Kūdikio žarnyno vystymasis yra sudėtingas ir nuolat kintantis procesas, kuris prasideda dar prieš gimimą ir tęsiasi pirmaisiais gyvenimo metais. Šis laikotarpis yra itin svarbus, nes žarnyno būklė daro didelę įtaką kūdikio imuninei sistemai, virškinimui ir bendrai sveikatai. Jei paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Kodėl jos kyla ir kokie galimi sprendimo būdai?
Žarnyno Vystymosi Ypatumai Kūdikiystėje
Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų.
Gydytoja Justė Parnarauskienė teigia: „Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai - nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti.“
Moksliniai šaltiniai teigia, kad daugiau nei 50 % kūdikių pirmaisiais metais po gimimo turi bent vieną funkcinį virškinimo trakto sutrikimą arba susijusį požymį ir simptomą. Vis dėlto tiesiog kantriai palaukti, kai ant rankų - kojytes iš skausmo riečiantis kūdikis, nėra lengva, todėl aptarkime dažniausias pilvuko bėdas ir galimus pagalbos būdus.
Dažniausios Pilvuko Bėdos Kūdikiams
Kūdikių virškinimo sistema yra jautri ir linkusi į įvairius sutrikimus. Aptarsime dažniausius iš jų:
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Pilvuko Diegliai (Kolika)
Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Jie būna ne visiems vaikams ir prasideda apie 1-2 mėnesį, o baigiasi apie 3-4, kai vaikas pradeda judėti, kai jau galima šiek tiek pakeisti mitybą“, - sako Pediatrijos centro gydytoja. Remiantis mokslininkais, tai paveikia apie 20 % kūdikių.
Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pilvo diegliai taip pat gali atsirasti dėl to, jog žarnyne susikaupia daugiau dujų dėl mikrobiotos pokyčių ir net dėl tėvų nerimo.
Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Vieniems padeda švelnus pilvuko masažas, kitiems - šiluma, tretiems - vėsinimas, dar kitiems - vibracija, važinėjimas autokėdutėje. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Ir tai padės nutraukti „verkiančio kūdikio - bejėgių tėvų“ ciklą.
Kaip atpažinti pilvo dieglius? Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu. Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę. Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais - pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje.
Pilvo Pūtimas
Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Dujos kūdikio žarnyne kaupiasi, jeigu vaikas per greitai prisivalgo, netinkamai žinda ar paima buteliuką, valgydamas prisiryja oro.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
„Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Leisti atsirūgti, kad oro burbuliukai nenueitų žemyn į žarnyną”, - pataria gydytoja.
Viduriavimas
Jei kūdikis tuštinasi skystomis išmatomis daugiau nei 6 kartus per dieną, tai laikoma viduriavimu. Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą.
Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų.
„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Jei tai nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru“, - pataria gydytoja. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių.
Vidurių Užkietėjimas
Užkietėjus viduriams, vaikui sunku pasituštinti, jis tampa neramus, pradeda mažiau valgyti, nepriauga svorio. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis. Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas).
„Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”, - pataria J. Parnarauskienė. Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją.
Jei jūsų kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, vasaros metu svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, jaunesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Esant labai dideliems karščiams, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju. Siūlykite kūdikiui vandens tik tuo atveju, jei taip rekomendavo jūsų gydytojas.
Atpylimas ir Vėmimas
Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).
Laktozės Įtaka Kūdikių Virškinimui
Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje.
„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms - jeigu tai yra alergija - pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, - pataria gydytoja.
Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės. Tuomet ji patenka į storajį žarnyną, dėl jame esančių bakterijų susiformuoja dujos ir tuomet turime pilvelio bėdas.
Mamos Mityba ir Pieno Mišiniai: Įtaka Kūdikio Virškinimui
Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais.
„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, - sako L. Barauskienė.
Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Kadangi nėra vieno riebalo, kuris turėtų visas organizmui būtinas riebalų rūgštis, į mišinukus dedamas įvairių aliejų mišinys - tam, kad kūdikis gautų didesnį spektrą riebalų rūgščių.
Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus „Aptamil 2“, „Aptamil 3“ ir „Aptamil 4“ sudėtyse. Palmių aliejų keičia įvairių augalinių aliejų mišinys (didelę koncentraciją oleino rūgšties turintis saulėgrąžų aliejus, kokosų, rapsų, saulėgrąžų aliejai).
„Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“, - pataria L. Barauskienė.
Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas.
Kada Reikia Sunerimti?
Gydytoja J. Parnarauskienė taip pat pastebi, kad kūdikių mamos labai jautriai reaguoja į virškinimo sutrikimus.
„Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.
