.
- Palaikykite po procedūros: Pasikalbėkite su vaiku po procedūros. Nepamirškite vaiko pagirti už tai, kad pavyko. Paklauskite, kaip jam sekėsi, kokie jo išgyvenimai ir pastebėjimai.
Bendro kraujo tyrimo ypatumai
Bendras kraujo tyrimas - viena paprasčiausių ir įprasčiausių medicininių procedūrų. Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. (atliekant bendrą kraujo tyrimą -3 val.). Negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi, nevalgykite. 48 val. Venkite psichologinio streso. Nepatartina imti kraują tyrimams 12 val. po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos ar fizioterapijos procedūrų. Jeigu įmanoma, nevartokite medikamentų.
Biocheminiai kraujo tyrimai
Biocheminiai tyrimai leidžia įvertinti įvairių organų ir sistemų veiklą, nustatyti medžiagų apykaitos sutrikimus, įvertinti ligų riziką ir aptikti pakitimus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams. Tai laboratoriniai tyrimai, kurių metu naudojant specializuotą įrangą nustatomi įvairių cheminių medžiagų, fermentų, baltymų, hormonų, mineralų ir kitų biologinių junginių kiekiai kraujo ar šlapimo mėginiuose.
Biocheminiai tyrimai atliekami ne tik tuomet, kai pasireiškia simptomai ar yra įtariama konkreti liga, bet ir profilaktiškai - siekiant anksti nustatyti galimus sutrikimus. Biocheminis kraujo tyrimas - vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, suteikiantis daug informacijos apie įvairių organų būklę, uždegiminius procesus, degeneracinius pokyčius ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Šių parametrų įvertinimas leidžia nustatyti, ar kepenys, inkstai ir kiti organai funkcionuoja normaliai, ar nėra širdies raumens pažeidimo ar medžiagų apykaitos disbalanso.
Biocheminis šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų filtracijos ir šlapimo takų būklę, taip pat aptikti įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus. Biocheminis tyrimas atliekamas paimant kraujo mėginį iš venos arba šlapimo mėginį - tai priklauso nuo konkretaus tyrimo tikslo ir vertinamų rodiklių.
Biocheminių tyrimų normos vaikams
Taip, biocheminių tyrimų normos vaikams dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl jų organizmo vystymosi, skirtingos medžiagų apykaitos ir hormoninės sistemos veiklos. Pavyzdžiui, kai kurių fermentų ar hormonų koncentracijos gali būti didesnės ar mažesnės nei suaugusiųjų, ir tai laikoma fiziologine norma.
Kada profilaktiškai atlikti biocheminius tyrimus?
Sveikiems, jokių nusiskundimų neturintiems asmenims profilaktiškai atlikti biocheminius tyrimus rekomenduojama bent kartą per 1-2 metus. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų (pvz., cukrinis diabetas, kepenų ar inkstų ligos, širdies ir kraujagyslių ligos), rizikos veiksnių (pvz., antsvoris, rūkymas, paveldimumas), taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, tyrimus patariama atlikti dažniau - pagal gydytojo nustatytą grafiką.
Biocheminiai tyrimai ir vėžio diagnostika
Pats biocheminis tyrimas nėra skirtas tiesioginei vėžio diagnozei. Tačiau tam tikri biocheminiai rodikliai, pavyzdžiui, kepenų fermentai, kalcio kiekis ar specifiniai baltymai, gali rodyti, kad organizme vyksta pakitimai, kurie gali būti susiję su navikiniais procesais.
Ką daryti, jei tyrimo rezultatai skiriasi nuo normos?
Gavus tyrimo rezultatus, kurie skiriasi nuo biocheminio kraujo tyrimo normos, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, žmogaus amžiaus, lyties, net mitybos ar vartojamų vaistų. Pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju - jis įvertins visus rezultatus kompleksiškai, atsižvelgs į simptomus ir ligos istoriją, prireikus paskirs papildomus tyrimus arba gydymą.
Donorystė: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie kraujo donorystę, remiantis vartotojo pateikta informacija:
- Ar Jūs neatlygintinų kraujo donorų kraują perparduodate ligoninėms? Jei taip, už kokią sumą? Ir kuo tai skiriasi nuo atlygintino donoro kraujo? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Girdėjau, kad po kraujo davimo, nepatartina sportuoti. Taip, po kraujo davimo nepatartina sportuoti.
- Tapau kraujo donore ir man nustatė KELL antigeną. Kas tai yra? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Esu kraujo donoras, todėl norėčiau turėti donoro pažymėjimą. Kas ir kur juos išduoda? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Prieš 15 metų sirgau vėžiu (1 stadija). Esu visiškai sveika. Esu nuolatinė donorė. Ar galima būti donoru? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl donorystės galimybės.
- Kiek laiko užtrunka visa procedūra (nuo kraujo ištyrimo, kraujo davimo iki išėjimo)? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Ar galima būti donoru, sergant atopiniu dermatitu? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl donorystės galimybės.
- Jau 3 kartus daviau kraujo. Kokie tyrimai padaromi nustatant ar tinka kraujas? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Sakoma, kad jei davei kraujo kelis kartus, tada tavo kraujagyslės sutrūkinėja. Ar tai tiesa? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Ar įmanoma donorystė esant 1.5 mėn nėštumui? Ne, donorystė nėštumo metu yra neįmanoma.
- Ar yra kažkoks ribojimas negimdžiusioms moterims duoti kraujo? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Ar galima būti kraujo donore, jei prieš pusmetį pagimdžiau? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Prieš tris metus susirgau Laimo liga, buvo skirtas gydymas. Dabar jokių vaistų nevartoju. Ar galima būti donoru? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl donorystės galimybės.
- Davus 40 kartų neatlygintinai kraujo, paskiriama valstybės pensija. Nuo kokio amžiaus ji mokama? Ar tai priedas prie socialinio draudimo pensijos ar pareigūno pensijos? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Ar saugu duoti kraujo? Taip, duoti kraujo yra saugu, jei laikomasi visų medicininių reikalavimų.
- Kiek laiko galioja paimtas kraujas? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Vartoju kontraceptikus, ar galiu duoti kraujo? Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.
- Norėjau būti kraujo donore, tačiau, tikrinant mano kraujo grupę, medikė pasakė, jog turiu ir teigiamą ir neigiamą rezus faktorių tuo pačiu metu ir todėl negaliu duoti kraujo. Atsakymas į šį klausimą nėra pateiktas vartotojo informacijoje.