Vaikų auginimas - tai kelionė, kupina džiaugsmo, iššūkių ir nuolatinio mokymosi. Tačiau kartais nutinka taip, kad tėvai susiduria su sunkumais, ypač kai reikia pamilti vaiką. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir įžvalgos, kaip kurti ir stiprinti ryšį su vaiku, ypač kai tai nėra lengva.
Nauji santykiai šeimoje: kaip supažindinti vaiką su nauju partneriu
Kai vienišas tėvas ar mama nusprendžia kurti naujus santykius, svarbu atsižvelgti į vaiko jausmus ir poreikius. Tai nėra lengva, tačiau būtent nuo to, kaip vaikui bus pranešta ši žinia, gali priklausyti jo santykiai su būsimu pamote ar patėviu. Verčiau vengti šių žodžių, nes jie iškart sukelia asociacijas su piktaisiais pasakų personažais.
Šie patarimai bus naudingi tiek vyrams, tiek moterims, kurie imasi kurti naujus santykius, turėdami vaikų. Nereikia viltis, jog naujasis gyvenimo draugas ar draugė vaikui atstos tėtį ar mamą, tačiau sukurti abipuse pagarba grįstus santykius tikrai įmanoma.
Neskubėkite
Jei nesate tikri, jog su šiuo žmogumi planuojate sieti likusį gyvenimą, neskubėkite jo supažindinti su savo vaikais. Jei vaikas matys vis besikeičiančius tėvų draugus, jie jam atrodys neverti nei ypatingo dėmesio, nei pagarbos, kaip ir nepastovus gimdytojas, negalintis nuspręsti, kas gi jam iš tiesų svarbu. Tada vaikas gali reaguoti labai įvairiai, priklausomai nuo amžiaus ir įvairių patirčių: dėl to kaltinti save, užsisklęsti, pykti ir augti manydamas, jog tikros meilės patirti neįmanoma. Verčiau atidėkite susitikimą su vaiku, kol nesate tikri, kad tai jūsų gyvenimo žmogus.
Kita vertus, per ilgas delsimas irgi nėra gerai. Vaikas turėtų apie mamos ar tėčio antrąją pusę sužinoti iš jų, o ne kaimynų ar „gerųjų“ tetų. Pranešdami apie naujus santykius patys, suaugę parodo, kad pasitiki vaiku, jį vertina. O tie santykiai nėra kažkuo nederami, grėsmingi, kad juos reiktų slėpti.
Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?
Būkite realistiški
Net jei naujas mylimasis yra užvaldęs jūsų protą ir jausmus, tai nereiškia, jog jūsų vaikas tai supras ar jausis panašiai. Todėl nevartokite tokių frazių: „Jei mane myli, tai mylėk ir gerbk jį/ją“, nereikalaukite jog naująjį šeimos narį vaikas vadintų tėčiu ar mama. Galimi įvairūs kreipiniai - nuo vardu, draugiško „tu“ iki labai formalaus „jūs“ - svarbu, kad jie nebūtų priverstiniai ir natūraliai atspindėtų vaiko bei suaugusiojo santykį.
Nesitikėkite, kad pamilęs jus, jūsų gyvenimo žmogus taip pat pamils ir jūsų vaiką arba jūs imsite jausti jo atžaloms meilę. Antipatija, priešiškumas - tokie pat žmogiški jausmai, kaip ir meilė bei pagarba. Ką daryti? Svarbiausia neapsimetinėti ir neneigti savo jausmų. Verčiau išsiaiškinti, kas juos sukelia. Nei vaikas, nei suaugęs neturėtų priverstinai bendrauti. Kiek šaltoki, bet pagarbūs santykiai bėgant laikui gali virsti pagarba ir draugyste. Tačiau priverstinis ar apsimestinis idilės kūrimas greičiausiai baigsis abipusiu priešiškumu.
Nežeminkite vaiko tėčio ir mamos
Kokios skaudžios bebūtų skyrybų priežastys, nereikėtų naujojo gyvenimo draugo lyginti su buvusiu sutuoktiniu. Vaikas tai būtinai padarys pats. Jei vaikas bendrauja su savo tikruoju tėčiu ar mama, gerbkite jų auklėjimą. Blogiausia, kai naujasis draugas ar draugė imasi konkuruoti su buvusiu sutuoktiniu, pavyzdžiui, perka brangias dovanas, leidžia tai, ką žino, jog gimdytojas draudžia, ima jį apkalbinėti… Tai tiesiausias kelias į konfliktus. Vaikas greitai pajunta, jog kažkas kėsinasi į tėčio ar mamos vietą, todėl iš viesų jėgų stengiasi neleisti to padaryti.