Ne tik pilvuko negalavimų, bet ir rimtesnių bėdų gali atsirasti tada, kai pakinta žarnyne esančių bakterijų sudėtis, t. y atsiranda disbiozė. Tai yra įvairių priežasčių pasekmė, kuriai būdingas žarnyno mikrofloros pažeidimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų. Šis negalavimas gali atsirasti kūdikiams nuo gimimo ir bet kuriame amžiuje. Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Taigi, vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi. Naujagimio žarnyno ekosistemos vystymasis yra sudėtingas procesas, kurį gali paveikti daugybė veiksnių. Bakterijų disbalansas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Natūraliu būdu gimusių naujagimių žarnyno mikrobiotoje vyrauja naudingosios bakterijos. Neišnešiotų kūdikių mikrobiota formuojasi vėliau, joje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios nekenkia tik tada, kai imunitetas yra stiprus. Sveikas vaikas, gimęs natūraliai, maitinamas motinos pienu ir laiku išleistas namo su mama, turi nedidelę disbiozės tikimybę. Tačiau ateityje dėl įvairių priežasčių bakterijų pusiausvyra gali pasikeisti ir įsivyrauti ligas sukeliančios bakterijos. Tai dažnai nutinka dėl antibiotikų vartojimo, streso. Jeigu pastebėsite kelis išvardytus simptomus, kreipkitės į savo pediatrą.
Žarnyno mikroflora atlieka daug funkcijų: ji yra svarbi stipriam imunitetui, sintezuoja kai kuriuos vitaminus, neleidžia daugintis sveikatai žalingiems mikroorganizmams, padeda šalinti toksinus, dalyvauja virškinimo procese, skaido nesuvirškintas maisto liekanas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mikroorganizmų disbalanso simptomus ir laiku imtis veiksmų. Disbiozė nėra atskira liga, o kitų patologinių procesų organizme pasekmė. Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Daug šių medžiagų turi ruginė duona, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba. Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų.
Mikrobiotos Formavimosi Svarba
Tikėtina, kad pastaraisiais metais esate daug girdėję apie „sveiką žarnyną“. Ir ne šiaip sau! Iš tiesų yra daugybė priežasčių, kodėl turėtume rūpintis mūsų žarnyno gerove, o ypač jame esančiomis bakterijomis. Jų visuma vadinama mikrobiota, kuri klesti mūsų žarnyne bei padeda vystytis imuninei sistemai. Tyrimai rodo, nors smegenys ir žarnynas atlieka skirtingas funkcijas, tačiau tarpusavyje yra labai glaudžiai susiję - gamina tam tikrus vitaminus, padeda smegenims apdoroti informaciją, gaunamą per pojūčius, pavyzdžiui, vaizdus, garsus, skonius ar lytėjimą.
Kontaktas su bakterijomis išoriniame pasaulyje ne visuomet yra blogai. Tai tarsi imuninės sistemos treniravimas, skatinantis pasipriešinti blogosioms bakterijoms. Nebijokite ir leiskite vaikams kapstytis smėlio dėžėje ar šiek tiek išsipurvinti, juk tai yra proceso dalis.
Žmogaus mikrobiotos vystymasis ir jos poveikis sveikatai bei ligoms - viena daugiausia per pastarąjį dešimtmetį tyrinėtų temų. Žarnyno mikrobiota - daugiausia tyrinėta žmogaus mikrobiomo dalis, nes yra didžiausia ir gali būti tiriama naudojant neinvazinius mėginių surinkimo metodus, tokius kaip išmatų analizė. Žmogaus žarnyno bakterijos sudaro didžiąją mikrobiotos dalį, apimančią daugiau nei 10¹³ ląstelių ir turinčią daugiau nei tris milijonus genų, palyginti, žmogaus genome yra tik apie 23 000 genų. Žarnyno mikrobiota formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais ir šiuo laikotarpiu yra ypač pažeidžiama. Jos sudėtį lemia daugybė veiksnių, įskaitant gimdymo būdą, žindymo praktiką, antibiotikų vartojimą ir mitybą.
Žindymas yra itin naudingas kūdikiui, o vienas iš svarbiausių jo teigiamų poveikių - žarnyno mikrobiotos vystymosi palaikymas. Žindomo kūdikio žarnynas yra užpildomas motinos piene esančiais mikroorganizmais, o bioaktyvūs komponentai, tokie kaip motinos pieno oligosacharidai, dar labiau skatina sveikatai naudingos žarnyno mikrobiotos vystymąsi. Ši mikroorganizmų bendruomenė atlieka itin svarbų vaidmenį gleivinės barjero brendimui, žarnyno homeostazės palaikymui ir naujagimio gleivinės imuninės sistemos formavimuisi, veikdama tiesiogiai per sąveiką su žarnyno epiteliu ir imuninėmis ląstelėmis, taip pat netiesiogiai per metabolitų gamybą. Šie teigiami poveikiai besivystančiai mikrobiotai siejami su sumažėjusia bendruomenėje įgytų infekcijų rizika, taip pat apsauga nuo patogeninių bakterijų ir virusų.
Prebiotikai ir Probiotikai: Svarbūs Žarnyno Mikrobiotos Komponentai
Išvydus žodžius prebiotikai ir probiotikai gali iškilti įvairių klausimų: kas tai?, kuom šios gerosios bakterijos ypatingos?, kodėl mūsų organizmui jos yra naudingos? Probiotikai yra gyvos žarnyno bakterijos, o prebiotikai yra probiotikų maistas.
Žarnyno mikrobiotą, jei tam yra poreikis, galima keisti įvairiais būdais, pavyzdžiui, vartojant prebiotikus, probiotikus ar sinbiotikus. Prebiotikai yra nevirškinami trumpųjų grandinių angliavandeniai, kurie skatina naudingų bakterijų augimą ir / arba aktyvumą. Probiotikais pagal PSO apibrėžimą laikomi „gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai“. Dėl reikšmingo naudingo probiotinių bakterijų ir prebiotinių medžiagų, esančių motinos piene, poveikio, įvairūs prebiotikai, probiotikai arba jų derinys (sinbiotikai) buvo įtraukti į kūdikių mišinius, siekiant suteikti geriausią alternatyvią mitybą kūdikiams, kurie negali būti žindomi.
Motinos pienas yra ne tik geriausias maisto šaltinis, bet kartu kūdikiui suteikia daugybę naudos. Motinos pienu kūdikiui ne tik perduodami antikūnai, bet ir jame esančios skaidulinės medžiagos bei gerosios bakterijos, vadinamos prebiotikais ir probiotikais. Jei negalite ar nenorite žindyti savo kūdikio, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu. Kai kuriuose pieno mišiniuose taip pat yra vertingų prebiotikų ir probiotikų.
Atpratindami kūdikį nuo motinos pieno ir supažindindami jį su maistu, gerųjų bakterijų galite rasti įvairiuose maisto produktuose. Prebiotikų yra bananuose, cikorijose, svogūnuose, pomidoruose, o probiotikai natūraliai aptinkami jogurte, sūryje, tokiame kaip mocarela, gauda, čederis ir varškė, taip pat raugintame ir fermentuotame maiste, tokiame kaip pasukos, kefyras, miso ir rauginti kopūstai.
Tarp probiotikų, dedamų į kūdikių mišinius, yra Limosilactobacillus fermentum CECT5716 (anksčiau vadintas Lactobacillus fermentum), kuris iš pradžių buvo išskirtas iš motinos pieno. Taip pat buvo atlikti tyrimai, įrodantys šios bakterijos toleranciją ir saugumą, kai ji derinama su galaktooligosacharidais (GOS), kūdikių pradinio ir tolesnio maitinimo pieno mišiniuose. Klinikiniais tyrimais įrodyta šio sinbiotinio mišinio nauda mažinant virškinimo trakto ir kvėpavimo takų infekcijų dažnį.
Žarnyno ir Plaučių Ašis
Palyginti su žarnyno mikrobiota, duomenų apie bakterijų rūšių sudėtį plaučiuose yra daug mažiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad apatiniai kvėpavimo takai yra sterilūs, kol naujos kartos sekos nustatymo technologijos atskleidė bakterijų genus sveikų žmonių plaučiuose. Kvėpavimo takų mikrobiotos bakterijų kiekis (10³-10⁵ kolonijas formuojančių vienetų miligrame plaučių audinio) ir įvairovė yra kur kas paprastesnė nei žarnyne, tačiau vyrauja tos pačios bakterijų grupės - Bacteroidetes ir Firmicutes.
Žarnyno mikrobiota taip pat yra smarkiai susijusi su sergamumu kvėpavimo takų ligomis. Tyrimai rodo, kad žarnyno disbiozė ankstyvame amžiuje didina tikimybę susirgti plaučių infekcijomis ir vaikų astma. Vis daugiau įrodymų rodo, kad kvėpavimo takų mikrobiota keičiasi dėl įvairių plaučių ligų. Ar tai yra priežastis, ar pasekmė, ne visada galima aiškiai nustatyti, tačiau kai kuriais atvejais nustatyta, kad plaučių disbiozė yra susijusi su sunkesne ligos eiga. Ryšys tarp žarnyno ir plaučių yra vadinamas žarnyno ir plaučių ašimi, apie šios sąveikos pagrindus, tokius kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR) gamyba ir Toll tipo receptorių (TLR) veikla, kurią reguliuoja žarnyno mikrobiota, pastaruoju metu sužinoma vis daugiau. Įrodyta, kad kvėpavimo takų mikrobiota susijusi su įvairiomis plaučių ligomis - astma, bronchopulmonine displazija, cistine fibroze ir kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant COVID-19.
Duomenys rodo, kad žarnyno disbiozė pirmaisiais gyvenimo metais padidina plaučių infekcijų ir vaikų astmos riziką.
tags: #kada #susiformuoja #kudikio #zarnynas