Mantas Stonkus, žinomas aktorius ir humoristas, ne tik dalinasi savo mintimis apie tėvystę ir šeimos vertybes, bet ir atskleidžia požiūrį į vaikų gimtadienius, karjeros iššūkius ir asmeninį gyvenimą. Jo patirtis, tiek šeiminė, tiek profesinė, leidžia pažvelgti į šiuos aspektus iš įvairių perspektyvų.
Manto Stonkaus mintys apie tėvystę
Diena, kai gimė pirmagimė Cecilija, M. Stonkus neužmirš visą gyvenimą. „Labai sunku šį jausmą apibūdinti žmonėms, kurie nėra tėčiai ir labai absurdiška pasakoti visiems tiems, kurie jau turi vaikų“, - sako aktorius. Jis neslepia, kad Cecilijos gimimas smarkiai pakeitė jo gyvenimą. „Net nemoku pasakyti, kokie dideli pokyčiai buvo mano gyvenime, kai susilaukėme Cecilijos. Vieni, kai ateina vaikas į gyvenimą, supranta, kad jie yra viso ko esmė, kitiems gal tie vaikai ne tokie svarbūs ir jų gyvenimo prasmė yra kituose dalykuose“.
M. Stonkus tiki, kad tėvai į vaiką sudeda viską, ką sugebėjo padaryti, kad jis tęstų misiją keisdamas pasaulį. „Tiek, kiek tu sugebėjai padaryti, sudedi viską į vaiką ir jis tęsia tavo misiją keisdamas pasaulį. Mano misija yra ta, kad vaikas taptų geru žmogumi ir tą gėrį skleistų kitiems žmonėms. Tuomet pasaulis taps geresniu“.
Aktorius savo džiaugsmu pasidalijo ir socialiniame tinkle: „Šiandien, lygiai prieš 5 metus, mano žmona Indrė Stonkuvienė padovanojo man pirmagimę Ceciliją! Pirmagimė - tai čia šita panelė, kurią matote nuotraukoje. Ji su savo atėjimu viską labai sumaišė, nes ankščiau aš taip pat labai mylėjau vaikus, bet kad taip galima mylėti, tikrai nesitikėjau. Myliu ją ne dėl to, kad mano vaikas, o dėl to, kad tai yra pats įdomiausias žmogus, kokį tik esu sutikęs ir jai dar tik 5 metai! Ir pasakoti, kodėl ji tokia įdomi, tikrai nesiruošiu, nes ateis laikas ir patys sužinosite. Ačiū, kad mane pakeitei, tikiu, kad tu gali pakeisti pasaulį“.
Šeimos tradicijos ir vertybės Stonkų namuose
Vaikų gimtadieniai Stonkų šeimoje yra šventas reikalas, per kurį tėvai negali dirbti. Visas didžiąsias metų šventes šeima taip pat turi praleisti drauge. „Mūsų šeimoje labai svarbios pasakos prieš miegą. Pasikeisdami su žmona kas vakarą skaitome vaikams knygeles“, - pasakoja M. Stonkus.
Taip pat skaitykite: Stonkus: biografija
Indrė Stonkuvienė džiaugiasi, kad ir jos vaikams svarbiausia yra buvimas su šeima ir draugais. „Pranciškaus gimtadienio rytas - gruodžio 22 diena - prasidėjo nostalgiškomis nuotaikomis. Radau prieš ketverius metus darytą nuotrauką. Tai pirmoji nuotrauka, kurioje mes įsiamžinome visi keturi. Kiekvieną dieną matai savo vaikus ir nepastebi, kaip greitai jie užauga“.
Stonkai pabrėžia, kad vaikų gerovė yra svarbiausia, tačiau esmė slypi ne dovanose ir žaisluose, o dėmesyje ir meilėje, kurią jie skiria savo vaikams. „Norime uždirbti visus pasaulio pinigus dėl vaikų gerovės. Tačiau ne dovanose ir žaisluose yra esmė. Svarbiausia yra dėmesys ir meilė, kurią duodi savo vaikams. Ir būtent tą mums parodo mūsų vaikai“, - teigia I. Stonkuvienė.
Pranciškaus gimtadienio šventė
Pranciškaus gimtadienio tema buvo padiktuota jo aistros superherojui Žmogui-vorui. Šventėje netrūko linksmybių, dovanų ir gardaus torto. Gimtadienio svečius linksmino nuotaikingi animatoriai.