Vienas iš būdų gerbti vaiko privatumą - nesikišti į santykius su atskirai gyvenančiu jo tėčiu ir mama (žinoma, čia neturima omeny smurtaujantys ar priklausomybių turintys žmonės). Leiskite jiems turėti savų pramogų, paslapčių. Tada ir naujasis gyvenimo partneris mažajam neatrodys grėsmė, besikėsinanti į jo tėčio ar mamos vietą. Net jei tėtis ar mama nelanko vaiko (arba yra miręs) - jis vis tiek jo širdyje turi savo vietą. Gerbkite tai.
Paaiškinkite, kas keisis
Naivu ir klaidinga būtų sakyti, jog į gyvenimą atėjus naujam žmogui, niekas nesikeis. Keisis daug kas. Todėl reiktų vaikai įvardinti, kas ir kaip. Galbūt, kai kas vaikui patiks? O gal su kai kuo teks susitaikyti? Bene svarbiausi dalykai - gyvenamoji vieta bei mokykla. Taip pat - kiti vaikai. Ar teks bendrauti su patėvio/pamotės atžalomis? Jei tai, kaip dažnai, galbūt reiks kartu gyventi? Gal gims brolis ar sesė?
Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką
Kartais vienišos mamos miega kartu su vaikais. Dar iki bendro gyvenimio su naujuoju sutuoktiniu reiktų pakeisti šį įprotį, kad vaikas imtų suprasti, jog turi miegoti savo kambaryje ar lovoje todėl, kad yra jau ne kūdikis, o ne todėl, kad privalo šią vietą užleisti svetimam žmogui. Visus pokyčius vaikas priima lengviau, kai tiksliai žino, kokie jie bus.
Nesijauskite kalti
Kai kurie tėvai pataikauja savo vaikams, manydami, kad jų asmeninė laimė šiek tiek skriaudžia atžalą, todėl stengiasi „atsigriebti“ pirkdami brangias dovanas ar leisdami tuos dalykus, kuriuos iki šiol draudė. Vaikai greitai išmoksta manipuliuoti ir siekdami gauti įvairios naudos ima apsimetinėti. Prisiminkite, jog vaikai laimingi tada, kai ir tėvai laimingi. Jūsų laimė - ne priežastis teisintis.
Turėkite savo nuomonę
Svarbu, kad vaikas sutartų su naujaisiais tėvų partneriais, tačiau klaidinga būtų leisti jam „rinktis“, t. y. reikalauti, kad mama ar tėtis „priklausytų“ tik jam ir neužmegztų jokių naujų santykių ar juos nutrauktų tik todėl, kad vaikui tai nepatinka. Žinoma, jei vaikas rodo didžiulį priešiškumą jūsų draugui ar draugei, reiktų išsiaiškinti, kodėl. Galbūt jis yra skriaudžiamas, su juo bendraujama nepagarbiai? O gal tai paprastas pavydas bei konkurencija? Pirmuoju atveju kažin ar prasminga sieti gyvenimą su žmogumi, kuris nepajėgus mylėti ir gerbti jūsų atžalos, ar dar baisiau - yra smurtautojas. Na, o antruoju, reiktų išsklaidyti mažylio abejones negailint jam dėmesio bei meilės. Už santykį su vaiku atsakingi ir jį kuria suaugę, todėl naujajai porai reiks pasistengti, kad jis būtų geras.
Nebijokite vaikui nuoširdžiai pasakyti, kuo jums svarbūs tie santykiai, už ką mylite šį žmogų, užtikrinkite, kad tai nekeičia jūsų jausmų jam, vaikui. Nors vaikas neprivalo pamilti, tačiau turi gerbti tėčio ar mamos pasirinkimą, o tai lengviausiai padaryti rodant pagarbą tiek vaikui, tiek naujam gyvenimo draugui. „Jei tu norėsi, aš su juo nebendrausiu“ - tai leidimas vaikui manipuliuoti jūsų emocijomis ir kištis į intymų gyvenimą.
Nebijokite konfliktų
Kartais vieniši tėvai, bandydami iš anksto užkirsti kelią bet kokiems vaiko ir savo partnerio konfliktams, nuo pirmųjų pažinties dienų imasi savotiško tarpininko vaidmens: vaikui pasakoja, koks nuostabus žmogus atsirado jų gyvenime, o mylimajam - apie ypatingą savo vaiką, ir vos tik pajunta kylant įtampą tarp dviejų mylimiausių žmonių - ima ją gesinti. Verčiau leisti vaiko ir pamotės ar patėvio santykiams klostytis pamažu - galbūt iš pradžių jie jausis kiek svetimi vienas kitam, bet neturėdami jokių išankstinių lūkesčių ne tik nenusivils, bet ir atras bendrų pomėgių ar veiklų.
