Kontracepcija ir nėštumas: mokslinė apžvalga

Įvadas

Kontracepcija yra svarbi moterų sveikatos ir šeimos planavimo dalis. Šiame straipsnyje apžvelgiama kontracepcijos ir nėštumo tema remiantis moksliniais tyrimais, ypatingą dėmesį skiriant skubiosios kontracepcijos metodams ir jų efektyvumui. Straipsnyje aptariamos skubiosios kontracepcijos rekomendacijos, hormoninės kontracepcijos įtaka vaisingumui, psichosocialiniai nėštumo aspektai ir naujausi kontracepcijos metodai.

Skubioji kontracepcija: apžvalga ir rekomendacijos

Skubioji kontracepcija reikalinga, kai lytinių santykių metu nenaudojama jokių kitų kontracepcijos priemonių (KP) bei plyšus arba nusmukus prezervatyvui, pamiršus išgerti kontraceptinę tabletę, po išprievartavimo. Visose šalyse skubioji kontracepcija vis dažniau naudojama po nesaugių lytinių santykių, o paskutinį dešimtmetį pasiūlyta keletas naujų ir veiksmingų šio kontracepcijos metodo preparatų.

Daug sveikatinimo organizacijų yra paruošusios praktines skubiosios kontracepcijos taikymo rekomendacijas. Vienas variantų - didelės estrogeno/progestino derinio dozės (Yuzpe metodas). Paprastai šiuo tikslu vartojamas etinilestradiolis ir levonorgestrelis. Skiriamos dvi sudėtinių geriamųjų kontraceptikų dozės (kiekvieną dozę sudaro 100-120 μg etinilestradiolio ir 500-1000 μg progestino). Kontraceptikus reikia išgerti ne vėliau kaip per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių, antrą dozę suvartoti praėjus 12 valandų po pirmos. Šis metodas susijęs su didele nepageidaujamų poveikių (pykinimo, vėmimo), kurie mažina jo efektyvumą, rizika, todėl dabar praktiškai nenaudojamas, nes yra saugesnių ir veiksmingesnių alternatyvų.

Dabar vis dažniau siūloma skubiajai kontracepcijai vartoti progestininį metodą. Skiriamos dvi levonorgestrelio dozės po 0,75 mg, kurios suvartojamos 12 valandų intervalu viena po kitos. Dozes reikia išgerti per 72 val. po nesaugių lytinių santykių. Tačiau paaiškėjo, kad antroji progestino dozė ne visada išgeriama laiku, o kartais net visai pamirštama pavartoti. Netrukus problema buvo sėkmingai išspręsta pasiūlius puikią alternatyvą - vienos dozės progestininį skubios kontracepcijos metodą. Vietoje dviejų 0,75 mg levonorgestrelio dozių, vartojamų 12 val. intervalu, geriama tik viena 1,5 mg levonorgestrelio tabletė. Šį metodą rekomenduojama pavartoti 72 val. laikotarpiu po nesaugaus lytinio akto. Viena tabletė yra ne tik daug patogiau, bet taip išvengiama ir tipinės klaidos, kai antroji 0,75 mg dozė išgeriama pavėluotai. Pastojimų skaičius taikant šį metodą mažesnis nei vartojant etinilestradiolio/ levonorgestrelio derinį (Yuzpe metodą), o pykinimo ir vėmimo atvejų pasitaiko daug mažiau.