Šventėje apsilankė ne tik Žmogus-voras, bet ir „Ledo šalies“ princesė Elza, Geležinis žmogus. Nuotaiką kūrė ir autoriniai žaidimų kambario animatoriai: Paslaptingasis Fobas ir Cukrinė Venera. Vaikai šėlo burbuliukų baseine, teleportacijos tunelyje, išmėgino sensorinę garso sieną, atsipalaidavo minkštų sienų kambaryje, grojo grojančiomis virvėmis, linksminosi kreivų veidrodžių karalystėje. Svečių laukė gardžios picos, specialus tortas ir dovanos. Stonkai sūnui padovanojo trokštamą žaislą - suktuką „Beyblade“ ir palinkėjo būti geru žmogumi: džentelmenišku, užjaučiančiu, globojančiu, mylinčiu.
Gimtadienyje apsilankė Mantas Katleris su širdies drauge Aiste Kabašinskaite, Ieva Mackevičienė su sūnumi Motiejumi ir dukrele Meile Marija. „Kiekvieną gimtadienį išbandome vis naują erdvę šventėms. Šiame žaidimų kambaryje dar nebuvome apsilankę. Kadangi esame labai užimti žmonės, nenorėjome patys rūpintis kvietimais, animatoriais, vaišėmis, fotografu. Pageidavome, kad viskas būtų vienoje vietoje“.
Taip pat skaitykite: Manto Stonkaus gimtinė
Manto Stonkaus karjeros iššūkiai
Mantas Stonkus prisipažįsta, kad gauna daugybę pasiūlymų dirbti televizijoje, tačiau priima ne visus. Jis paaiškina, kodėl nutarė tapti muzikinio projekto „Du balsai - viena širdis“ komisijos nariu: „Todėl, kad man patinka būti komisijoje. Taip visuomet turiu galimybę pasirodymus stebėti iš pačių geriausių vietų, mėgautis pramoga, o darbas nėra labai sunkus. Tikiu, kad man bus lengviau, nei dalyviams ant scenos, todėl stengsiuos juos palaikyti. Be to, sutikau ir todėl, kad tai LRT projektas. Man garbė, kad mane pakvietė, nes nacionalinio transliuotojo eteryje labai aukšti kokybės standartai, nesvarbu ar kalbame apie televizijos studijas, kuriose filmuojama, garso kokybę, apšvietimą ar vedėjus bei pasirodančius atlikėjus“.
Aktorius taip pat atskleidžia, kad jam nėra sunku išlikti objektyviu, net jei scenoje pasirodo šeimyninis duetas. „Komisijos nariai irgi žmonės, tad žmogiškasis faktorius veikia, širdis daro savo. Tačiau esu sukaupęs nemažai šeiminės patirties, turiu du vaikus. Kartais moku juos griežčiau paauklėti ar pasidalyti patarimais, ne tik glostau ir giriu. Manau, ši mano patirti padės ir projekte išlikti objektyviu“.
Paklaustas, ar jo šeima muzikali, M. Stonkus atsako: „Mūsų su žmona Indre vaikai ganėtinai artistiški, tad tenka kartais išklausyti koncertų. Muzikos mėgstu klausytis automobilyje, tad kur nors važiuodami su vaikais garsiai dainuojame“.
Anot M. Stonkaus, tiek jis, tiek jo žmona mėgsta iššūkius. „Manau, kad abu esame ganėtinai patrakę, drąsūs ir mėgstantys iššūkius“. Tačiau jis ne visus savo vaidmenis ar projektus laiko iššūkiais, nes profesionalai visada stengiasi savo darbą atlikti kuo geriau. „Nežinau ar tai iššūkiai, profesionalai visada stengiasi savo darbą atlikti kuo geriau“.
Manto Stonkaus tatuiruotės: įamžintos datos
Indrė ir Mantas Stonkai savo rankas papuošė naujomis, beveik identiškomis ir abiems itin reikšmingomis tatuiruotėmis - svarbiomis datomis. „Vieni tatuiruotėse ieško prasmės, kitiems tai - tiesiog gražūs piešiniai, gyvenimo etapai. Man viskas susidėjo į vieną. Tatuiruotes pasidarėme kartu su vyru. Įamžinome svarbiausius žmones ir laiką gyvenime - išsitatuiravome datas. Aš išsitatuiravau mūsų su Mantu vestuvių datą - 2011-10-01, ir vaikų gimimo datas. O Mantas - vaikų ir mano gimimo datas“, - pasakojo I. Stonkuvienė.
