Šventasis Raštas nuolat pabrėžia atgailos ir išpažinties svarbą, kaip kelią į dvasinį atsinaujinimą. Dievas dažnai ruošia savo tautą dideliems darbams, pirmiausia kviesdamas ją nuoširdžiai atgailauti dėl savo nuodėmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime tikrąją atgailą, jos svarbą ir santykį su Šventosios Dvasios veikimu, remiantis Biblijos mokymais ir pavyzdžiais.
Atgaila ir Išpažintis Šventajame Rašte
Visame Šventajame Rašte atgaila ir išpažintis yra neatsiejami nuo dvasinio atgimimo. Dievas nuolatos kviečia savo tautą atgailauti, kad galėtų atlikti didžius darbus.
Dievo Kantrybė ir Atgaila
„Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Pt 3, 9). Ši eilutė atspindi Dievo kantrumą ir troškimą, kad visi žmonės atgailautų ir atsiverstų. Tai rodo, kad atgaila yra ne tik įmanoma, bet ir pageidaujama Dievo akyse.
Atgaila Prieš Sekmines
Apd 1, 14 aprašo mokinių nuoširdų meldimąsi ir Dievo ieškojimą prieš Sekmines. Jie ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai. Tokia vienybė ir darna būtų neįmanoma be atgailos ir išpažinties, nes nuodėmės sukuria susiskaldymą ir nesantaiką.
Tikroji ir Netikroji Atgaila
Svarbu atskirti tikrąją atgailą nuo netikrosios. Tikroji atgaila veda į dvasinį atsinaujinimą, o netikroji gali sukelti tik paviršutinišką apgailestavimą.
Taip pat skaitykite: Šeimos santykiai Biblijoje: tėvo ir vaikų vaidmuo
Atgaila - Dovana
Petras teigia, kad atgaila yra dovana (Apd 5, 30-32). Jėzus suteikia mums atgailos dovaną, kai atveriame širdį Šventosios Dvasios raginimams. Mokiniai savo gyvenimu paliudijo atgailos tikrovę, nusižemindami ir išpažindami savo netikėjimą. Apmąstydami Kristaus tyrą gyvenimą, jie suprato, kad joks triūsas nėra per sunkus, jokia auka per didelė, kad tik jie galėtų savo gyvenimu paliudyti Kristaus charakterio gerumą.
Atgaila Apaštalų Darbų Knygoje
Atgailos ir išpažinties tema yra dažna visoje Apaštalų darbų knygoje (Apd 17, 30-31; 26, 19-20). Dievo gerumas skatina mus atgailauti, o Šventosios Dvasios galia padeda suprasti, kad mums būtinas Išgelbėtojas iš nuodėmės. Tačiau Šventoji Dvasia neveikia neatgailaujančios širdies (Rom 2, 8; Apd 2, 38-39; 3, 19).
Pauliaus Apibūdinimas
Apaštalas Paulius apibūdina tikrąją atgailą kaip Dievo įkvėptą apgailestavimą dėl nuodėmės (2 Kor 7, 10). Atgailai būdingas sprendimas nusigręžti nuo konkrečių nuodėmių, kurias Šventoji Dvasia primena (Ez 14, 6; Zch 1, 4). Tikra atgaila nesukelia krikščionims gilios depresijos dėl jų nuodėmingumo, bet padeda sutelkti dėmesį į Jėzaus teisumą.
Atgaila ir Malonė
Naujasis Testamentas teigia, kad mūsų nuodėmių dydis neviršija Dievo malonės. Kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė (Rom 5, 20). Paulius, supratęs, kad persekiojo šlovės Viešpatį, buvo įkvėptas tikrai atgailai ir išpažinčiai. Per visą savo gyvenimą jis niekada nepavargo pasakoti apie savo nuodėmingumą ir Dievo malonę, bet tai nepaliko jo depresijoje.
Konkrečių Nuodėmių Išpažinimas
Tikrą atgailą visada lydi konkrečių nuodėmių išpažinimas. Šventoji Dvasia neskatina kažkokių neaiškių kaltės jausmų. Tikroji išpažintis yra ypatinga, išpažįstamos yra konkrečios nuodėmės. Vienos jų gali būti atskleidžiamos tik Dievui, kiti prasižengimai prisipažįstami nukentėjusiems nuo jų žmonėms, trečias reikia išpažinti viešai. Tačiau kiekviena išpažintis turi būti tiksli ir atliekama visiškai suvokiant savo kaltę.
Taip pat skaitykite: Dvasinis vaikų ugdymas
Atgaila ir Dievo Meilė
Atgaila nereiškia, kad Dievas mus myli labiau; greičiau tai leidžia mums įvertinti Jo meilę. Išpažintimi nepelnome Dievo atleidimo, bet išpažintis leidžia mums priimti Jo atleidimą. Dievas nemyli mūsų labiau, kai mes atgailaujame, ar myli mus mažiau, jeigu neatgailaujame. Jo meilė nesikeičia. Tiesa tokia, kad mūsų širdys nepriima gausių palaimų, kurias Dievas mums paruošė, nes mūsų dvasinės arterijos yra užsikimšusios nuo nuodėmės. Nuodėmė atbukina mus Dvasios raginimams, todėl sunkiau reaguojame į Ją.