Amerikos akušerių-ginekologų draugija (angl. American College of Obstetricians ir Gynecologist, ACOG) parengė skubiosios kontracepcijos rekomendacijas. Jose nurodoma, kad skubiosios kontracepcijos priemonės turi būti prieinamos visoms pastoti nenorinčioms moterims, turėjusioms nesaugių lytinių santykių, arba kai priemonės buvo nepakankamos (A lygio rekomendacija). Dar kartą pabrėžiama, kad vartoti tik levonorgestrelį efektyviau, o nepageidaujamas poveikis - pykinimas ir vėmimas - mažesnis (A lygio rekomendacija). Būtent dėl minėtų priežasčių progestininis skubios kontracepcijos metodas yra pranašesnis už kombinuotą estrogenų ir progestino metodą. Dažnai skiriamos dvi levonorgestrelio dozės po 0,75 mg, vartojamos 12-24 valandų intervalu viena po kitos (A lygio rekomendacija). Tačiau taip pat nurodoma, kad 1,5 mg levonorgestrelio dozė yra efektyvi ir gali būti vartojama vienkartinai (A lygio rekomendacija). Jei skubiajai kontracepcijai vartojami estrogenai su progestinais, pykinimui išvengti siūloma papildomai skirti antiemetinį vaistą (A lygio rekomendacija). Jis turi būti skiriamas 1 val. prieš pirmą kontraceptikų dozę. Kadangi hormoninių skubiosios kontracepcijos metodų efektyvumas mažėja ilgėjant laiko tarpui po nesaugių lytinių santykių, preparatas turi būti suvartojamas kiek įmanoma anksčiau, ne vėliau kaip per 72 val. po nesaugių lytinių santykių (B lygio rekomendacija). Be to, prieš skiriant skubios kontracepcijos priemones (KP), nebūtina gydytojo apžiūra ar nėštumo testas (B lygio rekomendacija). Duomenų apie skubiajai kontracepcijai vartojamų hormoninių metodų sukeliamą riziką moterims, kurioms kontraindikuotini įprastiniai geriamieji sudėtiniai kontraceptikai, nėra. Vis dėlto ACOG rekomendacijose nurodoma, kad tokioms pacientėms skubioji kontracepcija gali būti skiriama (C lygio rekomendacija). Gydytojo apžiūra būtina moterims, kurios vartojo skubiosios kontracepcijos priemones ir kurioms menstruacijos vėluoja savaitę ar daugiau, taip pat jei pradeda skaudėti apatinę pilvo dalį arba pasireiškia nereguliarus užsitęsęs kraujavimas (C lygio rekomendacija). Be to, ACOG pabrėžia, kad informacija apie efektyvius skubios kontracepcijos metodus turi būti suteikiama jos paskyrimo metu (C lygio rekomendacija), skubioji kontracepcija turi būti skiriama ir tuo atveju, jei moteris ją vartojo anksčiau, netgi to paties menstruacinio ciklo metu (C lygio rekomendacija). Kadangi levonorgestrelio galima įsigyti daugelyje šalių, o vartojant jo pasireiškia mažiausias nepageidaujamas poveikis, todėl būtent levonorgestrelis (pvz., Escapelle) yra pirmos eilės vaistas skubiajai kontracepcijai. JAV maisto ir vaistų administracija priėmė sprendimą, kad moterims, sulaukusioms 18 metų, levonorgestrelis gali būti parduodamas be recepto. Moterims iki 18 metų receptas reikalingas.

Taip pat skaitykite: Metodai po gimdymo

Pacientės ištyrimas

Šeimos gydytojas pacientėms, kurioms reikalinga skubioji kontracepcija, turi paminėti šiuos dalykus:

• Anamnezė:
  • paskutinio menstruacinio ciklo pradžia, įprasta ciklo trukmė;
  • kada įvyko lytinis aktas, kurio metu KP nebuvo naudotos, ar ciklo metu buvo lytinių santykių, kurių metu nebuvo saugotasi;
  • vartojami vaistai, įskaitant kontraceptines tabletes;
  • lėtinės ar kitos ligos.
• Tolesni tyrimai atliekami po 3-4 sav. nuo skubiosios kontracepcijos priemonių paskyrimo - jei pradeda kraujuoti iš makšties ar kamuoja skausmas dubens srityje, tyrimai atliekami anksčiau. Svarbiausia yra:
  • nustatyti, ar moteris, mergina nesilaukia - padėti gali nėštumo nustatymo testas;
  • su paciente aptarti reguliariai naudojamas KP, apsaugančias nuo nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo, skubiosios kontracepcijos poreikį ateityje; reikia suteikti duomenų apie KP vartojimą ir galimą pastojimą, apie KP vartojimo pasekmes, jei yra nėštumas. (Nėra tikslių duomenų, kurie patvirtintų neigiamą levonorgestrelio poveikį vaisiui.)