Taip pat skaitykite: Mantas Stonkus: gyvenimo kelias
Žinoma moteris juokavo, kad išsitatuiravusi tas datas suderino du dalykus: ne tik pasipuošė širdžiai brangiu piešiniu, bet ir priėmė praktišką sprendimą: „Kai būsiu sena, visos draugės bus be atminties, o aš galėsiu tik pasižiūrėt į tatuiruotę ir žinosiu, kada mano vaikų gimtadieniai, kada vedybų metinės“.
Pasak I. Stonkuvienės, šis sprendimas nebuvo spontaniškas, jie ilgai galvojo ir laukė šio momento. „Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Ilgai galvojome, laukėme šio momento. Esu jau 30 metų nugyvenusi moteriškė, mano požiūris į gyvenimą - jį mylėti, mėgautis, gyventi dabartimi. Negalvojame, kaip baisu, kaipgi tai atrodys senatvėje. Senatvėje visi atrodys gan prastai, o mes atrodysime kietai - būsim senukai su tatuiruotėm“.
Indrė paaiškino, kodėl tatuiruotėmis pasipuošė rankas: „Galvojau, kur ją darytis. Norėjosi, kad pačiai neatsibostų matyti, kad būtų galima pridengti, paslėpti“. Mantui Stonkui ši tatuiruotė - pirmoji, tuo tarpu Indrė turi dar vieną: būdama 18-os ant menties išsitatuiravo drugelį. „Drugelis simbolizuoja brandą, kai esi jau pilnametis, kai pats priimi sprendimus, esi atsakingas už save. Kai važiavome konsultuotis dėl tatuiruočių, su mumis keliavo ir dukra Cecilija. Ji sakė, kad irgi nori tatuiruotės, - ponio. Tada atsakiau, kad štai dėl to tatuiruotes ir reikia darytis tada, kai jau esi pilnametė…“.
Kritika ir Manto Stonkaus atsakas
Kai kurie kritikai teigia, kad aktorius Mantas Stonkus nusirito iki Raimondo Šilansko lygio, pasakodamas keiksmažodžiais pagardintus anekdotus apie vaikų gimtadienius. Jie teigia, kad toks humoras yra amoralus ir atspindi žemą intelektą. „Atrodo, kad Stonkus realiai išsisėmė ir nusivažiavo iki „marozų” lygio, kai pasakodamas apie vaikų gimtadienius, susirinkusiai publikai vieną po kito žeria keiksmažodžius. Ar „kieta” yra užlipti ant scenos ir su keiksmažodžiais papasakoti apie savo galimai kvailus tėvus? Ne, tai yra amoralu“.
Tačiau Mantas daiktų nesureikšmina ir teigia, kad jam svarbiausia tą dieną susitikti su savo artimiausiais žmonėmis. „Dėl to ir organizuoju šventę, kurioje noriu matyti visus man brangius žmones. Man svarbu žinoti, kad viską darau gerai, kad nieko nesu įskaudinęs, nieko nesu nuvylęs ir kad žmonės mane myli“.
Manto Stonkaus požiūris į amžių ir gyvenimą
Mantas Stonkus teigia, kad žmogaus gyvenimas susideda iš etapų ir kiekvieną jų reikia praeiti ir suvaldyti pačiam. „Dabar daug laiko praleidžiu su broliu, kuris už mane yra devyneriais metais jaunesnis. Ir matau, kad jis daro tam tikrus sprendimus, kurių aš šiandien, savo amžiuje, jau nebedaryčiau. Žmogaus gyvenimas susideda iš etapų ir kiekvieną jų turi praeiti ir suvaldyti pats. Ir mąstymas, ir požiūris į tam tikrus dalykus keičiasi su amžiumi. Čia yra natūrali žmogaus raida. Ir nebūtinai požiūris į gyvenimą turi keistis su 30-mečiu. Juk žmogus gyvena ne tik dėl savęs, todėl ir elgiasi taip, kad ir kitiems būtų gera gyventi“.
Jis pripažįsta, kad artėjantis gimtadienis jam kelia dvejopus jausmus. „Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebaugina toks skaičius. Nors gal tai ir nelabai tinkamas žodis. Tiesiog tai aiškus ženklas pase, kad žaisiu kitoje lygoje. O dar tas suvokimas, kad tau jau niekad nebebus dvidešimt ir kad visi jaunuoliai jau pradės sakyti „Tas dėdė“ arba „Tas senis“. Nors tikrai jaučiuosi gerai, esu sveikas ir smagus“.
tags: #stonkus #apie #vaiku #gimtadienius