Surogatinė motinystė - tai pagalbinio apvaisinimo būdas, kai moteris sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitai porai ar asmeniui, kurie po gimdymo tampa vaiko tėvais. Nors tai gali būti vienintelė galimybė susilaukti genetiškai artimo vaiko tiems, kurie negali to padaryti natūraliai, šis metodas kelia daug etinių, teisinių ir socialinių klausimų. Surogatinė motinystė apipinta kontroversijomis, pradedant moterų išnaudojimu ir baigiant prekyba žmonėmis.
Surogatinės Motinystės Esme ir Būdai
Pakaitinė motinystė, dar vadinama surogatine motinyste (lot. surrogatus - pasiūlytas vietoj kito), yra donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti vaisių ir pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai, atsisakydama į jį motinystės teisių. Yra du pagrindiniai surogatinės motinystės būdai:
- Gestacinė surogacija: Moteris išnešioja kitos poros kūdikį, kai žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą. Šiuo atveju surogatinė motina neturi genetinio ryšio su kūdikiu.
- Tradicinė surogacija: Pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro sperma. Tokiu atveju surogatinė motina yra genetinė vaiko motina.
Sudarant surogatinės motinystės sutartį, pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas bei pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Nyderlanduose, pripažįstama tik altruistinė pakaitinė motinystė, kai surogatinė motina negauna atlyginimo už išnešiojimą. Komercinė pakaitinė motinystė yra įteisinta Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Surogatinės Motinystės Kaina
Tapti tėvais pasitelkiant surogatinę motinystę nėra nei paprasta, nei pigu. Iš viso, sakyčiau, apie 100 tūkstančių JAV dolerių - kiaušinėliai, advokatai, kelionės, mokestis mamai. Yra labai daug veiksnių, kurie galiausiai nulems kainą, tačiau vidurkis, įskaitant kompensaciją mamai, agentūros mokesčius, teisinius mokesčius, draudimą, medicinines išlaidas yra apie 125-175 tūkst. JAV dolerių.
Štai pagrindinės išlaidos, susijusios su surogatine motinyste:
Taip pat skaitykite: Latvijos surogatinės motinystės įstatymai
- Agentūros mokesčiai: Agentūros padeda susisiekti su galimomis surogatėmis, atlieka medicinines apžiūras, teikia konsultavimo paslaugas ir padeda suprasti draudimo sutartis. Kiekvienoje agentūroje kainos labai skiriasi.
- Surogatinės motinos atlyginimas: Už vaiko išnešiojimą surogatinei motinai sumokama vidutiniškai 30-60 tūkst. JAV dolerių. Į tai įskaičiuota medicininiai moters patikrinimai, vaiko išnešiojimas, gimdymas, būsimos mamos išlaidų kompensavimas ir kiti. Atlyginimas priklauso nuo atstumo (JAV ar užsienyje gyvena motina) ir nuo to, ar moteris jau dirbo surogatine motina. Mokestis gali padidėti, jei moteriai teks nešioti dvynukus ar trynukus bei gimdyti cezario operacijos būdu.
- Teisinės išlaidos: Nuo 5 iki 15 tūkst. JAV dolerių reikės skirti teisinėms išlaidoms. Kaina priklausys nuo vietos ir advokato patirties.
- Donorystės išlaidos: Jei naudojami donorų kiaušialąstės ar sperma, tai kainuoja apie 20-30 tūkst. JAV dolerių.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūros (IVF): Kiekviena pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje (IVF) kainuoja apie 10-15 tūkst. JAV dolerių.
- Sveikatos draudimas: Papildomai tenka sumokėti ir surogatinės motinos sveikatos draudimą - 10-30 tūkst.
Teisinis Surogatinės Motinystės Reglamentavimas Pasaulyje ir Lietuvoje
Surogatinės motinystės reglamentavimas pasaulyje yra labai skirtingas. Vienose valstybėse ji yra teisėta ir konkrečiai reglamentuojama, o kitose - neteisėta arba tiesiog nereglamentuojama.
JAV dauguma valstijų turi išleidusios savo įstatymus, susijusius su surogacija, tačiau teisinis reglamentavimas varijuoja nuo visiško surogacijos draudimo ir jos kriminalizavimo iki pakankamai liberalaus požiūrio. Pavyzdžiui, Mičigano, Vašingtono ir Kolumbijos valstijose surogacija yra griežtai uždrausta, o Arkanzase, Floridoje, Ilinojuje, Nevadoje, Teksase, Jutoje ir Virdžinijoje - griežtai reglamentuojama.
Europoje net 19-oje iš 28 valstybių narių nėra surogacijos sritį reglamentuojančių įstatymų. Šešiose valstybėse surogacija yra uždrausta, keturiose iš jų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Griežčiausiai už surogaciją yra baudžiama Italijoje, kur šios veiklos subjektu yra pripažįstami tarpininkai, vaisingumo klinikos ir jose dirbantys gydytojai. Jiems už surogacijos procedūros organizavimą ir įgyvendinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 6 metų ir bauda nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų.
Liberalus požiūris į surogaciją yra Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir Danijoje. Šiose šalyse yra leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota. Graikija iš šių šalių išsiskiria tuo, kad poroms, siekiančioms pasinaudoti altruistine surogacija, pirmiausia reikia gauti teismo leidimą.
Indijoje surogacija legalizuota nuo 2002 m. Izraelyje leidžiama bet kokios rūšies surogacija, tačiau visos surogacijos sutartys privalo būti patvirtintos teisme, o sutikimas dėl surogatinės motinystės turi būti patvirtintas specialaus komiteto, susidedančio iš socialinių darbuotojų, gydytojų ir religinių veikėjų.
Taip pat skaitykite: Surogatinė motinystė Lietuvoje: teisinis kontekstas
Surogatinė motinystė Lietuvoje nėra įteisinta, t. y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Anot advokato Ginto Gustaičio, jei lietuvių pora užsienyje susilauks kūdikio su surogatine motina ir bus pasirašytos visos įmanomos sutartys, klinika nepaaiškins, kas bus, kai šeima su tuo vaiku grįš į Lietuvą. Surogatinė motinystė yra kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas. Už šią veiką baudžiama vienintele bausme - laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų.
Etiniai Surogatinės Motinystės Aspektai
Surogatinė motinystė kelia daug etinių klausimų, įskaitant:
- Moterų išnaudojimas: Kritikai teigia, kad surogatinė motinystė gali būti moterų išnaudojimo forma, ypač jei moterys yra ekonomiškai pažeidžiamos ir pasiryžusios tapti surogatinėmis motinomis dėl finansinių priežasčių. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad šalyse, kur surogacija yra legali, poros moka milžiniškus pinigus, kad galėtų nusipirkti kūdikį. O tai, anot K. Mišinienės, yra prekyba žmonėmis, kadangi žmogus negali būti parduotas, dovanotas ar atiduotas.
- Vaiko teisės: Kyla klausimų dėl vaiko teisės žinoti savo biologinius tėvus ir teisės į šeimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaiko interesai būtų svarbiausi sprendžiant su surogatine motinyste susijusius klausimus.
- Surogatinės motinos teisės: Svarbu apsaugoti surogatinės motinos teises, įskaitant teisę į medicininę priežiūrą, konsultacijas ir galimybę persigalvoti atiduoti vaiką po gimdymo (nors tai gali būti sudėtinga teisiškai).
- Komercializacija: Nerimą kelia surogatinės motinystės komercializacija, kai vaikas tampa preke, o moters kūnas - priemone pelnui gauti.
- Prenatalinio ryšio svarba: Svarbu įvertinti prenatalinio laiko - kūdikio ir motinos ryšio motinos įsčiose - svarbą ir galimas pasekmes kūdikio raidai, jei šis ryšys nutraukiamas. Neonatologė dr. Eglė Markūnienė teigia, kad motinos ir vaiko ryšys mezgasi nuo termino „kūdikis galvoje“, nuo mergaitės, dar žaidžiančios lėlėmis, noro, ilgesio svajoti apie tai, kokia ji bus mama.
Visuomenės Nuomonė ir Diskusijos Lietuvoje
Surogatinės motinystės tema Lietuvoje yra ypač poliarizuojanti. Viena vertus, yra žmonių, kurie mano, kad surogacija yra vienintelis būdas turėti genetinį ryšį su savo vaiku tiems, kurie negali jų susilaukti natūraliai. Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis nurodė, kad surogacija yra vienintelis būdas turėti genetinį ryšį su savo vaiku tiems, kurie negali jų susilaukti natūraliai: „Tai apima ir LGBT bendruomenę, kuriai surogacija dažnai yra viena iš nedaugelio galimybių turėti savo vaikų.“
Kita vertus, yra daug žmonių, kurie mano, kad surogacija yra moterų išnaudojimas ir prekyba žmonėmis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad šalyse, kur surogacija yra legali, poros moka milžiniškus pinigus, kad galėtų nusipirkti kūdikį. O tai, anot K. Mišinienės, yra prekyba žmonėmis, kadangi žmogus negali būti parduotas, dovanotas ar atiduotas.
Seime ne kartą buvo svarstomi įstatymų projektai dėl surogatinės motinystės įteisinimo, tačiau jie sulaukė didelio pasipriešinimo. 2020 m. Lietuvoje buvo priimta rezoliucija, smerkianti bet kokią surogacijos, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo, formą.
Taip pat skaitykite: Etiniai surogatinės motinystės aspektai
Surogatinė Motinystė Kaip Nacionalinio Saugumo Grėsmė
JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad surogatinė motinystė gali tapti net saugumo problema nacionaliniu mastu, mat Amerikoje pastebima tendencija, kad turtingi Kinijos piliečiai samdo amerikietes kaip surogatines motinas, kad šios pagimdytų vaikus. Tokie vaikai tampa JAV piliečiais, tačiau iš tiesų gyvena Kinijoje, perima šios šalies kultūrą, tradicijas ir, žinoma, politiką.
Kaip teigia „Heritage Foundation“ mokslinė bendradarbė ir Nepriklausomo moterų forumo ekspertė Emma Waters, vis daugiau Kinijos piliečių, jau sulaukusių vaisingo amžiaus, samdo amerikiečių surogatines motinas vien dėl to, kad šis reprodukcijos būdas Kinijoje yra neteisėtas. Nors daugelis tokių Kinijos piliečių iš tiesų gali siekti tiesiog savo svajonės sukurti šeimą išsipildymo, kartu tokia praktika tampa rizika ir ilgainiui gali leisti Kinijai visiškai įsiskverbti į JAV politiką.
tags: #kas #yra #surogatine #motinyste