Patarimai pacientėms

• jei pacientė pradėjo vemti per pirmąsias 3 valandas pavartojus skubiosios kontracepcijos tabletes, dozę rekomenduojama pakartoti;
• kol neprasidėjo naujas ciklas, patartina naudoti barjerines KP;
• menstruacinis ciklas gali prasidėti anksčiau negu įprasta, arba vėluoti. Be to, prieš naują ciklą gali negausiai kraujuoti iš makšties (tepimas);
• jei vargina skausmas pilvo apatinėje dalyje, gausus kraujavimas iš makšties ar yra kitų negalavimų, reikia kreiptis į gydytoją;
• jei kurį laiką nėra menstruacijų ar išsivysto įvairaus sunkumo kliniškai nenormalus kraujavimas, pacientė pas gydytoją turi apsilankyti per 3-4 sav.;
• jei skubiosios kontracepcijos tabletės nebuvo efektyvios, negalima teigti, kad jos pažeis vaisių, nes nėra tai patvirtinančių duomenų;
• jei reguliariai ir dažnai turima nesaugių lytinių santykių, skubioji kontracepcija nėra tinkamas būdas, apsaugantis nuo nėštumo.

Hormoninės kontracepcijos įtaka vaisingumui

Hormoninei kontracepcijai skirti medikamentai yra geriausiai ištirti, lyginant su kitais vaistais, nes jau daugiau nei 60 m. juos vartoja, vartojo ir vartos šimtai milijonų moterų. Vaisingumo sutrikimas yra vienas iš mitų, susijusių su hormonine kontracepcija. Trumpai galima pasakyti, kad kontraceptinių tablečių vartojimo trukmė neturi įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Kontracepcija vartojama tiek metų, kiek moteris neplanuoja pastoti arba jai reikalingas gydymas. Peržiūrėjus daugumos hormoninių kontraceptikų anotacijas, rasime rekomendacijas, kad laiku neišgėrus vienos, ypač praleidus kelias tabletes, būtina papildomai vartoti kitą kontracepcijos rūšį, nes moteris gali pastoti. Tai rodo, kad net ir vartojant patikimą hormoninę kontracepciją, bet padarius klaidas, vaisingumas gali tuojau pat atsistatyti.

Tyrimuose neaptikta neigiamos įtakos vaisingumui. Peržiūrėjus pagrindines duomenų bazes, nepavyko rasti tyrimų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT), pleistro ar žiedo naudojimas turi kokią nors neigiamą įtaką moterų vaisingumui. Dvidešimt dviejų tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 14 884 moterys, parodė, kad nutraukus hormoninę kontracepciją, bendras nėštumo dažnis per pirmuosius 12 mėnesių buvo 83,1 proc. Tyrimai rodo, kad nuo 79 iki 96 proc. moterų pastoja per pirmuosius 12 mėnesių nuo SKT vartojimo nutraukimo. Tai esminiai nesiskiria nuo kitų kontracepcijos rūšių vartotojų ir bendros populiacijos, nevartojančių kontracepcijos. SKT vartojimo trukmė neturi reikšmingos įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 727 moterys, parodė, kad ilgalaikis SKT vartojimas neturėjo jokio žalingo poveikio pacienčių vaisingumui.

Apsauginis, gydomasis ir kontraceptinis poveikis

Yra labai daug duomenų, parodančių, kad sudėtinė hormoninė kontracepcija netiesiogiai teigiamai veikia vaisingumą. SKT turi kontraceptinį, gydomąjį ir apsauginį poveikius. Neplanuotas nėštumas ir jo nutraukimo komplikacijos, negimdinis nėštumas gali ateityje neigiamai paveikti vaisingumą. SKT yra efektyviausia priemonė gydant policistinių kiaušidžių sindromą, skausmingas menstruacijas, aciklinius kraujavimus. Moterys, kurioms diagnozuota lėtinė anovuliacija - viena iš dažniausiai pasitaikančių nevaisingumo priežasčių - gydytos SKT ir nutraukus jų vartojimą, savaime pastoja dvigubai dažniau nei negydytos pacientės. Apsauginis SKT poveikis sumažina geležies stokos mažakraujystės išsivystymą, mažina kiaušidžių cistų, endometriozės, gimdos miomų ir gimdos bei kiaušidžių vėžio santykinę riziką. Kuo ilgiau vartojama - tuo labiau mažėja minėtų sunkių ligų santykinė rizika. Tai, savo ruožtu, pagerina ne tik reprodukcinę, bet ir bendrą moters sveikatą. Kuo sveikesnė moteris - tuo šansų santykis pastoti yra didesnis.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas, nepaisant jų sudėties, formos ir vartojimo trukmės, neturi neigiamos įtakos moterų galimybei pastoti po jų vartojimo nutraukimo. Labai svarbus yra kvalifikuotas moters konsultavimas, įrodymais grįstos informacijos pateikimas, paneigiant mitus, suteikiant tikras žinias ir padedant pacientei pasirinkti jai tinkamiausią kontracepciją.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu

Psichosocialiniai nėštumo aspektai

Kasmet įvairiose pasaulio šalyse atliekama daug legalių ir nelegalių abortų. Tai pats netinkamiausias ir pavojingiausias šeimos planavimo būdas, žalojantis moters fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą. Nepageidaujamas nėštumas visada yra stresas, kuris paliečia tiek moterį, tiek vyrą. Gydytojas turi paruošti moterį psichologiškai, patarti, kaip tai pasakyti savo vyrui. Pacientei nereikėtų pirmosios vyro reakcijos priimti kaip galutinės. Kai gydytojas nustato nėštumą, reikia atidžiai stebėti, kokia yra pacientės reakcija. Per kelias savaites reikia nuspręsti, nutraukti nėštumą ar ne. Jokiu būdu nepriimkime greito neigiamo moters sprendimo. Jei pasimetimas didelis ir emocionalus, derėtų pacientę nusiųsti pas šeimos psichoterapeutą.

Kai moteris nėščia ir lankosi pas gydytoją, arba ji pamažu adaptuojasi ir pradeda norėti kūdikio, arba blaškosi, nepriima sprendimo, ir tai ją stumia į depresinę būseną. Todėl labai svarbu sekti ne tik pacientės fizinę, bet ir psichikos būklę. Ginekologas ar bendrosios praktikos gydytojas ypač turėtų atkreipti dėmesį, kai nėštumo eiga nėra labai sklandi, t.y. ryškūs nuotaikų svyravimai, baimė dėl kūdikio vystymosi, netikrumas dėl ateities. Tuomet rekomenduotina kuo daugiau bendrauti, kalbėti su paciente. Gresiantį persileidimą dažnai lemia psichologinės priežastys. Moteriai suteikiama fizinė globa - ji guldoma į ligoninę, atskiriama nuo namų aplinkos, vyro, šeimos. O jai šiuo metu labai reikalinga psichologinė globa, kuri naudinga moters emocinei ir psichikos būklei.

Labiausiai pažeidžiama - pastojusi jauna netekėjusi mergina. Ji dažnai yra išlaikoma tėvų, kurių sprendimas dėl kūdikio likimo dažnai yra lemiamas. Gydytojas turėtų labai subtiliai įvertinti šeimos situaciją. Gal nepilnametė dukra pastojo ir savo nėštumą nuo tėvų slepia? Gydytojas turėtų neskubėti daryti aborto, pakalbėti, padrąsinti jauną pacientę. Neretai būsima mama taip kalba apie savo nėštumą: “Nesugebėsiu, neištversiu, nemokėsiu auginti, išlaikyti…“. Pažvelkime baimei tiesiai į akis. Užduokime jai realistinius klausimus: “O kodėl neįmanoma?“, “Ar neturi namų?“, “Ar nėra pinigų?“, “Gal bus sunkiau, bet juk padės tėvai?“ ieškant atsakymų baimė palaipsniui sumažėja. Kai netikėtai pastoja vyresniojo amžiaus gimdžiusi ar negimdžiusi moteris, reakcija į šią situaciją yra panaši. Galvoja, ar sugebės išnešioti, ar ne per sena gimdyti. Tokiai pacientei labai reikia padrąsinimo, palaikymo, suvokti, ko ji bijo.

