Mėnulis - tai artimiausias Žemės palydovas, kuris nuo seno traukia žmonių žvilgsnius. Ar kada susimąstėte, kiek daug paslapčių slepia šis naktinis šviesulys? Šiame straipsnyje pateikiami įdomūs faktai apie Mėnulį, kurie sudomins tiek vaikus, tiek suaugusius.
Kaip susiformavo Mėnulis?
Mokslininkai mano, kad Mėnulis susiformavo labai seniai, maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Tuo metu jauna Žemė susidūrė su kitu, Marso dydžio kosminiu kūnu. Šis smūgis buvo toks stiprus, kad į kosmosą išlėkė didžiuliai kiekiai Žemės medžiagos. Šios nuolaužos, veikdamos gravitacijos, pamažu susijungė ir suformavo Mėnulį. Todėl Mėnulio grunto sudėtis yra labai panaši į Žemės.
Mėnulio dydis ir atstumas
Mėnulis yra gerokai mažesnis už Žemę. Jo skersmuo siekia 3474 kilometrus, o tai yra šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Žemės dydžio. Nors Mėnulis atrodo arti, iš tikrųjų jis yra gana toli nuo mūsų planetos. Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra 384 400 kilometrų. Į šį atstumą galėtų sutilpti net 30 Žemės dydžio planetų! Be to, Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės - kasmet atsitraukia po 2,5 centimetro.
Mėnulio paviršius
Žvelgiant į Mėnulį iš Žemės, galime matyti šviesias ir tamsias dėmes. Šviesiosios sritys vadinamos aukštumomis, o tamsiosios - jūromis. Mėnulio jūros susidarė senovėje, kai į Mėnulio paviršių krito dideli asteroidai, o susidariusius kraterius užpildė išsiliejusi lava.
Mėnulio paviršius yra padengtas storu dulkių ir smulkių uolienų sluoksniu, vadinamu regolitu. Šis sluoksnis susidarė per milijardus metų, kai į Mėnulį nuolat smūgiavo meteoritai.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Mėnulį
Krateriai
Viena iš labiausiai pastebimų Mėnulio paviršiaus savybių yra krateriai. Jie susidarė dėl asteroidų ir kometų smūgių. Kadangi Mėnulis neturi atmosferos, kuri sudegintų kosminius kūnus, visi smūgiai palieka pėdsakus jo paviršiuje. Vien matomoje Mėnulio pusėje yra šimtai kraterių, kurių skersmuo didesnis nei 20 kilometrų. Didžiausias krateris Saulės sistemoje yra nematomoje Mėnulio pusėje, jo skersmuo siekia net 2240 kilometrų.
Vanduo Mėnulyje
Ilgą laiką mokslininkai manė, kad Mėnulis yra visiškai sausas. Tačiau pastaraisiais metais buvo aptikta vandens ledo pėdsakų Mėnulio poliariniuose regionuose, ypač krateriuose, kuriuose niekada nepatenka Saulės šviesa. Šis atradimas yra labai svarbus, nes vanduo gali būti naudojamas kaip išteklius būsimose Mėnulio misijose.
Temperatūra Mėnulyje
Mėnulyje temperatūra svyruoja labai smarkiai. Saulės apšviestoje pusėje temperatūra gali pakilti iki +127 laipsnių Celsijaus, o tamsiojoje pusėje nukristi iki -173 laipsnių Celsijaus. Tokie dideli temperatūros skirtumai susidaro dėl to, kad Mėnulis neturi atmosferos, kuri sulaikytų šilumą.
Mėnulio judėjimas ir fazės
Mėnulis nuolat juda aplink Žemę. Pilnas apsisukimas aplink mūsų planetą trunka apie 27 dienas. Mėnulis taip pat sukasi aplink savo ašį, ir tai daro tokiu pačiu greičiu, kaip ir skrieja aplink Žemę. Dėl šios priežasties mes visada matome tik vieną Mėnulio pusę.
Mėnulio fazės
Mėnulis neturi savo šviesos, jis tik atspindi Saulės šviesą. Mėnulio fazės priklauso nuo to, kiek Saulės apšviesto Mėnulio paviršiaus matome iš Žemės. Skiriamos kelios pagrindinės Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis, delčia. Mėnulio fazės keičiasi cikliškai, ir visas ciklas trunka apie 29,5 dienos.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Mėnulis ir žmogus
Mėnulis visada domino žmones. Jis įkvėpė daugybę mitų, legendų ir pasakų. Tačiau didžiausias žmogaus pasiekimas, susijęs su Mėnuliu, yra išsilaipinimas jo paviršiuje. 1969 metais amerikiečių astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas pirmieji išsilaipino Mėnulyje. Šis įvykis buvo didžiulis žingsnis žmonijos istorijoje.
Keisti daiktai, palikti Mėnulyje
Per „Apollo“ misijas astronautai Mėnulyje paliko įvairių daiktų, įskaitant JAV vėliavą, mokslinius instrumentus, asmeninius daiktus ir net meno kūrinius. Pavyzdžiui, Apollo 17 vadas Eugene Cernan paliko Mėnulio paviršiuje užrašytus savo dukros inicialus. Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos ir vėjo, šie inicialai ten gali išlikti amžinai.
Mėnulio tyrimai
Nuo pat kosmoso eros pradžios Mėnulis buvo intensyviai tiriamas. Į Mėnulį buvo nusiųsta daugybė erdvėlaivių, kurie rinko duomenis apie jo paviršių, sudėtį ir istoriją. Šiuo metu planuojamos naujos Mėnulio misijos, kurių tikslas - išsamiau ištirti Mėnulį ir galbūt įkurti ten nuolatinę bazę.
Mėnulis ir mitai
Mėnulis - vienas pagrindinių mitologijos, folkloro ir prietarų elementų, todėl jam priskiriama mistinių, stebuklingų savybių. Daugelį iš jų mokslininkai gali logiškai paaiškinti. Ryšys tarp Mėnulio fazių ir menstruacijų ciklo buvo pastebėtas net tolimoje senovėje: reikia 29 dienų, kad Mėnulis apsisuktų aplink Žemę, o moters ciklas trunka vidutiniškai 28 dienas (trukmė gali šiek tiek skirtis: būti ilgesnė ar trumpesnė). Tikriausiai nuo tada, kai susikūrė pirmoji civilizacija, žmonės tikėjo, kad Mėnulis tiesiogiai veikia moterų vaisingumą ir tuo, kad pagal Mėnulio fazes galima apskaičiuoti moters pastojimo tikimybę. Šiuolaikinis mokslas ilgai analizavo ryšį tarp pastojimo momento ir Mėnulio atspindžio danguje. Iki elektros atsiradimo buvo pastebima, kad Mėnulio fazės gali sutrikdyti miegą ir, ypač moterims, gali sukelti nemigą.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas