Kūdikių oda yra labai jautri, todėl bėrimai, ypač ant pilvo, yra gana dažnas reiškinys. Nors išbėrimas dažnai kelia tėvų susirūpinimą, ne visada tai yra pagrindas nerimauti. Svarbu suprasti, kad bėrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o tinkamas priežasties nustatymas yra raktas į efektyvų gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių bėrimų nuo maisto priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus, siekiant padėti tėvams geriau suprasti šią problemą ir tinkamai reaguoti į ją.
I. Kūdikių bėrimų priežastys
Vaiko oda yra jautri neigiamam daugelio veiksnių poveikiui. Pilvo išbėrimas gali būti alergijos požymis arba įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę.
1. Alergija maistui
Dažniausia kūdikių pilvo išbėrimo priežastis yra alergija maistui. Kūdikių oda labai gležna ir ją gali lengvai paveikti odos pokyčius sukeliančios medžiagos. Tokie mažyliai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams. Pagrindinis kūdikio maistas yra pienas, o vaiko alergiją baltymams rodo aiškios pūslelės ant pilvo ir kitų kūno dalių. Alergiją sukelia ir augalų žiedadulkės bei namų dulkių erkutės.
Alerginis bėrimas pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Vaikas neramus ir verkia. Gali pasireikšti ir papildomų simptomų: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas ar kosulys.
Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:
Taip pat skaitykite: Kūrybiškas kiaušinių marginimas
- Karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta;
- Glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo;
- Vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno;
- Pomidorai;
- Salierai;
- Riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.
2. Kontaktinis dermatitas
Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai. Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginei reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai.
3. Infekcinės ligos
Kitos vaiko pilvo išbėrimo priežastys yra šios:
- Bakterijų sukelti niežai;
- Tymai - infekcinė liga, dar sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplintanti į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas;
- Vėjaraupiai, kurie pirmoje fazėje įgauna mažų pūslelių pavidalą, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas;
- Virusų sukelta raudonukė. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai;
- Skarlatina - infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos.
4. Kitos priežastys
Dažnas kūdikio odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Šie maži šašai pripildyti skaidraus skysčio. Jų atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose. Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę. Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas. Tokių pokyčių priežastis gali būti ir infekcinės ligos.
II. Kaip atrodo bėrimas?
Vaiko pilvo bėrimas dažnai kelia susirūpinimą tėvams, tačiau ne visada tai turėtų kelti nerimą. Jis atsiranda dėl daugelio priežasčių ir dažniausiai pasireiškia taip:
- Neapibrėžtos formos raudonos dėmelės (dėmėtasis bėrimas);
- Mažos pūslelės, aplink paraudusios, panašios į išbėrimą nudilginus (dilgėlinė);
- Kieti maži šašai, pripildyti skysčio (papulinis bėrimas);
- Kieti dideli šašai, pripildyti skysčio (vezikulinis bėrimas).
Alerginių vaikų odos pokyčių atsiranda įvairiose kūno vietose. Kūdikių pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Šiose kūno vietose užsikimšusios prakaito liaukos dažniausiai sukelia odos pokyčių. Populiariajam tridieniui būdingas rausvas išbėrimas ant kūdikio pilvo ir šlaunų. Raudonukė pasireiškia raudonomis dėmėmis, tačiau ligai progresuojant alergija leidžiasi į apačią, bėrimų atsiranda ant kūdikio pilvuko ir kojų. Skarlatina pasireiškia raudonomis papulėmis, kurios pirmoje ligos stadijoje pasirodo ant dilbių, kirkšnių ir kaklo. Delnų, pėdų ir burnos ertmės ligos atveju ant minėtų kūno dalių atsiranda raudonų dėmių.
Taip pat skaitykite: Kūdikių springimo prevencija ir veiksmai
Dėmės ant vaiko pilvo
Negalima nuvertinti odos pokyčių, ypač vaikų, nes jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi. Raudonos dėmės ant vaiko pilvo yra ne tik dermatologinė problema, tai ir daugelio ligų simptomas. Dažniausiai jų atsiranda nuo alergijos ar infekcinių ligų. Mažos dėmės ilgainiui auga ir yra linkusios plėstis į didesnius židinius, o kartais pasklinda net po visą pilvą. Raudonos dėmelės ant kūdikio pilvuko, kurios atrodo kaip į kerpes panašūs sausi pažeidimai, yra būdingas atopinio dermatito simptomas. Dėmelės ant vaiko pilvo taip pat gali būti ūmios dilgėlinės simptomas. Tada dėmės tampa ryškiai raudonos spalvos, jos plačiai išplinta.
Alergija ant vaiko pilvo
Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.
III. Alergijos maistui ir maisto netoleravimas: skirtumai
Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus. Tai tampa svarbia problema tėvams, kurie įvairiais būdais bando praturtinti vaikelio mytybą. Tačiau svarbu suprasti, kad alergija ir maisto netoleravimas skiriasi.
1. Alergija maistui
Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos. Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu. Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24-72 valandų ar net vėliau. Tai yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei.
2. Maisto netoleravimas
Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug:
Taip pat skaitykite: Vadovas naujiems tėvams
- Histamino (švieži produktai - pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašišos, apelsinai; apdoroti maisto produktai - fermentiniai sūriai, kiauliena, konservuoti tunai, dešrelės);
- Tiramino ir feniletilamino (šokoladas, konservuota žuvis, fermentinis sūris);
- Histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasai, papajos, ankštinės daržovės).
Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
3. Neigiamų reakcijų paplitimas vaikams ir jų simptomai
Nors šiuo klausimu Lietuvoje nėra daug informacijos, tačiau pabandysime paanalizuoti visos Europos patirtį. Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad alergija dažniau diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, kuri reiškiasi sunkiu atopiniu dermatitu, enterokolitu, lėtu kūno masės augimu. Gali pasireikšti net ir žindomiems kūdikiams, kuriuos įjautrina į motinos pieną patekę maisto alergenai. Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.
Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip:
- Ūminė dilgėlinė ir angioedema;
- Ūminė kontaktinė dilgėlinė;
- Lėtinė dilgėlinė ir angioedema;
- Kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas);
- Atopinis dermatitas;
- Maisto sukeltas kontaktinis dermatitas;
- Pūslelinis dermatitas.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:
- Atpylimas ir (arba) vėmimas;
- Viduriavimas;
- Pilvo skausmai ar diegliai;
- Meteorizmas (pilvo pūtimas);
- Obstipacija (vidurių užkietėjimas);
- Pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip:
- Rinorėją;
- Čiaudulį (daugkartinį);
- Kosulį;
- Stridorą;
- Švokštimą;
- Balso užkimimą;
- Dusulį.
IV. Diagnostika
Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Jeigu išbėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka, dėl tokių pokyčių verta pasitarti su gydytoju.
Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
- Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas.
V. Gydymas
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija.
- Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, mama turi laikytis dietos be pieno produktų.
- Alergiškam kūdikiui nuo 4-6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Mamos mityba žindymo metu
Daugelis dar besilaukiančių mamų jaudinasi dėl to, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvėms. Dažniausiai šis nerimas grįstas kitų mamų istorijomis apie pilvo pūtimus ir vakarinius neramumus. Kai kurios nuo pat kūdikio gimimo labai smarkiai apriboja savo dietą, kitos valgo viską, kol kūdikiui ima reikštis pilvo pūtimo požymiai arba kūdikis pasidaro neramus vakarais. Kai kurioms mamoms netgi yra pasakoma, kad kūdikis yra alergiškas jos pienui. Ramina tai, kad dauguma mamų gali valgyti įvairų maistą, o kūdikiai dėl to nepatiria nepatogumų ar problemų. Tačiau mintys apie tai, kad mamos maistas sukelia diskomfortą kūdikiui, be galo vargina. Mamos padarytų viską, kad tik jų kūdikiai jaustųsi gerai, net jeigu tai reikštų daugelio produktų atsisakymą.
Dažniausiai kūdikio verkimo priežastis nėra mamos suvalgytas maistas. Neramumas ir verkimas yra vėlyvasis alkio požymis, taip pat verkimas gali būti ligos ar skausmo požymis. Todėl prieš įtariant alergiją maistui reikėtų įsitikinti, kad kūdikis nėra alkanas ir neturi kitų sveikatos sutrikimų. Kartais tai, ką suvalgo mama, gali kelti nemalonumų kūdikiui. Tačiau kūdikis dėl to netampa alergišku mamos pienui, greičiausiai jis reaguoja į mamos suvalgytą maistą, kurio dalys pateko į mamos pieną. Tai nutinka nedaugeliui kūdikių, o jeigu taip nutinka, toks nemalonumas gali tęstis ilgą laiką. Net ir paaugęs kūdikis greičiausiai negalės valgyti to maisto. Tačiau pašalinus iš mamos raciono maistą, kuris kelia kūdikiui problemų, mama ir toliau gali sėkmingai žindyti kūdikį. Kai kurie šame sąraše išvardinti požymiai gali pasireikšti ir sveikiems, nejautriems mamos maistui kūdikiams, ir kol kūdikis atrodo patenkintas ir gerai auga, dėl jų neverta nerimauti.
- Karvės pieno produktai. Karvės pienas ir iš jo pagaminti produktai yra dažniausia kūdikių diskomforto priežastis. Tai sūris, varškė, sviestas, ledai ir pan.. Gaminant kai kuriuos maisto produktus dedama karvės pieno miltelių, todėl verta atidžiai peržiūrėti visa etiketes. Dauguma pieno mišinių yra pagaminti karvės pieno pagrindu. Alergija karvės pieno produktas nėra tas pats, kas laktozės netoleravimas: laktozė yra pieno cukrus ir jam suvirškinti reikalingas enzimas laktazė. Laktozės netolerancija pasireiškia pilvo pūtimu ir viduriavimu, ir dažniau pasireiškia suaugusiems, nei kūdikiams. Kūdikiams dažniau pasireiškia antrinis laktozės netoleravimas dėl gausios pieno gamybos arba dėl dažno krūtų kaitaliojimo, kuomet kūdikis gauna daug laktozės ir nepajėgia jos visos suvirškinti.
- Sojos produktai. Apie pusė vaikų, jautrių karvės pienui, yra jautrūs ir sojos produktams. Sojos taip pat dedama gaminat daugelį produktų, todėl atidžiai rinkitės maistą.
- Kai kurie kūdikiai (labai nedaugelis) gali būti jautrūs citrusiniams (apelsinams ar greipfrutams), daug rūgščių turintiems vaisiams ar daržovėms (ananasams, pomidorams), šokoladui. Alergiją gali kelti jautiena, vištiena, kiaušiniai.
Jeigu manote, kad jūsų kūdikis jautrus valgomam maistui, nustokite jį valgyti ir išimkite kitus maisto produktus, kurių sudėtyje yra ši sudedamoji dalis. Daugelis maistinių medžiagų, keliančių problemas, pasišalina iš organizmo per kelias dienas. Karvės pieno produktų pašalinimas gali užtrukti vieną - dvi savaites. Stebėkite, ar kūdikiui pagerėjo jums nustojus valgyti įtartiną maistą. Būtų puiku, jeigu vestumėte savo mitybos dienoraštį, kuriame žymėtumėtės viską, ką suvalgėte, visus emocinius išgyvenimus ir jūsų kūdikio reakciją. Tokio dienoraščio vedimas dvi tris savaites leidžia pamatyti ar yra ryšys tarp maisto, emocinės atmosferos ir kūdikio savijautos. Jeigu išėmus įtarimą keliančius produktus kūdikio būklė pagerėjo, grąžinkite išimtus produktus nedideliais kiekiais (pvz. arbatinio šaukštelio dydžio gabalėlį sūrio) ir pastebėkite, ar situacija vėl blogėja. Jeigu jūsų gydytojas sako, kad tai alergija, pasitarkite su juo prieš pradėdamos vėl valgyti alergiją sukeliantį produktą.
Maitinimas motinos pienu ir alergijos
Ekspertai vieningai sutaria, kad maitinami motinos pienu kūdikiai geriau apsaugomi nuo alergijų išsivystymo: motinos pienas stiprina jų imuninę sistemą, nes jame yra daug antikūnių, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo pirmųjų jo gyvenimo mėnesių. Vis dar maitinate krūtimi ir sužinote, kad jūsų kūdikis alergiškas tam tikram maistui? Ar vis dar saugu žindyti? Svarbu akcentuoti, kad net jei ir kūdikis dar neragavo kieto maisto, jis vis tiek gali būti alergiškas.