Nepaisant amžiaus, socialinės ar materialinės padėties, netikėtai pastojusi moteris išgyvena stresą ir po 2-3 mėnesių ji, gydytojui padedant, turi pakeisti situaciją ar požiūrį (nutaria išnešioti kūdikį ar daryti abortą). Jei krizė neišsisprendžia, pacientei gresia pogimdyminė depresija.

Šiuolaikinė kontracepcija

Šiuolaikinė veiksminga ekstrinė ir įprasta kontracepcija - tai prezervatyvai, gimdos spiralės ir hormoninės tabletės. Pastarosios yra populiariausia kontracepcijos rūšis Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, kur jas vartoja 30-60 proc. nėštumo besisaugančių moterų. Lietuvoje šių tablečių vartoja tik 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Hormoninės tabletės teigiamai veikia bendrą moters sveikatos būklę: menstruacijų ciklas tampa reguliarus, mėnesinės - neskausmingos, trumpesnės ir negausios; dėl geležies trūkumo rečiau susergama mažakraujyste, nes menstruacijų metu mažiau netenkama kraujo. GK mažina osteoporozės riziką, rečiau susiformuoja kiaušidžių cistos, kurias reikia operuoti, moteris rečiau serga gerybinėmis krūties ligomis. Taip pat GK nemažina vaisingumo (per pirmuosius 3 mėnesius pastoja 50 proc. Hormoniniai preparatai 99,9 proc. apsaugo moterį nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau rezultatas priklauso nuo to, ar preparatas yra tinkamai vartojamas. Jeigu moteris pastojo, nors vartojo hormoninių preparatų, tikėtina, jog ji netinkamai vartojo šias tabletes ar pamiršo jų laiku išgerti.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu

Atsižvelgiant į estrogeno dozę ir gestageną, hormoninės tabletės skirstomos į I, II ir III kartos geriamuosius kontraceptikus. Pirmosios kartos didelių hormonų dozių kontraceptinės tabletės jau net nebegaminamos. Antrosios kartos preparatai pasaulyje dar labai plačiai vartojami. Tačiau pačios moderniausios - trečiosios kartos kontraceptinės tabletės. Pastaruoju metu Lietuvoje jos yra populiariausios. Moterims iki 18 metų hormoninių tablečių skiriama ne tik kontracepcijai, bet ir mėnesinių ciklui reguliuoti, priešmenstruaciniam sindromui gydyti. Pagrindinės nevaisingumo priežastys, tokios kaip endometriozė, sunkūs mažojo dubens uždegimai, jaunoms moterims, vartojančioms kontracepcinių tablečių, pasitaiko rečiau.

Moterų baimė susirgti vėžinėmis ligomis GK yra nepagrįsta. Kodėl? Geriamieji kontraceptikai ne tik nedidina šių ligų rizikos, bet priešingai - 40-50 proc. sumažina galimybę susirgti gimdos gleivinės vėžiu ir 50-80 proc. - kiaušidžių vėžiu. Vartojant kontraceptikų dvejus metus rizika susirgti gimdos ar kiaušidžių vėžiu sumažės du kartus. Tiriant nebuvo įrodyta, kad vartojusios kontarcepcinių tabletčių krūties vėžiu dažniau sirgtų už moteris, negėrusias šių vaistų. Tačiau yra ir duomenų, kad jaunesnėms nei 35 metų moterims ilgą laiką, t.y. Kai moteris nebijo pastoti, gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, dažniau keičia seksualinius partnerius, yra didesnė tikimybė, kad į lytinius organus pateks virusinė infekcija.

