Kontaktinis Dermatitas Kūdikiams: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Oda - didžiausias žmogaus organas, atliekantis svarbias apsaugines funkcijas. Kūdikių oda, dėl savo specifikos, yra ypač jautri ir pažeidžiama. Kontaktinis dermatitas - viena iš dažniausių odos problemų, pasireiškiančių kūdikiams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kontaktinį dermatitą, jo priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Kūdikių Odos Ypatumai

Kūdikių oda skiriasi nuo suaugusiųjų. Epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda jautresnė ir lengviau pažeidžiama. Prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl šių priežasčių kūdikių oda greičiau išsausėja ir yra labiau linkusi į uždegimus. Odos sausumą lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai: sausas aplinkos oras, stiprus vėjas, karštis, šaltis, ultravioletiniai spinduliai, netinkama odos priežiūra, kontaktas su dirgikliais. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, parausta, pleiskanoja ir ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Dėl šių priežasčių alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnai kamuojantis simptomas.

Kontaktinis Dermatitas: Apibrėžimas ir Rūšys

Kontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas, atsirandantis tiesiogiai kontaktuojant su dirginančia ar alergiją sukeliančia medžiaga. Yra dvi pagrindinės kontaktinio dermatito rūšys:

• Dirginantis kontaktinis dermatitas: Atsiranda, kai medžiaga tiesiogiai pažeidžia odą.
• Alerginis kontaktinis dermatitas: Atsiranda, kai imuninė sistema reaguoja į medžiagą, kuri paprastai nėra kenksminga.

Kontaktinio Dermatito Priežastys Kūdikiams

Kūdikių oda ypač jautri, todėl jie labiau linkę į kontaktinį dermatitą. Dažniausios priežastys:

• Sauskelnių dermatitas (iššutimas): Atsiranda odos klosčių vietose, kur oras prastai cirkuliuoja, kur temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis.

  Taip pat skaitykite: Patarimai prižiūrint kūdikio odą sergant atopiniu dermatitu

  • Priežastys: Ilgalaikis kontaktas su šlapimu ir išmatomis, trintis, netinkama higiena, sauskelnių medžiagos, kvapikliai, losjonai.
  • Alergija maistui: Dažniausiai šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis - ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.

• Alerginis kontaktinis dermatitas: Tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t.

• Dirgikliai: Muilai, šampūnai, losjonai, skalbimo priemonės, drėgnos servetėlės, kvapikliai, konservantai, audinių minkštikliai.

• Metalas: Nikelis (randamas bižuterijoje, drabužių sagose).

• Augalai: Nuodingosios gebenės, jazminai.

• Vaistai: Kai kurie vietiniai tepalai.

  Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti atopinį dermatitą

• Kandidozė, seborėja, kitos infekcijos: Tai rimtesnės dermatitų rūšys, išsivystančios, kai bakterijos, grybeliai patenka ant pažeistos odos. Kai kūdikis serga, kai jam kalasi dantukai, pradėjus primaitinti, įvedant naujus maisto produktus, taip pat po antibiotikų kurso, sauskelnių dermatito rizika išauga.

Kontaktinio Dermatito Simptomai Kūdikiams

Kontaktinio dermatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir odos jautrumo. Dažniausi simptomai:

• Odos paraudimas.
• Niežulys.
• Odos patinimas.
• Bėrimas (mazgeliai, pūslės).
• Odos sausumas ir pleiskanojimas.
• Šlapiavimas (esant pūslelėms).
• Odos „deginimo“ pojūtis.
• Odos dirginimas.
• Odos įtrūkimai.
• Pigmentinės dėmės.
• Šašai.

Vienas ryškiausių požymių, kad odos bėrimai yra sukelti kontaktinės alergijos yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje. Jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai ima stiprėti, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.

