Jėzus Kristus, krikščionybės pagrindinė figūra, yra antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, Dievo Sūnus ir Atpirkėjas. Jo mokymai davė pradžią krikščionybei, vienai didžiausių pasaulio religijų. Nors Jėzaus gimimas yra esminis krikščionių tikėjimo įvykis, aplink jį vis dar tvyro daug neaiškumų ir diskusijų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime faktus, susijusius su Jėzaus gimimo data, istorines aplinkybes ir teologinę reikšmę.
Istoriniai faktai apie Jėzaus gimimą
Daugiausia žinių apie Jėzų Kristų randama Naujajame Testamente, ypač sinoptinėse evangelijose. Taip pat vertingi yra Tacito, Svetonijaus, Juozapo Flavijaus, Plinijaus Jaunesniojo ir kitų autorių raštai. Šie šaltiniai atskleidžia Jėzaus žemišką istoriją Velykų tikėjimo šviesoje.
Jėzus Kristus buvo Galilėjos žydas, Dovydo palikuonis. Kaip žmogus, jis gimė Betliejuje maždaug 7-4 metais prieš Kristų (pagal dabartinį laiko skaičiavimą). Katalikai ir protestantai Jėzaus gimimą švenčia gruodžio 25 d.
Karaliaus Erodo mirtis yra svarbus chronologinis orientyras. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį, mano, kad Jėzus gimė tarp 6 ir 4 m. pr. m. e. Teigiama, kad Erodas, norėdamas nužudyti Jėzų, įsakė išžudyti visus Betliejaus apylinkėse gyvenusius kūdikius iki dvejų metų. Tai įvyko netrukus prieš Erodo mirtį, kuri, daugumos mokslininkų nuomone, įvyko 4 m. pr. m. e.
Vis dėlto, istorikai nesutaria dėl tikslių Erodo mirties metų. Kai kurie netgi teigia, kad masinis kūdikių žudymas tėra legenda. Biblijos tyrinėtojas Reza Aslanas knygoje „Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth“ rašo, kad Erodo žudynės buvo „įvykis, apie kurį nėra nė vieno patvirtinančio įrodymo nė vienoje žydų, krikščionių ar romėnų to meto kronikoje ar istorijoje“.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Betliejaus žvaigždė ir astronominiai įvykiai
Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri neva skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais, kad nustatytų Jėzaus gimimo metus. Pavyzdžiui, astronomas Colinas Humphreysas pasiūlė versiją, kad legendinė žvaigždė iš tikrųjų buvo lėtai judanti kometa, kurią kinų stebėtojai užfiksavo 5 m. pr. m. e. Tačiau jo teorija vėliau buvo paneigta.
Jėzaus gimimo mėnuo taip pat yra diskusijų objektas. Viena teorija teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Veneros ir Jupiterio konjunkcija, sukūrusi ryškų tašką danguje - retas įvykis, įvykęs 2 m. pr. m. e. birželio mėnesį. Kita galimybė - panaši Saturno ir Jupiterio konjunkcija, įvykusi 7 m. pr. m. e. spalį. Taip pat spėliojama, kad Jėzus buvo pavasario kūdikis.
Gruodžio 25 d. pasirinkimas
Mokslininkai teigia, kad Romos katalikų bažnyčia pasirinko gruodžio 25 d., nes ji sutampa su žiemos saulėgrįža ir Saturnalijomis - romėnų dievybei Saturnui skirta švente. Bažnyčia, pasirinkdama šią dieną švęsti Jėzaus gimtadienį, galėjo asimiliuoti šią populiarią pagonių šventę, taip pat kitų pagoniškų religijų žiemos šventes. Vis dėlto, niekas tiksliai nežino, kada Jėzus gimė.
Jėzaus vaikystės laikotarpis
Juozapas, sapne angelo įspėtas apie Erodo ketinimus, su šeima pabėgo į Egiptą. Erodui Antipui mirus, šeima apsigyveno Nazarete (iš čia - Jėzus Nazarietis).
Apie Egipto laikotarpį žinių taip pat neturima. Manoma, kad šeima galėjo apsigyventi kokioje nors iš ten gausiai gyvenusių žydų šeimų.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Erodo vaidmuo Jėzaus gimimo istorijoje
Karalius Erodas Antipas, sužinojęs apie Jėzaus Kristaus gimimą iš Rytų išminčių ir bijodamas, kad Jėzus Kristus vėliau neužimtų jo sosto, įsakė Betliejuje išžudyti berniukus iki 2 metų. Šis įvykis atskleidžia Erodo žiaurumą ir paranoją.
Erodas nebuvo grynakraujis žydas. Jis kilo iš idumėjų, Senajame Testamente aprašytųjų edomitų, kurie II a. pr. m. e. buvo prievarta atversti į judaizmą. Jo motina buvo arabė. Erodas kalbėjo graikiškai.
Erodas sukūrė tikrą priespaudos ir teroro režimą. Istorikas C. Thiede'ė rašo: "Tais pačiais metais [7 m. pr. m. e.] Erodas nuteisė mirti savo du sūnus, nes baiminosi, kad jie kėsinasi į jo sostą". Istorikas Juozapas Flavijus priduria: "Jam labiau rūpėjo būti bijomu, negu mylimu. Jis elgėsi su visais savo pavaldiniais kaip su vergais, manydamas, kad jam reikia daugiau negu jo sūnumi".
Teologinė Jėzaus gimimo reikšmė
Jėzaus gimimas yra Dievo įsikūnijimo kulminacija. Jėzus, būdamas Dievas, atėjo į šį pasaulį, kad išgelbėtų nusidėjėlius. Laiško hebrajams autorius rašo, kad Jėzus dalia pažinti persekiojimą, baimę ir tremtį, kad suprastų mus ir mums pagelbėtų.
Jėzus Kristus Naujajame Testamente vadinamas Dievo Sūnumi, Alfa ir Omega, Pranašu, Gelbėtoju, Išganytoju, Dievu, Viešpačiu. Šiais titulais išsakomas kristologinis tikėjimas.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Pradėjus plisti trinitarinėms ir kristologinėms erezijoms, Bažnyčios Tėvai ir Bažnyčios susirinkimai kovojo su jomis, gindami tikrą tikėjimą į Jėzų Kristų. Nikėjos I susirinkimas (325) Credo pabrėžė Kristaus ir Tėvo prigimties vienumą ir patvirtino Jėzaus dievystę. Konstantinopolio I susirinkimas (381) teigė, kad Kristus turėjo tikrą žmogaus sielą. Efeso susirinkimas (431) teigė, kad Jėzaus Kristaus dievystė ir žmogystė yra suvienyti viename asmenyje. Chalkedono susirinkime (451) buvo išdėstytas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų integralių prigimčių, suvienytų vienintelėje hipostazėje.