Kiekviena šeima nekantriai laukia naujagimio - mažo stebuklo, kuris įneša džiaugsmo ir naujų iššūkių į gyvenimą. Tačiau kartais pasitaiko, kad kūdikis gimsta per anksti, serga arba jo raida nėra tokia, kokios tikėtasi. Vienas iš dalykų, kuris gali neraminti tėvus, yra naujagimio stenėjimas. Šiame straipsnyje aptarsime stenėjimo priežastis, kaip atpažinti, kada tai yra normalu, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją, bei pateiksime patarimų, kaip užtikrinti sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Normalus verksmas ir jo svarba
Pasiilgstu naujagimio verksmo. Gal tai ir keista, bet daugelis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientų neverkia. Jie būna tiek nusilpę, kad nebeįstengia verkti. Pirmasis riksmas - tai savarankiško gyvenimo pradžia ir geros sveikatos požymis. Ne tik gimdymą priimantys medikai, bet ir gimdyvė, jos vyras laukia akimirkos, kada iš naujagimio krūtinės prasiverš riksmas. Verksmas - sudėtingas reiškinys. Pirmą kartą vaikas surinka ne dėl to, kad patekęs į naują aplinką jaučia skausmą. Jis pradeda klykti turėdamas akivaizdų tikslą, nes tai padeda išsiskleisti jo subliūškusiems plaučiams. Šio riksmo neįmanoma neatpažinti. Gilus įkvėpimas ir riksmas iš visų jėgų būna šaižus, spiegiantis, veriantis širdį. Ką tik gimusio vaiko plaučiuose esančios alveolės dar turi susikaupusio vaisiaus skysčio, kuriame jis plaukiojo bręsdamas motinos įsčiose. Vaikas turi išsivaduoti iš skysčio, kurį turi pakeisti oras. Tai įmanoma tik giliai įkvėpus ir iš visų jėgų surikus. Puiku, jei naujagimis verkia. Tai rodo, kad kūdikis sugeba kvėpuoti. Yra gerai išnagrinėtas mechanizmas, padedantis jo plaučiams užsipildyti oru. Gimęs silpnas, pridusęs ar neišnešiotas naujagimis nepravirksta. Viena dažniausių neverkimo priežasčių - kvėpavimo sutrikimai, rodantys, kad naujagimis nesugeba laiku išsivaduoti iš plaučius pripildžiusių skysčių. Naujagimio verksmas gali rodyti, kad jam nėra taip blogai, kita vertus, galime manyti, kad jam nėra gerai. Iš kūdikio balso tonų ir garso stiprumo motina gali suprasti, ko jam trūksta. Tai lemia stiprus biologinis ryšys. Verkdamas vaikas stengiasi bendrauti, jis gali niurzgėti, nes nori atkreipti į save dėmesį. Kai būna prisišlapinęs ar pasituštinęs, odą ima dirginti drėgnos sauskelnės, todėl jis gali paleisti gerklę visu balsu. Mokslininkai yra ištyrę, kad naujagimio verksmas būna labai skirtingas. Jei skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, sklinda šaižūs, veriantys garsai. Esu įsitikinęs, kad geriausiai naujagimio verksmą supranta jo mama. Jei verksmas kažkoks ypatingas, ji gali įtarti, kad vaikui kas nors negerai. Verksmas - signalinė sistema, padedanti mums suprasti, ko nori mažylis. Kai naujagimis klykia kelias valandas, niekas negali to ilgai ištverti. Vadinasi, jam kažkas atsitiko. Galbūt nubudęs naktį jis praalko? Mane kur kas labiau sugraudina ne verksmas, o naujagimio vangumas, glebumas, silpnumas, stenėjimas, kai būna sunku jį pažadinti.
Stenėjimo priežastys
Stenėjimas naujagimiams gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios su fiziologiniais procesais arba sveikatos problemomis. Svarbu atskirti, kada stenėjimas yra normalus reiškinys, o kada reikia kreiptis į gydytoją.
- Fiziologinės priežastys: Kartais naujagimiai stena dėl prisitaikymo prie naujos aplinkos. Naujagimio stenėjimas gali būti susijęs su virškinimo sistema, kvėpavimo takais ar raumenų įtampa.
- Kvėpavimo sutrikimai: Viena iš dažniausių neverkimo priežasčių - kvėpavimo sutrikimai, rodantys, kad naujagimis nesugeba laiku išsivaduoti iš plaučius pripildžiusių skysčių.