Kontaktinio Dermatito Diagnozė

Diagnozuojant kontaktinį dermatitą, svarbu atsižvelgti į:

• Anamnezę: Gydytojas išklauso tėvų nusiskundimus, klausia apie galimus dirgiklius ir alergenus, šeimos alergijų istoriją.
• Odos apžiūrą: Gydytojas apžiūri pažeistą odos plotą, įvertina bėrimo pobūdį, lokalizaciją.
• Odos lopo mėginiai: Šis tyrimas naudojamas specifiniams alergenams nustatyti. Ant odos užtepami nedideli potencialių alergenų kiekiai. Po kelių dienų stebima, ar oda sureagavo.
• Kraujo tyrimai: Laboratoriniai tyrimai gali padėti įvertinti organizmo uždegiminius procesus ir nustatyti galimus alergijos rodiklius. Tokie tyrimai gali parodyti maistinius, alergenus, įkvepiamuosius alergenus, mišriuosius alergenus.
• Maisto alergenų tyrimai.

Kontaktinio Dermatito Gydymas Kūdikiams

Pagrindinis kontaktinio dermatito gydymas - pašalinti iš aplinkos alergeną. Todėl, rekomenduojama pirmiausia apsilankyti pas gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus. Kartais kontaktinės alergijos priežastis lengva nustatyti ir specifiniai alergenų tyrimai nereikalingi. Kontaktinė alergija gydoma individualiai, priklausomai nuo situacijos ir alergijos pobūdžio. Jei kontaktas su alergenu buvo epizodinis, dermatitas baigiasi po 1-3 savaičių, atopinis kontaktinis dermatitas dažniausiai yra išgydomas per 3-5 savaites. Kontaktinio dermatito gydymas apima keturis etapus:

Taip pat skaitykite: Nėštumo metu atsiradęs perioralinis dermatitas

1. Alergeno šalinimas.
2. Uždegimo slopinimas.
3. Niežulio slopinimas.
4. Epidermio atkūrimas.

• Bendrieji patarimai:
  • Venkite dirgiklių ir alergenų.
  • Naudokite švelnius, bekvapius prausiklius.
  • Maudykite kūdikį trumpai, šiltame (ne karštame) vandenyje.
  • Švelniai nusausinkite odą, netrindami.
  • Reguliariai drėkinkite odą emolientais.
  • Venkite sintetinių audinių, rinkitės natūralius (medvilnę).
  • Skalbkite kūdikių drabužius su hipoalerginiais skalbikliais.
  • Dažnai keiskite sauskelnes. Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. SVARBU: Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys.
  • Švariai nuprauskite. Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.
  • Leiskite „prasivėdinti“. Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
  • Pakeiskite sauskelnių rūšį. Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
  • Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes. Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
• Vietinis gydymas:
  • Emolientai: Tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui - iki 250 g, vaikui - iki 500 g emoliento. Vaistinėse galima rasti platų emolientų pasirinkimą.
  • Kortikosteroidiniai tepalai: Gydytojas gali paskirti silpnus kortikosteroidinius tepalus, skirtus uždegimui ir niežuliui mažinti. Juos reikia naudoti atsargiai, tik pagal gydytojo nurodymus.
  • Kalcineurino inhibitoriai: Tai alternatyva kortikosteroidams, tinkama ilgalaikiam gydymui.
  • Tepalai cinko oksido pagrindu: Suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai.
  • Tepalai dekspantenolio (pantenolio) pagrindu: Pantenolis stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą (pagreitina lipidų ir baltymų sintezę odoje bei skatina epidermio ląstelių dalijimąsi), pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą.
  • Hormoniniai, priešgrybeliniai tepalai: Šie tepalai skirti atitinkamų infekcijų gydimui.
• Sisteminiai vaistai: Esant sunkiam dermatitui, gydytojas gali paskirti geriamus antihistamininius vaistus niežuliui mažinti arba, retais atvejais, kortikosteroidus.
• Fototerapija: Paveiktų vietų apšvietimas kontroliuojamu šviesos kiekiu.

Atopinis Dermatitas ir Kontaktinis Dermatitas: Skirtumai

Svarbu atskirti kontaktinį dermatitą nuo atopinio dermatito (egzemos), kuris yra lėtinė odos liga, pasireiškianti odos sausumu, niežuliu ir uždegimu. Atopinis dermatitas dažnai prasideda ankstyvoje vaikystėje ir gali būti susijęs su genetiniu polinkiu. Per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams (pvz. Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Pastebėjus tokius simptomus, vertėtų kreiptis į specialistus - jie individualiai įvertins paciento situaciją ir nuspręs, ar reikalingi tolimesni alerginiai tyrimai. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant simptomai gali mažėti arba visai išnykti. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. Nuolat drėkinti odą emolientais.