Taip pat skaitykite: Palikti vaiką automobilyje Lietuvoje: rizika ir pasekmės
Jei gyvensite nuolatiniu „budėjimo“ režimu, stebėdami, kad tik jie nesusipyktų, greičiausiai vieną dieną sulauksite skandalo, kai tiek vaikas, tiek naujasis gyvenimo draugas išlies neišsakytas nuoskaudas bei nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, vaikas neklauso jūsų draugo ar draugės, išrėkdamas, kad "tu ne mano tėtis (mama) ir todėl man negali nurodinėti". Tokioje situacijoje užuot sakant, jog vaikui privalu klausyti suaugusiųjų, galbūt pravartu sutarti, jog namuose visi turi laikytis tam tikrų taisyklių. Suaugę neturėtų bijoti atsiprašyti vaiko, pripažinti savo klaidas, taip ir mažylis išmoks pagarbaus elgesio su kitais.
Kaip rasti kelią į vaiko širdį: patarimai patėviams ir pamotėms
Kai į šeimą ateina naujas žmogus, svarbu suprasti, kad vaikui tai gali būti sudėtingas laikotarpis. Jam reikia laiko prisitaikyti, priimti naują situaciją ir užmegzti ryšį su patėviu ar pamote. Štai keletas patarimų, kaip rasti kelią į vaiko širdį:
Būkite tvirti ir nenuolaidžiaukite
Nebandykite vaiko papirkti dėmesiu, pataikauti. Taip santykius tik sugadinsite, nes vaikas tuo naudosis, manipuliuos, bet nesijaus nei saugus, nei mylimas. Teisingi žmonės yra gana tvirti ir nenuolaidžiauja. Nesvarbu, kad esi patėvis (pamotė), vaikui vis tiek reikia ribų tarsi sienų namui. Santykiai bus daug geresni, kai vaikui bus aišku, kas galima, o kas ne. Neprieštaraukite partnerei, neužstokite, kai ji nori vaiką nubausti (jei suaugusiųjų nuomonės tikrai nesutampa, tai reikėtų aptarti mažyliui negirdint).
Tapkite vaiko partneriu
Kitaip nei tėvas (mama), jūs nemanote, kad vaiko gyvenimas priklauso tau, ir negalite „lipti” jam ant sąžinės sakydamas: „Aš esu tavo tėvas (mama) ir tu man esi skolingas už sutriktą gyvybę.” Ir tai yra pliusas, nes vaikas nesijaučia skolingas. Todėl galima kurti partneriškus santykius. Aišku, ne visiškai lygiaverčius, nes jūsų ir vaiko jėgos bei atsakomybė nelygios.
Gerbkite
Kvaila tikėtis pagarbos vien už tai, kad esi vyresnis ir ilgiau gyvendamas esi prikrėtęs daugiau šunybių. Pagarba pelnoma už tai, ką ir kaip darai. Jei vaikas jaus jūsų pagarbą, gerbs ir jus.
Mylėkite
Ne visada įmanoma elgtis vadovaujantis protu, kartais apima neigiamos emocijos. Prisiminkite: niekas varu jūsų nevarė gyventi su žmogumi, kuris turi vaiką. Jei jau apsisprendėte kurti šeimą, sugebėkite pamilti ir vaiką. Meilė - tai laikas, skirtas žmogui, jo pažinimui, teisingam supratimui. Jei laiko neskiriate, vadinasi, nemylite.
Bendraukite
Klausykite, girdėkite ir bandykite suprasti, kas vaikui svarbu. Nebūtina daryti visko, ko jis nori. Tačiau jei vaikas kalba, stenkitės suprasti, ką nori pasakyti, bendraukite akis į akį. Kartais pabūkite tik su juo, kartu veikite tai, kas patinka vaikui. Kalbant reikia akių kontakto. Tad atsisėskite ar pritūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename aukštyje. Atsisakykite pamokamo tono, būkite pagarbus ir suprantantis.
Neskubėkite patarinėti
Patarimo reikia tik tada, kai iš tiesų yra būtina pagalba, supratimas ir parama. Stenkitės pastebėti tą akimirką.