Dažniausiai atsakymas yra „taip“. Vis dar saugu žindyti kūdikį, jei jam pasireiškė alergija maistui. Jūsų suvalgyto maisto baltymai atsiras piene praėjus maždaug 3-6 valandoms. Alerginę reakciją sukelia per maistą, įskaitant motinos pieną, į kūdikio organizmą patekę alergizuojančio maisto baltymai. Maisto dienoraštyje (arba tiesiog užrašuose) surašykite suvalgytą maistą ir stebėkite situaciją - tai, kaip kūdikis reaguoja, kai juos maitinate krūtimi. Jei matote kad kažkas kūdikį alergizuoja, kai valgote tam tikrą maistą, laikas išbraukti jį iš meniu.
Ką daryti, jei jūsų kūdikiui negerėja? Atminkite, kad jūsų kūdikis gali būti alergiškas daugiau nei vienam maisto produktui. Jei manote, kad radote maistą (ar maisto produktus), kuriam kūdikis yra alergiškas, turėsite atidžiai nuolat skaityti visų maisto produktų etiketes, kad įsitikintumėte, jog nevalgote maisto su šiais ingredientais. Be to, atidžiai peržvelkite ir savo vaistų bei papildų ingredientus.
Nenustokite žindyti, net kai kūdikiui pasireiškia alergija maistui. Mamos pienas - pagrindinis ir, galima sakyti, vienintelis kūdikio iki pusės metų maistas. Joks kitas maistas tokio amžiaus kūdikiui negali prilygti nei maistinėmis, nei imunologinėmis savybėmis. Žindymas suteikia daug naudos jums ir jūsų kūdikiui, pirmiausia - mezgate tą nepaprastai ypatingą ryšį su savo vaiku. Apskritai kūdikis alergiškas motinos pienui būti negali - jis paprasčiausiai neišgyventų. Taigi vis tiek galite saugiai žindyti, kol išsiaiškinsite, kokiems maisto produktams mažylis yra alergiškas, ir tuomet nustosite juos valgyti. Pakeiskite savo mitybą ir mėgaukitės nepertraukiama žindymo patirtimi.
Eliminacinė dieta
Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną.
VI. Sveika mityba ir alergijos prevencija
Mityba - procesas, kurio metu maiste esančios medžiagos virsta kūno audiniais ir suteikia energijos žmogaus fizinei ir psichinei veiklai. Mityba yra svarbi sveikatos ir vystymosi dalis. Augančiam žmogaus organizmui labai svarbu maitintis sveikai. Todėl vaikus apie sveikos mitybos įpročius reikia mokyti nuo mažų dienų. Sveika mityba padeda vaikams augti ir sėkmingai mokytis. Labai svarbu tėvų švietimas ir domėjimasis sveika mityba. Kol žmogaus organizmas auga ir bręsta, jis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau prasti mitybos įpročiai ateityje gali pasireikšti įvairiomis sveikatos problemomis, kurias ištaisyti gali būti sunku, o kartais - neįmanoma. Be to, jau suaugusių žmonių suvokimas, kokius produktus ir kodėl rinktis, formuojasi dar mažumėje, o vėliau tampa nesąmoningu pasirinkimu.
Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidės principą. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Porcijų dydis išvardintas sveikos mitybos piramidėje, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai judančiam vaikui, nepriklausomai nuo lyties. Mažiau aktyviam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus.
Formuojant vaikų sveikos mitybos įpročius, nuo mažų dienų galime padėti užkirsti kelią alergijos plitimui. Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo. Tikriausiai daug kam žinomi tokie alergijos simptomai, kaip: užgulta nosis, čiaudulys, niežtinčios, paraudusios akys, bėrimas. Šie simptomai gali būti gydomi, pasitelkiant sveikos mitybos įpročius. Esant alergijos simptomams, rekomenduojama sumažinti perdirbto ir rafinuoto maisto vartojimą. Vietoj to siūloma valgyti daugiau: vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Suvartoti kuo mažiau gyvulinių baltymų (jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai), išskyrus žuvį. Vienas iš alergijos simptomų, kuris gali būti ir kitų ligų priežastimi - bėrimas.
Atopinis dermatitas ir mityba
Dar viena su bėrimais susijusi, gana dažnai vaikams pasitaikanti liga apie kurią tėvai turi žinoti: atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai gali sukelti atopinė dermatitą. Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai, ankštinės daržovės, pomidorai, vynuogės ir net avokadas. Atkreipkite dėmesį ar vaikui, duodant kurį nors iš šių maisto produktų, neatsirado atopinio dermatito simptomų. Labai svarbu žinoti, kad dažnai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad kai organizmas negauna šio maisto, jis siunčia į smegenis signalą.