- Pilvo diegliai (kolikos): Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą.
- Skausmas: Naujagimis jautrus skausmui, ir jį būtina malšinti. Naujagimio skausmas nuo piršto plinta į visą galūnę. Jis nurimsta tik po pusės valandos.
- Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebėjote, kad naujagimis stena neįprastai, yra vangus, glebus, silpnas, sunkiai pažadinamas, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei kūdikis verkia ilgai, tarsi būtų ištiktas priepuolio, nereikėtų skirti raminamųjų ar skausmą malšinančių vaistų patiems. Gydytojas nustatys stenėjimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Saugus naujagimio nešiojimas ir laikymas
Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva. Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais. Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio (1 pav.). Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo (2 pav.). Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos (3 pav.). Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties (4 pav.). Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį. Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses, t.y. 4 pav. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs (5 pav.). Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Kūdikio miegas ir staigaus kūdikių mirties sindromas (SKMS)
Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m. Pasak E. Žėkaitės-Vaišnienės, nelaimę patyrę tėvai pasakoja, kad dažniausiai kūdikiai paguldomi į lovelę miegoti ir vėliau randami nekvėpuojantys. „Staigios kūdikių mirties sindromas susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death). Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. SKMS diagnozuojama, jei kūdikio mirtis lieka nepaaiškinta po išsamaus ištyrimo. Lietuvoje SKMS atvejų pasitaiko retai - Higienos instituto duomenimis, 2020 m. dėl SKMS mirė du vaikai (naujesni duomenys viešai neskelbiami). Anot jos, mokslininkai dar nežino visų priežasčių, kurios nulemia, kad vieniems vaikams pasireiškia SKMS, o kitiems ne. Tačiau pastebėta, kad kūdikiai, mirę nuo SKMS, turi šiokių tokių pokyčių galvos smegenų struktūrose. Anot E. Gydytojos teigimu, išsamiausias SKMS prevencijos rekomendacijas yra parengusi Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics, AAP) - jos buvo peržiūrėtos ir atnaujintos 2022 m. Viena iš svarbiausių rekomendacijų - naujagimius ir kūdikius rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros. „Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo. Taip, tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje. Tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros. Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų“, - rekomendacijomis pasidalino E. Kūdikiams iki vienų metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų. „Negalima uždengti kūdikiui galvytės - reikėtų vengti perkaitimo. Pasak LRT.lt pašnekovės, nerekomenduojama miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje labai pervargusiems, apsvaigusiems asmenims, vyresniems broliams ir seserims. Tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų. „Neretai tėvai baiminasi, kad migdomas ant nugaros kūdikis turės nugulėtą galvytę. Svarbu paminėti, kad kai vaikas nemiega, leisti jam pagulėti ant pilvo rekomenduojama nuo pat išrašymo iš ligoninės palaipsniui didinant laiką po 15-30 min. E. Deja, Lietuvoje tėvams teisingos informacijos apie SKMS prevenciją ir rizikas trūksta. Ji atkreipė dėmesį ir į kūdikiams skirtų prekių gamintojų bei pardavėjų atsakomybę. „Manau, kad reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys“, - įsitikinusi E. Pasak šeimos gydytojos ir miego specialistės V. „Yra žinoma, kad kai kurie kūdikiai turi paveldėtą polinkį į neritmišką širdies veiklą, taip pat šis sindromas yra susijęs su kvėpavimo ir širdies veiklos koordinacijos trūkumu, net įgimtais kvėpavimo raumenų defektais. Deja, nė vienas mažylis nėra nuo jų apsaugotas. Bet mes galime ir turime sukurti kuo saugesnę kūdikiui miego aplinką“, - sakė V.
Kūdikio tuštinimasis ir sauskelnių keitimas
Dr. Naujųjų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis. Aišku viena: per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius neišvengiamai pakeisite galybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai paskaičiuota, kad per pirmuosius mažylio metus į konteinerius jų iškeliauja apie 3000 (t. y. apie 250 vnt. per mėnesį ir daugiau nei 8 vnt. kasdien). Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos. Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.
Kūdikio maitinimas
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz.
Ką daryti, kai kūdikis verkia
Kai naujagimis verkia dusdamas ir ilgai nenurimsta maitinamas, sūpuojamas, nešiojamas ant rankų, reikia ieškoti ligos priežasties.
Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
- Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų.
- Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį.
- Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
- Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte.
- Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina.
- Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
- Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė.
- Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui.
- Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį.
- Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
tags: #kodel #naujagimis #steni