Neverskite vadinti tėčiu (mama)
Jei tikrasis tėtis yra sveikas ir gyvas, vaikas manykite, kad yra skatinamas išdavystei. Kaip vadinti, vaikas turi nuspręsti pats.
Nesipykite prie vaiko
Girdėdamas suaugusiųjų ginčus ir barnius, mažylis pradeda svajoti, kad „ateivis” kada nors išnyks iš namų ir tada grįš tikrasis tėtis ar mama. Todėl pats pradeda kurstyti nesantaiką. Leiskite vaikui pajusti, kad gražiai sutariate. Taip pelnysite pasitikėjimą, vaikas nurims ir pradės jausti, kad kartu su jumis gali būti gera.
Nekalbėkite blogai apie tikrąjį tėtį (mamą)
Daug geriau seksis auklėti vaiką, jei abi šeimos sutars dėl auklėjimo, o tikrasis tėtis (mama) patars vaikui būti geram, klausyti patėvio (pamotės).
Būkite atsakingi
Gyvendamas su mylimo žmogaus vaiku ir suteikęs jam saugumo jausmą, paramą, prisiėmęs atsakomybę, įgauni teisių įvesti tam tikrą tvarką, elgesio taisykles. Prieš ką nors darydamas gerai pagalvok.
Kaip elgtis, jei vaikas jaučiasi vienišas ir nesuprastas?
Neretas atvejis, kai vaikas jaučiasi vienišas ir nesuprastas, ypač jei šeimoje yra daugiau vaikų arba jei tėvai yra labai užsiėmę. Tokiu atveju svarbu skirti vaikui daugiau dėmesio ir padėti jam atsiskleisti.
Investuokite į santykių kūrimą
Pirmiausia vertėtų investuoti laiko ir energijos į santykių su juo kūrimą ir padėti jam pamilti save. O tai galima padaryti, parodant jam kuo daugiau dėmesio. Drąsinkite ir džiaukitės garsiai savo vaiku. Pastebėkite jo pastangas, skatinkite jo kūrybiškumą susigalvojant įdomias veiklas, padėkite jam ir džiaukitės, kai jam tai pavyksta. Sakykite, kad jį mylite, kad jis jums svarbus. Lieskite savo vaiką. Nepamirškite apkabinti, kai jis yra nuliūdęs, paglostyti, pasigrumti ar kitaip leisti pajausti, jog jis jums rūpi, jog esate su juo.
Būkite su juo
Tai bene pagrindinis dalykas, kurio gyvybiškai reikia kiekvienam vaikui. Labai svarbu mažiausiai kartą per savaitę po kelias valandas skirti jūsų bendrai veiklai. Kartu galite galvoti, kaip galima įdomiai praleisti popietę ar vakarą. Skatinkite ir išlaukite, kol vaikas pats pateiks kokią nors idėją. Nepulkite nurodinėti ar siūlyti. Kartu galite žaisti jo mėgiamus žaidimus, žiūrėti filmą ir po to aptarti, eiti pasivaikščioti, kepti pyragus, spręsti galvosūkius ir panašiai. Svarbiausia, kad tai būtų tik jūsų dviejų laikas. Be kitų šeimos narių, draugų, telefonų ir panašiai. Šio laiko metu visas dėmesys turi būti skiriamas tik vaikui.
Skatinkite emocijų išsakymą
Jei vaikas savo jausmus gali išreikšti piešdamas, tai yra labai daug. Nereikėtų prašyti, kad jis tai darytų kaip nors kitaip. Atvirkščiai, skatinkite tokį emocijų išsakymo būdą. Galite kartu piešti. Domėkitės jo piešiniais, klauskite, ką jis nupiešė. Priimdama tokį jo būdą jūs užsitarnausite vaiko pasitikėjimą, kuris galbūt prakalbins jūsų mažylį.
Klaidos, kurių reikėtų vengti bendraujant su vaikais
Nors tėvai stengiasi elgtis kuo geriau, kartais jie padaro klaidų, kurios gali pakenkti vaiko savigarbai ir santykiams su juo. Štai keletas klaidų, kurių reikėtų vengti:
Lyginimas su kitais vaikais
Užuot lyginę vaikus, įvardinkime, ko norime iš savo vaiko. Parodykime vaikui gerų įpročių naudą. Pavyzdžiui, laiku atlikdamas namų darbus, jis gaus geresnius pažymius ir jam nereikės nerimauti dėl pataisų vasaros metu. Tvarkingesnio kambario? Geresnių manierų?
Netinkamas elgesys viešumoje
Užuot provokavę vaiką toliau tęsti savo blogą elgesį, suformuluokime teiginį taip, kad jis atneštų laukiamų pokyčių.
