Kūdikių reakcija į saldumynus ir maitinančios mamos mitybos įtaka

Žindymas yra ypatingas laikotarpis tiek mamai, tiek kūdikiui. Motinos mityba turi didelės įtakos kūdikio savijautai. Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti. Apie kūdikių pilvo pūtimo sunkumus ir kaip jo išvengti ar bent sumažinti pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik tai, ką valgyti žindant, bet ir kūdikio reakciją į saldumynus, mitybos mitus ir kaip maitintis nėštumo metu.

Žindymo svarba ir motinos mitybos įtaka

Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis. Iki 4-6 mėn. gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.

Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.

Pilvo pūtimas kūdikiams: priežastys ir sprendimo būdai

„Žinome, kad kūdikio maitinimas, jo gaunamos medžiagos, priklauso nuo žindančios mamos mitybos. Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiui skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Taip pat skaitykite: Mitybos įtaka kūdikio elgesiui

Kad ir kokius produktus valgytumėte, patarimai maitinančioms mamoms:

• Valgykite kas 2,5-3 valandas, kaskart gausite energijos, neperalksite ir geriau suvirškinsite maistą.
• Gerai sukramtykite maistą. Kartais pilvo pūtimas gali atsirasti ne dėl pačių produktų, o dėl prasto jų sukramtymo.
• Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
• Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose.
• Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę.
• Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui.
• Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
• Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Reikia žinoti, jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtinas laikina pagalba gerosiomis bakterijomis. Gerųjų bakterijų dozę ir rūšį Jums nurodys pediatras.

Rekomenduojami ir vengtini produktai maitinančiai mamai

Žemiau rasite rekomenduojamų ir vengtinų produktų sąrašą, skirtą maitinančioms mamoms, kurių vaikučiams pučia pilvą. Svarbu stebėti, ar tikrai skiriasi Jūsų vaikelio situacija, kai valgote minėtus produktus ir kai ne. Kartais kūdikiui gali kauptis dujos ir nuo kitų, čia neišvardintų maisto produktų. Dažnai nebūtina pilvą pučiančių produktų visai atsisakyti, užtenka tik sumažinti jų kiekį.

Rekomenduotina valgyti žindančiai mamai:

• Grūdų košes
• Bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje
• Viso grūdo dalių makaronus
• Jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę
• Liesą žuvį: menkę, lydeką ir pan.
• Rūgščius pieno produktus be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį
• Kiaušiniai
• Bananai
• Granatai
• Garinti ar orkaitėje kepti obuoliai (tik vos vos, nereikia laukti, kol sutyžta visai)
• Avokadai
• Morkas šiek tiek pagarinkite ar trumpai pakepkite orkaitėje
• Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.

Maitinančiai mamai reikia vengti, jei kūdikiui pučia pilvą:

• Rūgščių vaisių ir uogų (spanguolės, bruknės), rūgščios uogienės ir trintų uogų
• Rabarbarų
• Kriaušių
• Saldžių obuolių
• Slyvų
• Vynuogių
• Agurkų
• Kopūstinių daržovių
• Salotų, špinatų
• Ankštinių: pupelių, pupų, žirnelių, žirnių, lęšių
• Termiškai neapdorotų česnakų
• Šviežių morkų
• Termiškai neapdorotų ropių, ridikėlių (juos galima nuplikyti karštu vandeniu).

Saldumynai ir kūdikio reakcija

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad suvalgius saldainį kūdikis pilve tiesiogiai reaguoja į saldų skonį. Tačiau motinos suvartojamas maistas, įskaitant saldumynus, gali turėti įtakos kūdikio vystymuisi.

• Gliukozės kiekis: Suvalgius saldumynų, padidėja gliukozės kiekis motinos kraujyje, kuris keliauja per placentą ir pasiekia kūdikį. Jei motina nuolat vartoja didelius kiekius saldumynų, tai gali sukelti per didelį gliukozės kiekį kūdikio organizme.
• Insulino gamyba: Kūdikio kasa turi gaminti insuliną, kad sureguliuotų gliukozės kiekį. Nuolatinis didelis gliukozės kiekis gali apkrauti kūdikio kasą ir padidinti riziką susirgti diabetu vėlesniame gyvenime.
• Svorio augimas: Besaikis saldumynų vartojimas gali lemti per didelį motinos svorio augimą, o tai gali sukelti komplikacijų nėštumo metu ir gimdymo metu. Taip pat, per didelis gliukozės kiekis gali paskatinti didesnį kūdikio svorį, kas gali apsunkinti gimdymą.

Ką daryti, jei vaikas nori saldainių?

Močiutėms atrodo, kad nepavaišinti vaiko saldainiu ar nepasaldinti arbatos - tiesiog nusikaltimas. Saldus, gardus, bet… Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui išties nereikia cukraus. Taigi mamos, atidžiai skaitančios kūdikiams skirtų produktų etiketes ir besirenkančios cukrumi nepagardintas košes, tyreles ir arbatėles, visiškai teisios. Šiuo metu duoti papildomą apkrovą ir taip jautriai mažylio kasai pavojinga. O ir po 1-ojo gimtadienio saldžių, nenatūralių produktų perteklius negatyviai veikia besivystantį vaiko organizmą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui

Greitai įsisavinamos kalorijos neretai provokuoja vaikų nutukimą ir cukrinį diabetą. Kita ne mažiau svarbi priežastis atsisakyti cukraus - ėduonis, pažeidžianti dantis. Ėduonis ypač nemaloni patiems mažiausiesiems.