Nereikėtų rekomenduoti vartoti GK, jei moteris serga (ar sirgo) kraujagyslių ligomis, ypač tromboflebitu, ūmine kepenų, tulžies pūslės liga, sunkia migrena, komplikuotu cukriniu diabetu, epilepsija. Mažai sveriančios moterys, vartodamos GK, dažniau jaučia pykinimą, vėmimą, krūtų pabrinkimą, raumenų “tempimą”, padidėjusį jautrumą. Joms reikėtų skirti kontracepcinių tablečių, turinčių mažą estrogeno dozę. Vyresnėms kaip 35 metų moterims geriant kontraceptines tabletes patartina nerūkyti.

• Kartais geriant kontracepcines tabletes jaučiamas nuovargis, nuotaikų kaita, nes sumažėja organizmo atsparumas infekcijai. Dažniausiai taip būna dėl vitaminų C, B1, B2, B6, B12, folio rūgšties trūkumo.
• Jei moteris viduriuoja ar išvemia kelias tabletes iš eilės, rekomenduojama GK gerti toliau, tačiau laikinai (7-10 dienų) reikia naudoti papildomą kontracepcijos priemonę (pvz.
• Jeigu moteris geria antibiotikų, vaistų nuo diabeto, migrenos, depresijos, gali laikinai sumažėti kontracepcinių tablečių efektyvumas, padidėti šalutinis jų poveikis arba pakisti kitų drauge vartojamų vaistų poveikis. Gydytojas, atsižvelgdamas į kiekvienos moters būklę, gali nutraukti kitų vaistų vartojimą, pakeisti vaistų dozę, pasiūlyti kitą kontracepcijos būdą. Netikėtas kraujavimas ar negausios kraujingos išskyros informuoja apie kontraceptikų efektyvumo sumažėjimą.

Šiuo metu Lietuvos vaistinėse galima nusipirkti įvairių kontracepcinių tablečių. Tik prieš perkant ir pradedant gerti vieno ar kito GK, būtina konsultuotis su gydytoju ginekologu.

Nėštumo planavimas ir psichosocialiniai veiksniai

Nėštumas ir gimdymas - vienos svarbiausių fiziologinių būklių moters gyvenime psichologiniu, socialiniu ir fiziologiniu aspektu, todėl visiškai suprantama, kai pora iš anksto planuoja, kiek vaikų augins bei kokius amžiaus tarpsnius pasirinks. Dažnai girdime, kad pora, planuodama vaikus, atsižvelgia į psichologų rekomendacijas: kokio amžiaus skirtumo broliai ir seserys sutaria geriausiai vieni su kitais, arba visiškai spontaniškai po pirmagimio sunkaus auginimo pasirenka ilgiau neturėti vaikų arba atvirkščiai, elgiasi pagal nuomonę: „vienas vargas - du arba trys vaikai vienas po kito - tai idealu“.

Paplitusi nuomonė, jog moters apsisprendimas nutraukti nepageidaujamą nėštumą susijęs su socialiniais ekonominiais veiksniais, tokiais kaip moters amžius, vaikų skaičius šeimoje, socialinė ir materialinė padėtis, kontracepcijos vartojimo ypatumai. Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta. Tačiau moksliniai tyrimai, atlikti išsivysčiusiose pasaulio ir Europos šalyse, patvirtina, jog tarp aborto ir patiriamo smurto šeimoje yra labai glaudus ryšys. Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu; nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų, lengviau pasiduoda artimųjų spaudimui. Moteriai tokioje būklėje būtina pagalba, kurios trūkumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš aborto paplitimo priežasčių. Taip pat yra tyrimais įrodyta, jog abortas yra susijęs su tam tikra rizika moters fizinei ir psichinei sveikatai. Moters teisė á informaciją įteisinta LR “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo” įstatymu.

tags: #kontracepcija #ir #nestumas #moksliniai #straipsniai