Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos paslaugos, kurias perka globos namai Lietuvoje. Straipsnyje aptariami įvairūs globos namų tipai, jų teikiamos paslaugos, kainos ir finansavimo galimybės. Taip pat aptariamos vaikų globos namų pertvarkos tendencijos ir senėjančios visuomenės poreikiai.
Vaikų globos namų paslaugos ir pertvarka
Šalyje vykstant institucinės vaikų globos įstaigų pertvarkai, savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose nebegalima apgyvendinti tėvų globos netekusių vaikų. Vietoj to, vaikai apgyvendinami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuriuose gyvena po 7-8 vaikus.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) - tai šeimai artimesnė aplinka, kurioje vaikai gyvena po vieną ar dviese kambariuose. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Vaikai patys kūrena krosnį, prisineša briketų, ruošia konservus iš savo išaugintų daržovių, prižiūri gyvūnus.
Pavyzdžiui, Rokiškio rajone jau veikia keli bendruomeniniai vaikų globos namai. Vienuose iš jų, vaikai net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Anksčiau vaikai sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar sako - „grįžtame namo“.
Pertvarkos iššūkiai ir sprendimai
Nors pertvarka vyksta, savivaldybės ieško būdų, kaip užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje. Rajonuose veikia budintys globotojai, tačiau jie užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį. Todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje, siekiant, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaikų globos namų paslaugos
Svarbu semtis gerosios patirties iš kitų regionų ir bendradarbiauti su ekspertais, tokiais kaip Pertvarkos procesų ekspertas Utenos regione Gytis Baltrūnas.
Senelių globos namų paslaugos ir kainos
Lietuvos gyventojai vis sparčiau sensta, todėl senelių globos namų poreikis auga. Yra įvairių tipų globos namų: privatūs, priklausantys valstybei, savivaldybėms ar religinėms organizacijoms.
Valstybiniai ir savivaldybių globos namai
Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, iš viso yra socialinės globos namai, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė.
Jei senolis apgyvendinamas globos namų Grupinio gyvenimo namų padalinyje, kaina išauga.
Valstybė apmoka dalį kainos neprivačiose globos įstaigose. Pats globotinis turi kas mėnesį atiduoti 80 proc. slaugos išmokos ir 1 proc. nuo savo nekilnojamojo turto vertės.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aborto klausimai
Privatūs globos namai
Privatūs globos namai siūlo įvairias paslaugas ir kainas. Bazinis kambarys, apstatytas standartiniais baldais, skirtas dviems asmenims, kurie turės bendrą vonios kambarį. Senoliams, apgyvendintiems baziniame kambaryje, visos paslaugos, priklausomai nuo neįgalumo, įkainotos. Tačiau už Standartinį, Superior ir Delux paslaugų paketus jau reikėtų primokėti.
Pvz., kambaryje Superior, šalia anksčiau išvardintų gėrių, dar gautų fizioterapiją, papildomą masažą, ne vieną, bet jau dvi kineziterapijas per savaitę ir kartą per mėnesį papildomą maitinimą.
Dokumentai ir eilės
Senoliai ar jų globėjai, nutarę, jog globotiniui būtų saugiau ir sveikiau gyventi socialiniuose globos namuose, turi kreiptis į vietos savivaldybę. Jai turi pateikti prašymą, pasą ir jo kopiją, neįgalumo, darbingumo lygio pažymą, išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, gydytojų komisijos išvadą, koks pensionato profilis tinka ir pažymą apie gaunamas pajamas. Paprastai visas pažymas surenka seniūnijų socialiniai darbuotojai. O tada vietos savivaldybė maždaug per mėnesį nustato, ar globa asmeniui tikrai reikalinga ir apie tai praneša Neįgaliųjų reikalų departamentui. Šis išrašo siuntimą į socialinės globos namus, kuris galioja 30 dienų. O jei nėra laisvų vietų, senukas įrašomas į eilę.
Socialinės ir kultūrinės tendencijos
Vis daugiau senukų ir Lietuvoje apgyvendinami globos namuose. Vakarų kultūra yra labai pragmatiška, racionali, todėl šeiminiai ryšiai tarp tėvų ir vaikų labai susilpnėję.
Anksčiau gyvenome gentinį-kolektyvinį gyvenimą. Troboje su dviem galais išsitekdavo trys kartos, neprižiūrėti tėvų buvo laikoma moraliniu nusikaltimu. O dabar tai po truputį tampa norma. Žmonės tampa egoistiškesni, jiems rūpi savi rūpesčiai, savo komfortas, savi vaikai arčiau kūno. Šita tendencija, aišku, stiprės, tėvai nuo vaikų tols, šeimos institutas palaipsniui neteks savo prasmės. Tapsime individualistų visuomene. Kiekvienas kovosime su kiekvienu ir nesitikėsime, kad mus kas nors užstos, priglaus, paglostys, apkabins. Būsime tokie zombiai.
Taip pat skaitykite: Vaikų interesai skyrybų atveju