Dirbtinis Apvaisinimas: Privalumai, Trūkumai ir Perspektyvos

Įvadas

Nevaisingumas - jautri ir aktuali problema, su kuria susiduria vis daugiau porų visame pasaulyje. Apytiksliai kas penkta pora susiduria su sunkumais natūraliai susilaukti vaikų, o mokslininkai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti iki kas trečios poros. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo įvairius pagalbos būdus, o vienas iš jų - dirbtinis apvaisinimas. Nors Lietuvoje ši procedūra taikoma jau daugiau nei du dešimtmečius, vis dar gajūs mitai ir klaidingi įsitikinimai. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo būdus, jų privalumus ir trūkumus, bei ko tikėtis iš šio proceso.

Nevaisingumo priežastys ir diagnostika

Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu nustatyti nevaisingumo priežastis. Nevaisingumo priežastys skirstomos taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų. Pora laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per dvejus metus nepastoja.

Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios:

• Moters veiksniai (30-40% atvejų):
  • Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
  • Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
  • Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
  • Endometriozė - liga, kuomet panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų.
  • Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (30-40% atvejų):
  • Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
  • Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
  • Hormonų sutrikimai.
  • Genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (10-20% atvejų): nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (10-15% atvejų): nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra skiriami spermos tyrimai, tiriami vyro ir moters lytiniai organai, atliekamos echoskopijos, tiriamos kiaušidės, hormonų kiekis moters kraujyje, kiaušintakių pralaidumas, skydliaukės veikla ir t.t. Kai kuriais atvejais pakanka hormoninio gydymo.

Įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pora dėl ligos gali neturėti galimybės turėti lytinių santykių. Moteris gali būti alergiška spermai. Valstybėse, kuriose tos pačios lyties asmenims leidžiama turėti vaikų, pagalbinis apvaisinimas kartais taikomas tos pačios lyties poroms. Šiuo atveju reikalingas arba spermos, arba kiaušialąsčių donoras.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą

Dirbtinio apvaisinimo būdai

Nustačius nevaisingumo priežastį, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos. Jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija). Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.

Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology) yra du:

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne. Dažniausiai taikomas pagalbinio apvaisinimo metodas - intrauterininė inseminacija (IUI). Taikant šį metodą vyro sperma iš pradžių yra specialiai apdorojama, o tada sušvirkščiama į gimdą.

• Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą per gimdos kaklelį. Procedūra paprastai neskausminga. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pagalbinis apvaisinimas vykdomas iš karto po ovuliacijos - tada moteris yra vaisingiausia. Inseminacija atliekama naudojant kateterį. Jis įvedamas į gimdą per gimdos kaklelį.
• Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.
• Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo. Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.
• Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15 proc. Intrauterininės inseminacijos sėkmės tikimybė - apie 15-20 proc. Per šešias intrauterininės inseminacijos procedūras nėščiomis tampa apie 65 proc. moterų. Nerekomenduojama šiuo būdu bandyti tapti nėščia daugiau negu šešis kartus, nes pasisekimo šansai yra maži.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Jei moters kiaušintakiai yra nepratekami, endometriozė išplitusi, vyro sperma prastos kokybės arba kelios interauterininės inseminacijos nebūna sėkmingos, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Apvaisinimas mėgintuvėlyje taikomas, esant visiškam gimdos kaklelio nepraeinamumui - kai spermatozoidai negali pasiekti kiaušinėlio, nors kiaušidžių funkcija yra normali. Šis metodas yra daug brangesnis. Jis taikomas maždaug 10-20 proc. atvejų.

• Procedūra:
  • Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
  • Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
  • Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
  • Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
  • Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
  • Laukimas ir testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas. Per dvi savaites. Po tiek laiko jau galima atlikti nėštumo testą, nes nėštumo hormonai pasiekia lygį, kurį galima išmatuoti.
  • Embrionų šaldymas: Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams.
• Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles.
• Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).
• Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.

Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė

Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir leidžia lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermos) donorystę bei embrionų donorystę ir šaldymą pagal nustatytas sąlygas. Tai suteikia papildomų galimybių poroms, negalinčioms panaudoti savo lytinių ląstelių.

Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu

Dirbtinio apvaisinimo etapai ir trukmė

Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima:

• Diagnozės nustatymą: Atliekami išsamūs tyrimai.
• Gydymo plano sudarymą: Atsižvelgiant į diagnozę, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas.
• Kiaušidžių stimuliaciją (IVF atveju).
• Kiaušialąsčių surinkimą (IVF atveju).
• Apvaisinimą laboratorijoje (IVF atveju).
• Embrionų auginimą (IVF atveju).
• Embrionų perkėlimą.
• Nėštumo patvirtinimą ir tolimesnę nėščiosios priežiūrą.