Atgailos Pavyzdžiai Biblijoje
Biblijoje yra keletas pavyzdžių, kai žmonės atgailavo, bet Dievas jiems neatleido. Svarbu suprasti, kodėl taip atsitiko.
Ezavo Pavyzdys
Hbr 12, 17 užrašytas geras apibendrinimas, susijęs su Ezavu: „Norėdamas gauti palaiminimą, buvo atmestas ir nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo“. Ezavo širdis neplyšo iš skausmo dėl jo nuodėmės, sukėlusios šeimai ir Dievui širdgėlą. Jis nerimavo dėl pirmagimystės teisės, kurią prarado. Jis gailėjosi negavęs to, kas, jo nuomone, teisėtai priklausė jam. Jo motyvai nebuvo tyri. Jis gailėjo savęs.
Tikros Atgailos Elementai
Tikrai atgailai visada būdingi bent trys dalykai:
- Liūdesys dėl Dievo širdgėlos: Mums skauda, nes mes įskaudinome Tą, kuris mus labai myli.
- Konkrečios nuodėmės išpažinimas: Tikrai atgailai nebūdingi pasiteisinimai dėl mūsų elgesio. Nekaltiname kažko kito, bet prisiimame atsakomybę už savo elgesį.
- Sprendimas nusigręžti nuo nuodėmių: Jei gyvenime niekas nesikeičia, reiškia neatgailavome tinkamai.
Netikra atgaila, kita vertus, yra egocentriška, susijusi su mūsų nuodėmės pasekmėmis. Tai emocinė būsena, kai liūdime dėl dažnai nuodėmės sukeliamų neigiamų padarinių. Tada mėginame pasiteisinti ir suverčiame kaltę kažkam kitam.
Taip pat skaitykite: Biblijos vaikams leidimai
Išpažintis ir Gydymas
Išpažintis atveria kaltės votį, kad nuodingi nuodėmės pūliai nutekėtų. Išpažintis gydo įvairiais būdais. Ji atveria mūsų širdis, kad priimtume Dievo malonę. Išpažintimi priimame atleidimą, kurį Kristus siūlo mums dovanai. Išpažintis gydo, nes leidžia mums priimti malonę ir griauna kliūtis, esančias tarp mūsų ir kitų žmonių.
Gryna Sąžinė
Apaštalas Paulius stengėsi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones (Apd 24, 16). Kaltė gali būti naudinga, jei Šventoji Dvasia įtikina mus dėl nuodėmės ir paragina mus ateiti pas Jėzų. Tačiau, jei išpažinome savo nuodėmes ir toliau jaučiamės kalti, kaltė gali tapti žalinga. Atsakymas į kaltę - tai Jėzus.
Kaltės Našta
Būna, kad net išpažinus nuodėmes vis dar jaučiamės kalti. Viena iš priežasčių gali būti tai, kad velnias bando atimti iš mūsų išganymo viltį. Jis mėgsta pavogti palaimintą atleidimo ir išganymo viltį, kurią mes turime Jėzuje. Antra, Šventoji Dvasia gali nurodyti į kažką, kas susiję su mumis ir kitu asmeniu.
Išpažinties Pasirengimas ir Praktika
Norint atlikti išpažintį ir susitaikyti su Dievu, reikia tinkamai pasirengti.
Sąžinės Patikrinimas
Prieš išpažintį svarbu atlikti sąžinės patikrinimą, apmąstant savo mintis, žodžius ir darbus, kurie neatitiko Dievo valios. Tai padeda suvokti savo nuodėmes ir pasirengti jas išpažinti.
Gailestis ir Pasiryžimas Pasitaisyti
Svarbiausios sąlygos gerai išpažinčiai yra gailestis ir pasiryžimas nekartoti klaidų. Gailestis rodo, kad mums skauda dėl savo nuodėmių ir norime pasitaisyti.
Atvirumas Išpažinties Metu
Išpažinties metu reikia būti atviram ir nuoširdžiam, išpažįstant savo nuodėmes kunigui. Svarbu prisiminti, kad kunigas yra tik Dievo įrankis, o nuodėmes atleidžia pats Dievas.
Nuodėmės Suvokimas ir Atleidimas
Nuodėmės suvokimas gali ateiti pavėluotai, tačiau svarbu apie tai pasakyti Sutaikinimo metu. Tikra nuodėmė yra tik tuomet, kai žmogus suvokia darąs bloga.
Išpažintis ir Komunija
Po išpažinties, jei esame atgailavę ir gavę nuodėmių atleidimą, galime priimti šventąją Komuniją. Tai yra dvasinis maistas, kuris stiprina mūsų ryšį su Dievu.
Viso Gyvenimo Išpažintis
Nors asmeninė išpažintis yra svarbi, kartais gali būti naudinga atlikti ir viso gyvenimo išpažintį. Tai padeda apžvelgti praėjusį gyvenimą, pastebėti priežastis, dėl kurių darėme vienokias ar kitokias nuodėmes, ir aiškiau nusibrėžti ateities planus.