Etiketės
Prieš užkabindami vaikui neigiamą etiketę, paklauskime savęs, ką iš tiesų turime galvoje. Ar vaikas tikrai yra tinginys? Galbūt jis pamiršta atlikti jam pavestus namų ruošos darbus ir jam reikia nuolatos priminti? Vaikiška etiketė gali sukelti būtent tokį elgesį, kurio mes nenorime.
Žeminantys teiginiai
Užuot vartoję neigiamus teiginius (kvailas, netikęs, žioplas, bjaurus ir kt.) vaiką teigiamai paskatinkite, tai padės keisti vaiko elgesį.
Grubūs žodžiai
Jeigu vaikas girdi: „Tu niekam tikęs, nenoriu tavęs matyti“, šis jausmas gali neapleisti jo visą gyvenimą.
Ignoravimas
Šie žodžiai verčia vaiką manyti, kad jo nuomonė jums nerūpi. Jeigu sakome tai dažnai, vaikas gali pradėti manyti, kad jo nuomonė visai nesvarbi, nereikšminga ir apskritai jis neturi ką pasakyti.
Tušti grasinimai
Tušti grasinimai ir bauginimai galiausiai pakirs jūsų autoritetą. Jie skatina vaiką tęsti savo blogą elgesį, kad jis galėtų jus išbandyti.
Baimės kurstymas
Niekada nežaiskite vaiko baime būti paliktam. Tėvai turėtų būti saugi užuovėja, iš kurios vaikas galėtų išeiti į pasaulį.
Alternatyvus požiūris į auklėjimą: leisti vaikui augti
Užuot auklėję vaikus, tėvai turėtų leisti jiems augti. Tai reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis. Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį. Geriausia, kai tėvai yra laisvi nuo savo savanaudiškų lūkesčių vaiko atžvilgiu, tačiau tai beveik neįmanoma!
Galime bandyti sumažinti savo lūkesčius vaikui, nes taip auginamas vaikas netampa objektu, kurį reikia išlavinti ir išauklėti.
Santykis su paaugliais: kaip kurti pasitikėjimą
Kurti santykį su paaugliais gali būti sudėtinga, tačiau įmanoma. Štai kelios taisyklės, kurios gali padėti:
Neturėti lūkesčių
Man nesvarbu begalė svarbių dalykų. Kylant vidinei įtampai klausiu savęs, ar tai dėl numatomų pasekmių, ar todėl, kad noriu kontroliuoti ir matau teisingą scenarijų. Daug problemų išsprendžia tų problemų atidėjimas į šalį.
Pasilaikyti savo nuomonę sau ir neteisti
Ši pozicija abipusiai naudinga - atvirumas duoda man laiko pasiruošti gilesniems pokalbiams, o jei man vaikai nemeluoja ir atvirai pasisako - turi progą būti išsukti nuo fizikos ar chemijos kontrolinio, kuriam nepasiruošė.
Kalbėtis apie viską
Jokių tabu temų. Skatinu prisiminti, analizuoti, suprasti tėvų pasirinkimus ir priimti save su visa istorija.
Juoktis ir nežiūrėti rimtai
Žaismingumas ir humoras yra mano meilės kalba su vaikais. Tai nuima įtampą, atpalaiduoja, skatina krėsti išdaigas ir nuspalvina kasdienybę.
Kol nėra santykio, jokių pareigų
Kol nejaučiu, kad vaikas manimi absoliučiai pasitiki, jokios kritikos ir spaudimo jam. Daug svarbiau, kaip jis jaučiasi, nei ką padaro ar kaip atrodo jo kambarys.
Žiūrėti į vaiką per meilės akinius
Gaudau mažiausius teigiamo elgesio momentus, ieškau, už ką pagirti, pasakoju draugėms, koks jis nuostabus, ir taip įtikinu savo smegenis, kad šalia manęs tobulybė. Kai tik įtikinu, jis ir tampa tokiu.
Kaip elgtis, jei jaučiate neapykantą savo vaikui?
Deja, kartais nutinka taip, kad tėvai jaučia neapykantą savo vaikui. Tai labai sudėtinga situacija, kuriai reikia profesionalios pagalbos.
Kreipkitės į psichologą
Jei jaučiate neapykantą savo vaikui, kreipkitės į psichologą. Tai nėra gėdinga, tai yra žingsnis link pagalbos sau ir savo vaikui. Psichologas padės jums suprasti savo jausmus, išsiaiškinti jų priežastis ir rasti būdų, kaip su jais susidoroti.