Sulaukusiam pusės metukų kūdikiui jau galima duoti kisieliaus, vaikiškų sausainių. Nuo trejų metų vaikui jau galima duoti paragauti pyragėlių, tortų, neriebių ledų. Šokolade esantis teobrominas pernelyg įaudrina ir taip jautrią vaiko nervų sistemą. Be to, šokolade esama ir kitos medžiagos - tanino, dažnai sukeliančio galvos skausmus.

Nevertėtų pamiršti, kad šokoladas - dar ir labai stiprus alergenas. Vaikui, linkusiam į alergiją, šokolado geriau nesiūlyti, kuo vėliau jis jo paragaus - tuo geriau.

Jei vaikas serga ligomis, verčiančiomis griežtai apriboti cukraus vartojimą, tėvams tenka ieškoti alternatyvų.

Galiausiai patarimas tėvams: visiškai uždrausti saldumynus sveikam vaikui tikrai nereikėtų. Saldus užkandis kasdien - ne blogybė, jei cukraus kiekis neviršys rekomenduojamos paros normos.

Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams

Ką vengti maitinant krūtimi?

Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai.

Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.

Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas).

Mitybos mitai ir tikrovė

Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui.

Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiantį pieną.

Ką valgyti žindančiai mamai? Klausimai ir atsakymai

1. Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių.
2. Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti.
3. Viena iš priežaščių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti.
4. Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus. Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams.
5. Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).
6. Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.
7. Geriausia mėsą virti, troškinti.
8. Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogus gerai įsisavina. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti.
9. Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.
10. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežasčių.
11. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.
12. Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas.
13. Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas - 580kcal dienai. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesni gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų - nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui. Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis - tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama. Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą, t.y.
14. Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas. Nerekomenduojama: · Kava - kofeinas patenka į MP, kurio šalinimui naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošus, todėl kofeinas kaupiasi, sukeldamas naujagimiui budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą. Spec.
15. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu.
16. Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo. Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių - taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan. Apetito reguliavimas vyksta smegenyse, pagal hormoninės sistemos signalus. Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą.
17. Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.
18. Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.
19. Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.
20. Šiuolaikinės mamos yra labai atsakingos - daug skaito, lanko kursus nėštumo metu, todėl klaidas daro tik suklaidintos kitų - forumo komentarų, draugių, bet dažniausiai dėl medikų klaidingų patarimų. Jei pastarieji dažniau atnaujintų žinias ir skaitytų anglų kalba - daugėtų žindomų kūdikių, mamoms žindyti sektųsi lengviau, o ir žindymo konsultantams gerokai sumažėtų darbo. „Kmynų arbata, chalva, pienas - didina MP kiekį“. „Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis“. „Po 1 metų MP nevertingas“. Priešingai, MP sudėtis nuolat kinta, vaikui sulaukus 1 metukų - MP stipriai padaugėja imunoglobulinų ir kitų apsauginių faktorių, kurių reikia taip uoliai aplinką tyrinėjančiam vaikui.

Alergijos kūdikiams

Alergija (graikų k. allos - kitas + ergeia - veikimas) - tai padidėjusi organizmo imuninės sistemos reakcija į įvairias aplinkos medžiagas, kurios nėra pavojingos ir kurias nealergiški asmenys toleruoja gerai. Organizmui vėl susidūrus su tuo pačiu alergenu, įvyksta alerginė reakcija. Jei vaiko bent vienas iš tėvų yra alergiškas, didesnė tikimybė, kad ir vaikas turės vienokią ar kitokią alergiją (bet ne būtinai tiems patiems alergenams). Jeigu iki primaitinimo pradžios jokios alerginės reakcijos nepasireiškė, alergijų tikimybė yra nedidelė. Jei mažyliui paragavus naujo produkto pasireiškia panašūs į alergiją požymiai, kurį laiką neduokite to maisto produkto, po kiek laiko vėl pabandykite.

Dažniausiai alergiją sukelia karvių (taip pat ožkų) pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai, sojos. Kuo vėliau duokite ragauti ir kivių. Įvairios žolelės taip pat gali sukelti alergiją, todėl žolelių arbatos vaikams siūlykite tik retkarčiais. Į alergiją linkusiam mažyliui pablogėti gali ir nuo ramunėlių, čiobrelių ar kmynų arbatos. Jeigu jūsų mažylis yra alergiškas kuriam nors maisto produktui, net jei alergija nėra ryški, alergologai pataria jį iš vaiko raciono visiškai išbraukti.

Jei jis alergiškas karvių pienui, atsargiau reikėtų valgyti jautieną ir veršieną. Jei netinka vienos rūšies riešutai, greičiausiai organizmui netiks ir kiti. Beržų žiedadulkėms jautrūs vaikai gali būti alergiški obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdynų riešutams, salierams. Visuomet, kai įtariate, kad mažyliui netinka kurie nors maisto produktai, jų nebevartokite ir ieškokite produktų, kuriais galite juos pakeisti.

tags: #kodel #kudikis #reaguoja #i #saldainius