Nors atopinio dermatito visiškai išgydyti negalima, tinkama priežiūra gali žymiai palengvinti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams. Reguliarus odos drėkinimas yra vienas svarbiausių įpročių, padedančių sumažinti niežėjimą ir apsaugoti odą. Atopinio dermatito atsiradimui įtakos turi ne viena priežastis, tačiau dvi svarbiausios yra genetinė predispozicija ir aplinkos veiksniai. Genetiniai faktoriai lemia polinkį sirgti šia liga, o aplinkos dirgikliai gali sukelti paūmėjimus ar sustiprinti simptomus. Atopinio dermatito (AD) atsiradimas dažnai siejamas su genetiniais odos barjero pažeidimais, kurie mažina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo išorinių alergenų. Viena svarbiausių priežasčių yra filagrino (FLG) geno mutacijos, nustatytos beveik pusei sergančiųjų AD. Dėl šių mutacijų odos barjeras tampa silpnesnis, o oda - sausa, jautri ir lengvai pažeidžiama. Tokia oda sunkiau išlaiko drėgmę ir yra mažiau atspari aplinkos dirgikliams, bakterijoms bei alergenams. Tačiau genetinių veiksnių įtaka tuo nesibaigia. Atopinis dermatitas, astma ir alergijos dažnai pasireiškia kartu dėl bendro genetinio polinkio. Šių būklių paplitimas tarp artimų giminaičių rodo, kad paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį. Šie procesai sudaro vadinamąjį „atopinį maršą“. Tai reiškinys, kai atopinis dermatitas tampa pirmuoju požymiu, nurodančiu polinkį į kitas atopines ligas, tokias kaip alergijos ar astma. Atopinį dermatitą taip pat gali sukelti ar paūminti įvairūs aplinkos veiksniai. Cheminiai dirgikliai - kasdienės priemonės, tokios kaip muilai, skalbimo priemonės, šampūnai ar parfumerija, gali dirginti odą ir pažeisti jos apsauginį barjerą. Fiziniai dirgikliai - sintetiniai audiniai ar vilna dažnai dirgina odą, sukeldami diskomfortą ir bėrimus. Alergenai ore - žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiai ar grybelių sporos yra dažni atopinio dermatito sukėlėjai. Klimato pokyčiai - staigūs oro temperatūros ar drėgmės pokyčiai taip pat gali neigiamai paveikti odą.

Kontaktinio Dermatito Prevencija Kūdikiams

Nors visiškai išvengti kontaktinio dermatito ne visada įmanoma, galima sumažinti riziką:

• Atsargiai rinkitės kūdikių priežiūros priemones.
• Venkite dirginančių audinių.
• Reguliariai drėkinkite kūdikio odą.
• Apsaugokite kūdikį nuo saulės.
• Laikykitės tinkamos higienos.
• Jei įtariate alergiją maistui, kreipkitės į gydytoją.

Komplikacijos

Egzemos paūmėjimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei tinkamai nekontroliuojami.

• Odos infekcijos. Pakartotinis kasymas, kuris pažeidžia odą, gali sukelti atviras žaizdas ir įtrūkimus. Tai padidina infekcijos riziką nuo bakterijų ir virusų.
• Dishidrotinis dermatitas. Odos liga, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas.
• Iritacinis kontaktinis dermatitas.
• Alerginis kontaktinis dermatitas. Ši būklė būdinga atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms.
• Miego sutrikimai.
• Psichologinės sveikatos sutrikimai. Atopinis dermatitas gali turėti įtakos psichologinei sveikatai.
• Hiperpigmentacija arba hipopigmentacija. Po odos traumos ar uždegimo gali atsirasti pastebimos dėmės ant odos.

tags: #kontaktinis #dermatitas #kudikiui