Tikslus dirbtinio apvaisinimo ciklo laikas gali svyruoti, tačiau apytiksliai jis gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.

Galimos komplikacijos ir rizikos

Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, dirbtinis apvaisinimas gali būti susijęs su tam tikromis komplikacijomis ir rizikomis. Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje.

Kuomet pagalbinis apvaisinimas yra taikomas kartu su vaisingumą skatinančiais vaistais, atsiranda didesnė tikimybė, kad moteris pagimdys dvynius ar trynius. Kai kurie tyrimai rodo, kad po dirbtinio apvaisinimo pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų, tačiau šis klausimas vis dar diskutuojamas ir reikalauja išsamesnių tyrimų.

Dirbtinio apvaisinimo kaina ir finansavimas Lietuvoje

Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra gana brangi. Apvaisinimas mėgintuvėlyje kainuoja apie 1350-1750 eurų. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Deja, Lietuvoje valstybė neapmoka šios procedūros, todėl finansinė našta tenka pačioms poroms.Tačiau „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, turėjusį reglamentuoti valstybės teikiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Įstatymo šalininkai teigia, kad jis leidžia suderinti naujausius medicinos mokslo laimėjimus ir medicinos etiką. Grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą.

Mitas prieš tikrovę: ar vaikai po dirbtinio apvaisinimo yra nesveiki?

Gydytoja Gražina Bogdanskienė teigia, kad mitas, jog vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki, yra klaidingas. Jos patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.

Psichologinis aspektas

Nevaisingumas ir dirbtinio apvaisinimo procesas gali būti emociškai sudėtingi. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą.

Dirbtinis apvaisinimas gyvulininkystėje

Dirbtinis apvaisinimas (sėklinimas) gyvulininkystėje taikomas nuo senų laikų. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minimi arabai, kurie dar 14 a. sėklino kumeles nešaldyta eržilų sperma. Vėliau, 1677 m., Antonijus van Levenhukas pirmasis aprašė ir spermatozoidą. 1784 m., italų biologas Lazzaro Spallanzani sėkmingai apvaisino kalę šviežia šuns sperma ir ši kalė po 62 d. atsivedė 3 šuniukus.

Nuo 1940 m. galvijų dirbtinio sėklinimo metodas išpopuliarėjo JAV. Užsienio šalyse mėsinių veislių galvijų dirbtinio apvaisinimo būdas paplitęs nepalyginti plačiau nei Lietuvoje - svetur šis metodas taikomas iki 65-70 proc. bandos karvių.

Dirbtinio apvaisinimo nauda ir paplitimas pasaulyje

Jei palygintume JAV, kur 37 valstijose dirbtinis apvaisinimas laikomas socialinių poreikių medicinos paslauga ir todėl neatlyginamas iš valstybės biudžeto, ir Europą, kur valstybės atlygina už dirbtinio apvaisinimo ciklus, pamatytume, jog JAV dirbtinio apvaisinimo ciklų atliekama vidutiniškai perpus mažiau.

2009 m. Didžiojoje Britanijoje dirbtinio apvaisinimo klinikų padaugėjo 10 kartų. Ispanijoje vien tik Valensijos regione yra penkios dirbtinio apvaisinimo klinikos, kurios kasmet iš valstybės pareikalauja 40 mln. eurų. Vienas dirbtinio apvaisinimo ciklas JAV vidutiniškai kainuoja 10 tūkst. dolerių, o Europoje vidutiniškai - 5 tūkst. eurų.

Nevaisingumo statistikos iššūkiai Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta nevaisingumo tyrimų. Oficialiame Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje skelbiamose „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikose“ rašoma, jog „dėl įvairiausių priežasčių, kurias sunku diagnozuoti, galima manyti, jog iki 5 proc. sutuoktinių porų yra nevaisingos. Be pagrindinių etiologinių veiksnių, yra ir daugiau priežasčių, galinčių padidinti nevaisingumo paplitimą iki 30 proc. ypač Afrikos šalyse“.

Dirbtinis apvaisinimas - ne vienintelė pagalba

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse dirbtinis apvaisinimas pristatomas kaip vienintelė reali pagalba nevaisingoms šeimoms. Visi kiti pagalbos būdai vadinami archajiškais, viduramžiškais ar Bažnyčios pramanu.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #ppt