Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ypatingas dėmesys skiriamas mitybai ir aplinkos veiksniams. Vienas iš svarbių aspektų, į kurį būtina atkreipti dėmesį, yra nitratų ir nitritų kiekis vartojamame vandenyje. Šiame straipsnyje aptarsime nitratų poveikį nėštumo metu, galimą riziką ir saugumo priemones, kurios padės užtikrinti sveiką nėštumą.
Nitratų ir Nitritų Poveikis Žmogaus Organizmui
Nitratai (NO₃⁻) ir nitritai (NO₂⁻) yra azoto junginiai, plačiai paplitę gamtoje, ypač dirvožemyje ir vandenyje. Jie gali atsirasti dėl atmosferos, trąšų, organinių medžiagų skilimo, nuotekų bei žemės ūkio veiklos. Didelis nitratų kiekis geriamajame vandenyje gali būti kenksmingas, nes organizme nitratai gali virsti nitritais.
Methemoglobinemija
Didelio nitratų ir nitritų kiekio suvartojimas gali sukelti būklę, vadinamą methemoglobinemija. Ši būklė sutrikdo kraujo gebėjimą pernešti deguonį, dėl to oda aplink akis ir burną tampa melsvos spalvos. Ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus.
Toksinis Poveikis Nėštumo Metu
Moterų, vaisingumo periodu ar nėštumo metu, eksponavimas nitratams ir nitritams gali būti susijęs su įvairiomis komplikacijomis: mažesniu vaisiaus augimu intrauterine, priešlaikiniu gimdymu, galimai vystymosi defektais.
Galimas Kancerogeninis Poveikis
Nitritai ir nitratai gali tapti nitrozaminų ar kitų nitrozinių junginių pirmtakais, ypač skrandžio sąlygomis esant rūgščiai aplinkai. Tarptautinė mokslinė literatūra rodo, kad ilgalaikė eksponacija nitratams gali padidinti tam tikrų vėžio formų (pvz., skrandžio, stemplės) riziką.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kiti Poveikiai
Didelės nitratų dozės gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač žmonėms, turintiems lėtinių ligų. Taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos ir poveikis virškinimui.
Nitratai ir Nėštumas
Nėštumo metu keičiasi kraujo gebėjimas pernešti deguonį, todėl dėl didelio nitratų kiekio nėščios moterys susiduria su didesne methemoglobinemijos rizika. Jei nėščioji vartoja nitritais ir nitratais užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gali gimti mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.
Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė teigia: „Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Nėščioji dažniau šlapinasi, tad mažėja bakterijų dauginimosi tikimybė. Svarbu, kad geriamas vanduo būtų švarus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus.“
Nitratų Šaltiniai Geriamajame Vandenyje
Daug Lietuvos gyventojų, ypač kaimo vietovėse, vandeniui naudoja šulinius arba gręžinius. Tokie šaltiniai yra labiau pažeidžiami nitratų taršos, ypač kai žemės ūkis naudoja daug mineralinių trąšų arba gyvulių srutos nėra tvarkomos taip, kad neturėtų poveikio gruntiniam vandeniui.
Žemės Ūkis ir Tręšimas
Naudojant mineralines trąšas, ypač azoto junginius, dalis jų gali likti dirvožemyje ir vandenyje. Po lietų ar laistymo nitratai migruoja per gruntą ir infiltruojasi į gruntinį vandenį.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Gyvulininkystės Veikla
Srutos, mėšlas, kitos organinės atliekos, netinkamai laikomos ar tręšiamos, išskiria azoto junginius, kurie gali virsti nitratais per mikrobiologinę oksidaciją.
Nekontroliuojamas Vandens Nuotekų Ištekėjimas
Į gruntinius vandenis gali patekti nitratai per nuotekas, kanalizaciją, taip pat per blogai paruoštus septikus.
Atmosferos Tarša
Degimo procesai (transportas, energetika) išskiria azoto oksidus, kurie atmosferoje kondensuojasi ir nukrenta su krituliais, taip nitratai gali patekti į dirvą.
Organinės Medžiagos Skilimas
Augalų liekanos, dirvožemio mikrofauna, biologinės atliekos per azoto ciklą mikroorganizmų veikla gali vykdyti mineralizaciją, nitrifikaciją, kurios rezultatas - nitratai.
Geriamojo Vandens Normos Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas pasaulio valstybės griežtai riboja nitritų ir nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje. Lietuvoje, remiantis geriamojo vandens higienos norma HN 24: 2003, nitratų koncentracija vandenyje neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų - 0,5 mg/l. Kūdikiams norma dar griežtesnė - 10 mg/l.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Kaip Apsaugoti Save ir Kūdikį?
Jei naudojate šulinių ar gręžinių vandenį, jį vartojantieji ne visuomet jaučiasi saugūs. Viena jautriausių vandens kokybei visuomenės grupių - nėščiosios ir kūdikiai. Jiems rekomenduojama vartoti tik laboratorijoje ištirtą šulinių vandenį bei visiškai įsitikinus, jog jis nėra užterštas.
Vandens Tyrimai
Vienintelis būdas sužinoti, ar jūsų vandenyje yra nitratų ir nitritų, yra atlikti vandens tyrimus. Šios kenksmingos medžiagos neturi jokio specifinio skonio, spalvos ar kvapo. Todėl, norint būti tikriems, kad vartojate vandenį, kuris nekenkia jūsų sveikatai, vandens tyrimus reikėtų atlikti bent kartą per metus, o optimaliausia - vidutiniškai kas pusmetį.
Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai. Jie organizuojami įgyvendinant 2011 m. liepos 7 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. Jei norite, kad šachtinio šulinio vanduo būtų ištirtas, informuokite apie tai savo šeimos ar nėštumą prižiūrintį gydytoją. Jis pateiks pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, organizuojančiam šią paslaugą.
Vandens Filtravimas
Jei nitratų ir nitritų koncentracija viršija normą, būtina imtis priemonių, kad šios medžiagos iš vandens būtų pašalintos. Buitiniai filtrai ar virinimas kenksmingų medžiagų iš vandens nepašalina. Priešingai, ilgai virinant užterštą vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti, nes dalis vandens nugaruoja.
Efektyvūs nitratų šalinimo būdai:
- Atbulinė osmozė (RO): Vanduo priverstiniu būdu praleidžiamas per pusiau pralaidžią membraną, kuri sulaiko ištirpusius jonus (įskaitant nitratus).
- Jonų mainų technologija: Cheminė medžiaga (džioviklis, jonų mainų smėlis arba specializuota derva), kuri selektyviai sulaiko nitratų jonus, mainais išskiria kitus mažiau kenksmingus jonus (pvz., chlorido arba hidroksido).
- Distiliacija: Vanduo užvirinamas, garai kondensuojami; nitratai lieka likusioje versijoje (pelenų likučiuose).
- Nanofiltracija: Naudoja membranas, kurios leidžia praleisti mažas molekules, bet atskiria ištirpusius jonus, leidžia sumažinti nitratus.
- Adsorbcija / selektyvūs adsorbentai: Naudojami adsorbentai, turintys didelę afinitetą nitratų jonams; gali būti regeneruojami. Pavyzdys - funkcionalizuotos anglies su amionų grupėmis.
- Biologiniai metodai: Naudojama mikroorganizmų populiacija anaerobinėse sąlygose, kurios redukuoja nitratus iki azoto dujų (denitrifikacija).
Alternatyvūs Vandens Šaltiniai
Jei nustatoma, kad šulinio vanduo yra užterštas nitritais ir nitratais, tokio vandens vartoti negalima, ypač nėščiųjų ir kūdikių maistui ruošti. Patariama ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių - jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemos arba naudoti fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių.
Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė Aistė Pranckuvienė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų, tokį kaip vanduo „Akvilė“.
Nemedicininiai Sprendimai Esant Gausiam Nėščiųjų Vėmimui
Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas.